2020-09-17 Nr. CB-9995-2-59-3-00054-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4337

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 2 d. gautu ieškovo G. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas G. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo ieškinys atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo G. M. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) teismai netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes suklydimą konstatavo ne pagal faktinį ieškovo suvokimą apie sandorio turinį ir jo pasekmes, o pagal sandorio materialinį teisinį pagrindą – įsipareigojimą išsaugoti atsakovo bendrovei perduotą turtą; teismai suabsoliutino vekselį, neatskleisdami jo pasirašymo esminių aplinkybių ir ieškovo lūkesčių; ieškovas suklydo dėl sandorio esmės, nes buvo įsitikinęs, kad vekseliu laiduoja už bendrovės turto išsaugojimą, o ne už atsakovo paskolą, kurios negavo; 2) ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti, kad išsaugojo turto, nes atsakovas neigė tokį vekselio išrašymo pagrindą; jeigu atsakovas būtų pripažinęs, kad vekselis atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, ieškovas be abejo būtų įrodinėjęs, kad prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu arba iš dalies įvykdyta, nes visas bendrovės turtas buvo išsaugotas; 3) teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neišsaugojo turto, nes bendrovė bankrutavo; teismai neatsižvelgė į tai, kad vekselio pateikimo apmokėti dienai visas turtas buvo išsaugotas; 4) ieškovas galėtų reikšti ieškinį pripažinti vekselį negaliojančiu kitu pagrindu (t. y. kad vekselis pasibaigė tinkamai įvykdžius prievolę išsaugoti bendrovės turtą) tik tuo atveju, jeigu atsakovas pripažintų, kad vekselis išrašytas nurodytų pagrindu; atsakovui tai neigiant, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo įrodinėti, kad vekselis pateiktas apmokėti nepagrįstai, o prievolė, buvusi vekselio pateikimo apmokėti dienai, yra pasibaigusi.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas