4ddf99ca-e341-44cf-bb83-19c8ba8d5a15 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-290-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15165-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1., 1.1.8.1.1., 1.1.8.6.6., 1.2.4.1.1., 1.2.4.6.1., 2.1.15.1.2., 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjai Ingridai Maldeikienei, nuteistajam E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, - pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė E. L. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš nuteistojo E. L. priteista 200 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. V.. Iš nuteistojo E. L. priteista 2 066, 33 Eur gydymo išlaidų X teritorinei ligonių kasai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1.

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už nežymų M. G. sveikatos sutrikdymÄ ir sunkų M. V. sveikatos sutrikdymÄ . Å ias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis. 1.1. E. L. 2019 m. balandžio 14 d., apie 00.10 val., prie naktinio baro „X“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia du kartus peiliu įdÅ«rė nukentėjusiajam M. G. į kairįjį sėdmenį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį skruostÄ , tuo padarė pastarajam dvi durtines žaizdas ir vienÄ pjautinę žaizdÄ .

Taip nežymiai sutrikdė M. G. sveikatÄ . 1.2. Be to, E. L. 2019 m. balandžio 14 d., apie 00.10 val., prie naktinio baro „X“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. V. į deÅ¡inę ausį, tuo padarydamas nukentėjusiajam deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imÄ , bei tyčia du kartus peiliu įdÅ«rė M. V. į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam aklÄ ties 7-tu tarpÅ¡onkauliniu tarpu priekinėje pažastinėje linijoje durtinę – pjautinę krÅ«tinės žaizdÄ ir kiauryminę 8-tame tarpÅ¡onkauliniame tarpe krÅ«tinės žaizdÄ , pastarosios kanale pažeisdamas tarpÅ¡onkaulinius raumenis, priesieninę krÅ«tinplėvę, diafragmÄ ir storÄ jÄ Å¾arnÄ .

Taip sunkiai sutrikdė M. V. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jam paskirti Å¡velnesnę bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam M. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. 2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę teismas pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 59 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Jam paskirta bausmė yra per griežta, prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nuteistojo nuomone, dėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimo yra įstatyme numatytos sÄ lygos. 2.1.1. Nuteistasis E. L. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir teisingus parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, nurodė, kas įtakojo tokius jo veiksmus. Dėl savo veiksmų jis iÅ¡gyvena, nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi, o savo elgesį vertina kritiÅ¡kai. Pasak nuteistojo, teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. 2.1.2. Be to, teismas nepakankamai atsižvelgė ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusieji buvo neblaivÅ«s ir apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl jie elgėsi agresyviai ir neadekvačiai.

Nuteistasis E. L. nurodo, kad pirmiausia nukentėjusieji pradėjo iÅ¡ jo tyčiotis, taip pažemindami jo orumÄ kitų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusieji, turėdami tikslÄ iÅ¡ jo pasipelnyti, tyčia jį provokavo ir siekė sukelti konfliktÄ . Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis buvo iÅ¡provokuotas ir priverstas gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė. Jis nematė jokios kitos iÅ¡eities kaip tik iÅ¡ karto gintis. 2.1.2. Be to, E. L. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis yra dirbantis, turto neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, Å¡iuo metu mokosi. 2.2.

Skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis taip pat yra neteisingas, per didelis. Nors byloje nustatyta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis M. V. jautė fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apie tai nukentėjusysis nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų. Be to, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ . Teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis E. L.. Nors apeliaciniame skunde jis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, iÅ¡ esmės neginčija ir teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir jų kvalifikavimo, tačiau nurodo apie provokuojantį pačių nukentėjusiųjų elgesį, dėl kurio jam kilo pavojus ir reali grėsmė, ir kad dėl to jis buvo priverstas gintis. Nuteistasis skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę ir sumažinti nukentėjusiajam M. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija apeliacine tvarka bylÄ ir nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde.

5. IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie naktinio baro E. L. vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. V. į ausį ir du kartus peiliu įdÅ«rė M. V. į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, taip pat du kartus peiliu įdÅ«rė kitam nukentėjusiajam M. G. į sėdmenis ir vienÄ kartÄ Ä¯ skruostÄ . Tokiais veiksmais nuteistasis sunkiai sutrikdė M. V. sveikatÄ ir nežymiai sutrikdė M. G. sveikatÄ . Dėl bÅ«tinosios ginties 6.

Kaip jau minėta, iÅ¡ esmės nuteistasis E. L. neginčija savo atliktų neteisėtų veiksmų ir Å¡iais smurtiniais veiksmais padarytų nukentėjusiesiems M. V. ir M. G. sužalojimų, tačiau nurodo, kad patys nukentėjusieji agresyviu elgesiu provokavo sukelti konfliktÄ ir jis buvo priverstas nuo jų gintis, nes jam buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė. 6.1. BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. 6.2. Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos Å¡ios bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. 6.3. Nuteistasis E. L. teisme parodė, kad įėję į barÄ nukentėjusieji pasisveikino. Vėliau išėjus į laukÄ parÅ«kyti praeidamas M. V. pasakė blogÄ Å¾odį. M. V. pasakė „pasitrauk, velnias“, nors vietos kur praeiti buvo. Tada jis jiems pasakė, kad kai jie iÅ¡eis iÅ¡ baro, tada pasikalbės. Jiems išėjus iÅ¡ baro jis pamatė, kad nukentėjusieji neblaivÅ«s ir jis nuo jų nueidinėjo, bet jie vėl pradėjo jį provokuoti, M.

V. jį vadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis nesusivaldęs puolė ant nukentėjusiojo. Atsitraukęs pamatė, kad ir kitas nukentėjusysis M. G. eina link jo, tada jis išsitraukė peilį. Jis galvojo, kad išsitraukus peilį jie prie jo neis, bet jie vis tiek agresyviai ėjo link jo. Nuteistasis pripažino, kad matė, jog nukentėjusieji yra neblaivūs, galėjo apsisukti ir nuo jų nueiti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas teismo posėdžio protokolas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl E. L. kardomosios priemonės paskyrimo.

Šio teismo posėdžio metu nuteistasis paaiškino, kad nukentėjusieji jį įžeidė lauke. Pirmas nukentėjusysis pasakė „pasitrauk, balvonas“. Tada jis juos pakvietė nueiti už baro išsiaiškinti, o jiems atėjus ir įvyko konfliktas. Jie jam nieko nesakė, negrasino, tik buvo pikti ir nusiteikę muštis (3 t., 18-19 b.l.). Po šio protokolo perskaitymo nuteistasis teisme paaiškino, kad jį vadino „velniu“, „balvonu“. Kai jis nuo jų nueidinėjo nukentėjusysis pasakė „kur eini, gaidy“, tada jis susinervino. 6.4.

Tuo tarpu nukentėjusieji visų įvykio aplinkybių neprisiminė, nes buvo iÅ¡gėrę. Jie neprisiminė nei jokių įžeidžiančių žodžių, nei paties konflikto. Kartu su nuteistuoju E. L. buvę liudytojai taip pat buvo iÅ¡gėrę ir nė vienas iÅ¡ jų tiksliai nurodyti konflikto priežasties ir jo pradžios taip pat negalėjo. Tik E. A. parodė, kad kažkuris iÅ¡ nukentėjusiųjų pasakė kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio. Jis matė, kad dėl to E. L. susinervino. Vėliau nuteistasis susiginčijo su nukentėjusiaisiais, nuėjo toliau už baro ir tada pasigirdo triukÅ¡mas.

Liudytojos S. V. ir Ž. G. parodė, kad jokių įžeidimų, apsižodžiavimų tarp E. L. ir nukentėjusiųjų nebuvo. Tik vėliau lauke jos pamatė, kad E. L. sudavė smÅ«gį M. V.. Abi liudytojos ikiteisminio tyrimo metu parodė ir apie tai, kad tarp E. L. ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, Ž. G. iÅ¡girdo pliaukÅ¡telėjimÄ , o S. V. pamatė, kaip be jokios priežasties E. L. sudavė smÅ«gį M. V.. Tada Ž. G. matė, kad nuteistasis stumdosi su nukentėjusiaisiais ir tolsta į tamsÄ , daugiau nieko nematė, tik girdėjo keiksmažodžius (1 t., 101-102, 104-105 b.l.).

Vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolas (1 t., 109-113, 114-116 b.l.) patvirtina, kad išėjęs iÅ¡ baro M. G. priėjo prie E. L., po to prie jų atėjo ir M. V.. Pastarasis tarp nuteistojo ir M. G. tiesė rankÄ . Tada E. L. padavė E. A. rÅ«komÄ cigaretę ir kažkÄ darydamas su rankomis atsisuko į M. V.. Jis staigiai puolė link M. V. ir ranka sudavė smÅ«gius (1 t., 109-113, 114-116 b.l.). 6.5. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl nukentėjusiųjų M.

V. ir M. G. veiksmų nuteistojo sveikatai ar gyvybei grėsė pavojus, pagrindo nėra ir tai turėjo suprasti pats nuteistasis E. L.. Nenustatytas joks nukentėjusiųjų pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, dėl kurio nuteistasis bÅ«tų turėjęs ir galėjęs gintis, juo labiau, panaudoti gynybai peilį. Nukentėjusiojo iÅ¡sakyti žodžiai nuteistajam galėjo bÅ«ti nepriimtini, tačiau nenustatytas joks nukentėjusiųjų, kaip skunde nurodoma, agresyvus ir provokuojantis elgesys. Tik praėjus laiko tarpui E. L. dėl jam nepriimtinų žodžių panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Be to, E. L. parodė, kad jis pats ir kvietė nukentėjusiuosius iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius, nors matydamas, jog nukentėjusieji neblaivÅ«s, galėjo tiesiog nuo jų nueiti. Tai reiÅ¡kia, kad E. L. pats buvo aktyvus konflikto su nukentėjusiaisiais dalyvis. Ä®vertinus visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiesiems sužalojimus kumščiu ir peiliu E. L. padarė ne gindamasis nuo pavojingo jų kėsinimosi, o abipusio tarpusavio konflikto metu. Todėl apeliaciniame skunde nurodomus argumentus apie tai, kad nuteistajam E. L. buvo kilęs pavojus ir reali grėsmė, t. y. apie nukentėjusiųjų sužalojimÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta.

Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde nepraÅ¡o jo smurtinių veiksmų pripažinti veikimo bÅ«tinosios ginties situacijoje ar peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte 7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. nurodo ir apie tai, kad patys nukentėjusieji jį provokavo, elgėsi agresyviai ir siekė sukelti konfliktÄ . 7.1. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį. 7.2.

IÅ¡ jau iÅ¡dėstytų nuteistojo ir liudytojų parodymų bei vaizdo įraÅ¡o matosi, kad tik pats E. L. nurodė jį įžeidžiančius žodžius. Liudytojo E. A. parodymai patvirtina, kad kažkuris iÅ¡ nukentėjusiųjų pasakė kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio, dėl ko E. L. susinervino. Nuteistasis tvirtina, kad ir vėliau nukentėjusysis M. V. jį provokavo vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, todėl nesusivaldęs jis puolė ant nukentėjusiojo. Tačiau tiek iÅ¡ liudytojo E. A. parodymų, tiek iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matosi, kad po pirmųjų įžeidžiančių žodžių buvo praėjęs laiko tarpas iki kol įvyko konfliktas, peraugęs į smurto panaudojimÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Galima sutikti su tuo, kad E. L. nurodyti M. V. jo atžvilgiu išsakyti žodžiai iš tikrųjų nuteistajam galėjo būti nepriimtini ir galėjo jį įžeisti. Tačiau paties nuteistojo reakcija ir jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš abu nukentėjusiuosius buvo neadekvatūs tokiems žodžiams. Kaip jau minėta, pats nuteistasis E. L. buvo aktyvus konflikto dalyvis ir nukentėjusiuosius kvietė išsiaiškinti dėl pirmųjų M. V. išsakytų ir jį tariamai įžeidusių žodžių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie nukentėjusiųjų agresyvų elgesį ir jų apsvaigimÄ ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo narkotinių medžiagų, jų siekį pasipelnyti iÅ¡ nuteistojo, tačiau tokių duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiųjų girtumÄ , byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie pirmų pačių nukentėjusiųjų kokį nors smurtinį ar kitaip pavojingÄ jų elgesį E. L. atžvilgiu. Pats nuteistasis E. L. pripažino matęs, jog nukentėjusieji yra neblaivÅ«s, jis galėjo apsisukti ir nuo jų nueiti, tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad to jis nepadarė, prieÅ¡ingai, pats pratęsė konfliktÄ panaudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pažymėtina, kad apie tai tik paminėjęs, to nepraÅ¡o ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Dėl E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių 8. Pirmosios instancijos teismas pripažino E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad Å¡ias veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 8.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. Å¡ių teismo pripažintų jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių neginčija. Nuteistasis tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus (2 t., 160-161, 172 b.l.).

Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat kaltu prisipažino, bet parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausų. IÅ¡ nuteistojo parodymų matosi, kad jis parodė apie savo atliktus neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet iÅ¡ esmės tik deklaratyviai nurodė apie gailėjimÄ si, o bandydamas palengvinti savo padėtį nurodė apie pačių nukentėjusiųjų netinkamÄ elgesį jo atžvilgiu. Nepaisant to, teismas įvertino ne tik tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir dėl Å¡ių veikų nuoÅ¡irdų jo gailėjimÄ si.

Teismas nustatė ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, kad nors ir bÅ«damas jauno amžiaus E. L. jau teistas keletÄ kartų, o paskutines nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus net mėnesiui po paleidimo iÅ¡ pataisos namų (2 t., 62-66 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, Å¡ių aplinkybių santykį, Å¡iuo atveju jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė savo reikÅ¡me svaresnė ir nusveria atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

Dėl kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų aplinkybių ir nuteistajam E. L. paskirtų bausmių 9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes teismas įvertino ne tik nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, o Å¡ioje nutartyje jau buvo aptartas ir Å¡ių aplinkybių santykis, bet teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes. Teismas jau įvertino ir didžiÄ jÄ dalį apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytų aplinkybių. 9.1.

Teismas atsižvelgė į tai, kad E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iÅ¡ jų priskiriama nesunkių (BK 140 straipsnio 1 dalis), o kita sunkių (BK 135 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 5 punktai). Nuteistasis smurtiniais veiksmais sunkiai sutrikdė M. V. sveikatÄ ir nežymiai sutrikdė M. G. sveikatÄ . Å iems veiksmams jis panaudojo peilį, o tai parodo padidintÄ nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Teismas įvertino ir paties nuteistojo asmenybę.

IÅ¡ bylos matosi, kad bÅ«damas jauno amžiaus E. L. anksčiau teistas jau 5 kartus (2 t., 62-66 b.l.), jo nusikaltimai sunkėja, o paskutinį kartÄ jis nuteistas taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai (dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje). Be to, nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus net mėnesiui po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. E. L. baustas ir administracine tvarka (2 t., 140-144 b.l.). Å ie duomenys neigiamai charakterizuoja E. L., rodo, kad nuteistasis nusikalto neatsitiktinai ir tai, jog paskutinių jo nusikaltimų padarymas yra nuteistojo jau susiformavusio ankstesnio elgesio padarinys.

Tai rodo jo polinkį daryti nusikaltimus, nenorÄ elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra dirbantis, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matosi, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. (2 t., 146 b.l.) jis niekur nedirba. Nors E. L. mokosi X suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro X tardymo izoliatoriaus skyriaus I gimnazijos klasėje pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programÄ (3 t., 169 b.l.), o nuo 2017 m. jis yra įgijęs suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du kvalifikacijÄ (3 t., 132-133 b.l.), tačiau, kaip pats nuteistasis paaiÅ¡kino teisme, nuo 2014 m. beveik visÄ laikÄ jis buvo įkalinimo vietoje, o išėjęs į laisvę tik užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Nuteistasis skunde nurodo ir apie tai, kad neturi jokio turto, nors teisme jis nurodė, jog Å¡iuo metu tvarkosi palikimo dokumentus. 9.2. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ iki deÅ¡imties metų, o BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija – vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Atsižvelgus į visas jau aptartas aplinkybes, į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, jų santykį, teisėjų kolegijos nuomone, E. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta 5 metų laisvės atėmimo, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam paskirta griežtesnės rÅ«Å¡ies 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios atitinka BK straipsnių sankcijos vidurkius, yra teisingos ir proporcingos padarytų nusikaltimų ir kaltininko pavojingumui.

Pažymėtina, kad skirti E. L. Å¡velnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes Å¡iuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam visų bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių bylos aplinkybių. Todėl skirdamas nuteistajam E. L. bausmes teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė subendrina bausmė prilygsta griežtesnei iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, t. y. 5 metų laisvės atėmimo bausmei.

Å ios teismo nuteistajam E. L. paskirtos bausmės, tiek už atskirus nusikaltimus tiek galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis. Å ios bausmės atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, paties E. L. asmenybę bei nukentėjusiųjų interesus ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. 9.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę nėra pagrindo ir dėl to, jog tai irgi prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje E. L. paskirtų bausmių ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės Å¡velninimas kaip tik ir reikÅ¡tų teisingumo principo reikalavimų pažeidimÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio 10. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, BPK 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. 10.1.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis M. V. buvo pareiÅ¡kęs 50 000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 62-65 b.l.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 10.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų E. L. veiksmų nukentėjusysis M. V. jautė fizinį skausmÄ ir emocinį sukrėtimÄ , įvertino, jog nukentėjusysis patyrė didelį skausmÄ ir emocinį sukrėtimÄ , net ir Å¡iuo metu jis jaučia baimės jausmÄ , po įvykio nukentėjusysis turėjo ilgÄ laikÄ gydytis, Å¡iuo metu taip pat jaučiasi blogai, skauda galvÄ ir visÄ kÅ«nÄ , dėl to vartoja nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas iš nuteistojo E. L. priteisė 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. V.. 10.3. Galima sutikti su nuteistuoju, kad apie šias teismo nurodytas aplinkybes nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau netikėti M. V. parodymais nėra pagrindo. Be to, nuteistojo smurtiniais veiksmais padarytus nukentėjusiajam sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G936/2019(02). Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad be dešinės ausies kaušelio sumušimo M.

V. padarytos ir dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje ir dešinės ausies viršutinės dalies sumušimas su nubrozdinimu. Viena krūtinės žaizda yra akla ties 7-tu tarpšonkauliniu tarpu priekinėje pažastinėje linijoje, o kita žaizda kiauryminė 8-tame tarpšonkauliniame tarpe. Pastarosios kanale pažeista tarpšonkauliniai raumenys, priesieninė krūtinplėvė, diafragma ir storoji žarna (2 t., 4-5 b.l.). Šioje byloje nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis, kad šiuos sužalojimus peiliu padarė būtent E. L..

Pats M. V. parodė, kad dėl nuteistojo smurtinių veiksmų jam buvo atliktos dvi operacijos, Å¡iuo metu jaučia skausmÄ ir diskomfortÄ . Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo ir emocinio sukrėtimo, neginčija ir to, kad Å¡iuos skausmus ir iÅ¡gyvenimus nukentėjusysis patyrė bÅ«tent dėl jo veiksmų. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistojo E. L. priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam M.

V., o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis (10 000 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei galiojančiÄ teisminę praktikÄ . Mažinti Å¡io atlyginimo dydį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta