2018-10-17 Nr. AB-18597-3-63-3-01753-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-624-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01753-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskr. VPK) 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 16-IL-30-01106-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Klaipėdos apskr. VPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei priimti dėl šio prašymo atitinkamą sprendimą (b. l. 2–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos apskr. VPK pareiškėjo ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apskr. VPK netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo). Pasak pareiškėjo, asmuo negali neribotą laiką būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos vien tik dėl teistumo praeityje fakto. Pareiškėjas paaiškino, kad jo teistumas seniai yra išnykęs, o pareiškėjas po 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžio savo elgesiu įrodė, kad suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, todėl yra galimas sprendimas pareiškėją laikyti nepriekaištingos reputacijos.

3. Atsakovas Klaipėdos apskr. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17).

4. Klaipėdos apskr. VPK nurodė, kad Ginklų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų kontrolės įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas. Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

5. Klaipėdos apskr. VPK taip pat nurodė, kad pagal Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 22 d. pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, kuris numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), todėl, Klaipėdos apskr. VPK nuomone, ginčijamu Sprendimu buvo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 37–43).

7. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pareiškėjo atlikta nusikalstama veika yra priskirtina tyčinių smurtinių nusikaltimų kategorijai, be to, už plėšimą didžiausia galima skirti bausmė siekia 6 metus laisvės atėmimo) ir Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjas nėra priskiriamas nepriekaištingos reputacijos asmenims, todėl Klaipėdos apskr. VPK pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. liepos 1 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

8. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, konstatavo, kad Klaipėdos apskr. VPK neturėjo diskrecijos pats spręsti, koks asmuo yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir privalėjo vadovautis Ginklų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas, remdamasis LVAT praktika, konstatavo, kad minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas, kuriam esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nesiejamas su teistumo išnykimu ar teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimu.

III. 9. Pareiškėjas T. U. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (b. l. 46–47).

10. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ginklų kontrolės įstatymą taikė atgal, o aiškindamas minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė lygybės prieš įstatymą principą ir nepagrįstai netaikė įstatymo analogijos. Pareiškėjas paaiškina, kad jo teistumas buvo 2007 m., o minėta Ginklų kontrolės įstatymo nuostata įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d., todėl, pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad asmens reputacijos kriterijai taikytini įvykiams, kurie atsirado po 2011 m. kovo 1 d.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Ginklų kontrolės įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011 m. kovo 1 d., priedo 4 punktą, asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus, minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi. Pareiškėjo nuomone šie asmenys nėra pripažįstami pranašesni Ginklų kontrolės įstatymo taikymo prasme už asmenis, kurie iki 2011 m. vasario 28 d. neturėjo galiojančio leidimo laikyti ginklus.

12. Klaipėdos apskr. VPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–55).

13. Klaipėdos apskr. VPK pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pastebėdamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra nurodęs, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi, nes teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime išaiškino, kad teistumo pasibaigimas nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

14. Klaipėdos apskr. VPK taip pat nurodo, kad įstatymų leidėjas, Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nuo 2011 m. kovo 1 d. nustatydamas griežtesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, nustatė ir šios normos taikymo tvarką, nustatydamas, kad minėtoje nuostatoje įtvirtinti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

15. Klaipėdos apskr. VPK nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskr. VPK atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

17. Klaipėdos apskr. VPK atsisakymą išduoti minėtą leidimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, t. y. neatitinka būtino reikalavimo minėto leidimo išdavimui. Pirmosios instancijos teismas šiai Klaipėdos apskr. VPK išvadai pritarė ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su Ginklų kontrolės įstatymo aiškinimu ir taikymu. Pareiškėjas mano, kad jo atveju turėjo būti taikoma įstatymo analogija, nes jam, kaip ir asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus, Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai neturėjo būti taikomi. Priešingu atveju, pasak pareiškėjo, jis be jokio pagrindo atsiduria nepalankesnėje padėtyje, nei tie asmenys, kurie 2011 m. vasario 28 d. jau turėjo leidimą laikyti ginklus (pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas).

18. Ginklų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši nuostata Ginklų kontrolės įstatyme buvo įtvirtinta 2010 m. lapkričio 18 d. ir įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 1 d. Pareiškėjas pažymi, kad šioje nuostatoje nurodytos aplinkybės (teismo nuosprendis dėl pareiškėjo pripažinimo padarius nurodytą nusikaltimą) atsirado dar 2007 m., t. y. iki 2011 m. kovo 1 d., todėl, pasak pareiškėjo, minėta nuostata apskritai neturėtų būti pareiškėjo atveju taikoma.

19. Nurodoma nuostata buvo įtvirtinta 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsnyje buvo reglamentuotas naujos redakcijos Ginklų kontrolės įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad vadovaujantis lygiateisiškumo principu ši nuostata pagal analogiją taikytina ir šioje byloje nagrinėjamiems ginčo teisiniams santykiams, t. y., pareiškėjo nuomone, Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas šiuo atveju neturėtų būti taikomas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašoma pagal analogiją taikyti teisės norma (Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimu, t. y. dar iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, buvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesprendė dėl šios nuostatos galimo taikymo ginčo teisiniams santykiams šioje administracinėje byloje.

20. Kitų Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo ir įgyvendinimo taisyklių Pakeitimo įstatyme nebuvo nustatyta, todėl nagrinėjamu atveju aktuali Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šis įstatymas įsigalioja 2011 m. kovo 1 d. Pareiškėjas dėl leidimo išdavimo kreipėsi 2016 m. liepos 1 d., t. y. galiojant naujos redakcijos Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsniui, todėl Klaipėdos apskr. VPK ir pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytina ta įstatymo redakcija, kuri galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo metu, nepriklausomai nuo to, kad aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki 2011 m. kovo 1 d. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas minėtame 2016 m. vasario 2 d. nutarime, be kita ko, išaiškino, kad asmenys, iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėję Ginklų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, negalėjo tikėtis, kad leidimų įsigyti ginklą išdavimo, jų laikymo ir naudojimo sąlygos bei tvarka niekada nebus griežtinamos. Šiuo atveju pareiškėjas, kuriam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus apskritai nebuvo išduotas, taip pat negalėjo tikėtis, kad teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų išdavimų tvarka ir sąlygomis, niekada nebus keičiamas, taip pat ir griežtinamas, atsižvelgiant į šio reguliavimo svarbą ir reikšmę asmenų saugumui. Prašymą dėl leidimo išdavimo pateikęs asmuo turėjo atitikti prašymo pateikimo metu galiojusius reikalavimus, taip pat ir reikalavimus, susijusius su nepriekaištinga reputacija, todėl tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo taikymas nėra įstatymo taikymas atgal, kaip tai nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad asmuo negali būti neribotą laiką nelaikomas nepriekaištingos reputacijos vien tik dėl teistumo praeityje fakto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apskr. VPK atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad šiuo atveju reikšmingas Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad teistumas gali pasibaigti (išnykti) baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau asmens nuteisimo faktas visada lieka asmens biografijos dalimi ir, kad teistumo pasibaigimas nereiškia, kad vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Nagrinėjamu atveju, esant aplinkybėms, nurodytoms Ginklų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nepaisant to, kaip pasikeitė pareiškėjo elgesys nuo minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių atsiradimo. Pagal Ginklų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijos ginklų, todėl Klaipėdos apskr. VPK ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ir aiškindamas teisės aktus bei tinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius