4dbe5dcc-eaaa-4bb2-ad29-41b2a4ab9742 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01159-2021-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.8.1.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuteistojo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, nuteistajam L.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu penkiasdeÅ¡imčiai parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. G. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ L. G. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 9500 Eur kaip dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. L. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu 9 numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. G. gynėjas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį ir L. G. iÅ¡teisinti, nesant nusikaltimo sudėties arba neįrodžius, jog L.

G. dalyvavo nusikaltimo padaryme, arba pakeisti nuosprendį ir nuteistajam paskirti baudÄ .

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. G. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, padarė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ . Baudžiamojo proceso metu nebuvo paneigti nuoseklÅ«s nuteistojo parodymai, kad įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo, o jis automobilio tÄ dienÄ apskritai nevairavo. PirmÄ kartÄ jis atsisakė tikrintis neblaivumÄ , nes automobilio nevairavo, policijos pareigÅ«nų prašė pakviesti asmenį, kuris vairavo automobilį. Policijos pareigÅ«nai jam neaiÅ¡kino, kodėl praÅ¡o pÅ«sti į alkotesterį. Jis tikėjosi, kad E. B. suras asmenį, kuris vairavo automobilį. Jis neatsiminė, ar jo buvo praÅ¡oma tikrintis neblaivumÄ ir antrÄ kartÄ . Automobilyje jis ieÅ¡kojo palikto mobiliojo ryÅ¡io telefono.

4. L. G. gynėjas tikina, kad jo ginamojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo E. B. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad L. G. automobilio nevairavo, jie automobilyje ieškojo mobiliojo ryšio telefono. Nei vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nėra nurodęs, kad būtų matęs, jog automobilį vairavo L. G..

5. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡ esmės yra grindžiamas vien tik liudytojo V. V. parodymais, kurie, gynėjo vertinimu, yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į liudytojo V. V. parodymų nenuoseklumÄ , kuris leidžia manyti, jog liudytojas įvykio aplinkybes galėjo suvokti netinkamai, dėl jų suklysti. IÅ¡ liudytojo V. V. parodymų matyti, kad iÅ¡ pradžių jis tvirtino, jog matė, kas vairavo automobilį. Vis tik vėliau liudytojas jau teigė, kad nematė, kas vairavo automobilį, o tik matė asmenį, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ vairuotojo pusės, todėl darė prielaidÄ , kad Å¡is asmuo ir vairavo. Taigi Å¡iuo atveju liudytojas padarė tik prielaidÄ , kad tas pats asmuo, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės, ir vairavo automobilį.

6. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog automobilį vairavo asmuo su šviesiomis kelnėmis. Vis tik taip ir lieka neaišku, kaip liudytojas galėjo pamatyti, kokios buvo vairuotojo kelnės, jeigu jis buvo automobilio viduje. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ženkliai skiriasi nuo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu. V. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis automobilį matė iš galo, pasisukusį 45 laipsnių kampu, todėl negalėjo matyti, kas vairavo automobilį.

V. V. parodymai ženkliai skiriasi nuo liudytojų E. D. ir E. P. parodymų, iÅ¡ kurių matyti, jog V. V. jiems tvirtino, kad matė, kas vairavo automobilį, tokiÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats V. V.. Taip pat liudytojas nurodė, kad L. G. teiravosi apie apgadinto automobilio savininkÄ . Toks L. G. elgesys, jeigu jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų vairavęs automobilį, bÅ«tų keistas ir nelogiÅ¡kas. Pirmosios instancijos teismas visų nurodytų prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, jų nevertino.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir apklausti asmenį, kuris vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Apklausti minėtÄ asmenį gynyba prašė ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau niekas nesiėmė priemonių tam, jog bÅ«tų nustatytas Å¡is asmuo ir tai sutrukdė nustatyti byloje tiesÄ . Skunde pažymima, kad įvykis vyko miesto centre, tačiau nebuvo gauti vaizdo kamerų įraÅ¡ai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti nuteistojo parodymus.

8. Advokatas tvirtina, kad pagal teismų praktikÄ , teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , taip pat visos abejonės, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų iÅ¡sklaidyti, privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Duomenys, kurie sudaro pagrindÄ tik manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra nepakankami pripažinti asmenį kaltu. Taigi apkaltinamasis nuosprendis L. G. negalėjo bÅ«ti priimtas, nes baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ , nuteistojo kaltę, byloje yra daug abejonių, nepaneigtų prieÅ¡taravimų, kurie turi bÅ«ti aiÅ¡kinami nuteistojo naudai.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl paskyrė neteisingÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė tik nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, tačiau nevertino informacijos, apibÅ«dinančios nuteistojo asmenybę, kuri parodo, jog Å¡is yra socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, stengiasi bÅ«ti naudingas visuomenei, todėl nėra pavojingas. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų. Å iuo atveju nuteistajam turėjo bÅ«ti paskirta bauda, atidedant jos mokėjimÄ dvejiems metams, arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė nei numatyta baudžiamajame įstatyme.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

12. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas V. V., kuris nėra suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas faktÄ , jog automobilį vairavo bÅ«tent L. G.. IÅ¡ liudytojo V. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., bevaikščiodamas atkreipė dėmesį į automobilį, iÅ¡ kurio sklido garsi muzika. Paėjęs toliau, iÅ¡girdo nestiprų stuktelėjimÄ .

Atsisukęs pamatė, kad eismo įvykio vietoje kažkas vaikšto aplink automobilį. Po kiek laiko grįžo iki tos vietos, kur įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio vietoje buvo apgadintas automobilis, o įvykio kaltininko automobilio jau nebuvo. Tuomet liudytojas pamatė važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, kuris ir dalyvavo eismo įvykyje, jo vairuotojui pamojo ranka. Automobilis privažiavo, sustojo kitoje gatvės pusėje, nei stovėjo liudytojas. Iš automobilio išlipo du vyrai ir priėjo prie liudytojo.

Liudytojas su vyrais bendravo apie eismo įvykį ir pareigas, kylančias po eismo įvykio. V. V. teigė, kad jis nematė, kas vairavo automobilį, nes tuo metu jau buvo nelabai šviesu, automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, o priekiniai stiklai šiek tiek tonuoti. Vis tik liudytojas nurodė, kad matė, jog nuteistasis išlipo iš vairuotojo pusės, jis tikrai išlipo iš vairuotojo vietos, o kitas asmuo išlipo iš keleivio pusės. Nuteistasis buvo su šviesiomis kelnėmis. Tuo metu, kai automobilis sustojo, liudytojas nuo jo buvo apie 10-15 metrų atstumu.

Matymo lauko liudytojui niekas neužstojo. Trečio asmens įvykio vietoje nematė, nematė, kad iš automobilio būtų išlipęs trečias asmuo. Kas vairavo automobilį iki eismo įvykio, nematė (t. 2, b. l. 57-58, bei 2021 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. V. nurodė iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes. Liudytojas teigė, kad 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., dėl garsiai grojančios muzikos atkreipė dėmesį į aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota Prius“.

Å iek tiek paėjęs, jis iÅ¡girdo automobilių susidÅ«rimÄ , pastebėjo, kad eismo įvykyje dalyvavo tas pats „Toyota Prius“. Å alia automobilių stovėjo du vyrai, tačiau, kuris iÅ¡ vyrų vairavo automobilį iki eismo įvykio, nematė. Kai grįžo iki eismo įvykio vietos, „Toyota Prius“ nebebuvo. Ant įvykio vietoje buvusio automobilio pastebėjo nežymius apgadinimus. Netrukus vėl pamatė tÄ patį „Toyota Prius“, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilio vairuotojui pamojo ranka, automobilis apsisuko ir privažiavo prie liudytojo bei sustojo.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du vyrai. IÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyras, kuris buvo apsirengęs Å¡viesiomis kelnėmis. Vėliau atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ , nurodė, kad vyras Å¡viesiomis kelnėmis vairavo automobilį (t. 1, b. l. 31-33). IÅ¡ esmės tokias pačias esmines aplinkybes liudytojas nurodė ir savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (t. 1, b. l. 10). Pažymėtina, kad papildomos apklausos metu V. V. nurodė, kad jis galimai gali atpažinti žmogų, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pusės (t. 1, b. l. 35-36).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu V. V. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris 2021 m. sausio 11 d. iÅ¡lipo pro „Toyota Prius“ vairuotojo pusės dureles (t. 1, b. l. 37-41). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti liudytojo V. V. parodymai bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys leidžia daryti Å¡ias iÅ¡vadas:

1) liudytojas matė važiuojantį automobilį;

2) jis nematė, kas vairavo automobilį tuo metu, kai automobilis važiavo;

3) liudytojas matė, kad, sustojus automobiliui, iš jo išlipo du vyrai;

4) nuteistasis išlipo iš vairuotojo vietos;

5) nuteistasis dėvėjo šviesias kelnes.

13. Å iuo atveju nekyla jokių abejonių, kad liudytojas V. V. nematė, kas vairavo automobilį iki jo sustabdymo, apie asmenį vairavusį automobilį liudytojas sprendė pagal tai, kas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro vairuotojo duris, iÅ¡ vairuotojo vietos. Akivaizdu, kad faktas, jog asmuo, sustojus automobiliui, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio vairuotojo vietos, pro vairuotojui skirtas dureles, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tas asmuo ir vairavo automobilį. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo manyti ar tvirtinti, kad automobilio vairuotojas ir automobilyje buvęs keleivis, sustabdžius automobilį, dėl visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamų priežasčių bÅ«tų susikeitę sėdėjimo vietomis ir iÅ¡lipę pro prieÅ¡ingas puses nei jų sėdimos vietos iki automobilio sustabdymo. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys neleidžia pritarti nuteistojo gynėjo nuomonei, kad liudytojas V. V. galėjo netinkamai suvokti įvykio aplinkybes, dėl jų suklysti.

14. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad liudytojas V. V. negalėjo matyti, kokias kelnes dėvėjo automobilį vairavęs asmuo. Su tokiu teiginiu sutiktina, tuo pačiu konstatuotina, kad liudytojas automobilį vairavusio ir kito asmens aprangÄ pamatė po to, kai automobilis buvo sustabdytas ir abu asmenys iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo teiginiai, kad V. V. parodymai prieÅ¡tarauja liudytojų E. D. ir E. P. parodymams, kurie neva nurodė, jog V. V. juos informavo apie tai, kas vairavo automobilį.

Pažymėtina, kad liudytojas E. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog buvo pasakyta, kas konkrečiai vairavo automobilį, jis teigė, kad neklausė, kas vairavo automobilį (t. 2, b. l. 149-150). Liudytojas E. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad V. V. nurodė, kuris asmuo vairavo automobilį, rodė į nuteistÄ jį (t. 2, b. l. 150-151). Tokie liudytojo E. P. parodymai niekaip neleidžia abejoti V. V. parodymų patikimumu, o tik juos patvirtina, leidžia konstatuoti, jog V.

V. iš tikrųjų matė, kad iš vairuotojo vietos išlipo L. G..

15. L. G. gynėjo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nuteistasis būtų vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, jis po šio įvykio nebūtų priėjęs prie V. V. ir klausęs, ar liudytojas yra automobilio savininkas. Tokia nuteistojo gynėjo pozicija vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė ir nėra pagrindas suabejoti V. V. parodymų patikimumu.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo L. G. bei liudytojo E. B. parodymais, nes Å¡ie parodymai nėra patikimi, juos paneigia kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti įrodymai. IÅ¡ nuteistojo L. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nurodė, jog 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., paprašė savo draugo, kurio kontaktinių duomenų nurodyti negali, žino tik vardÄ , nuvežti atsižymėti į policijÄ .

Tuo metu buvo pametęs savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir negalėjo niekam paskambinti. Už automobilio vairo sėdo minėtas draugas, pats nuteistasis sėdo į priekinę keleivio vietÄ , kartu buvo ir E. B., kuris sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Automobilio vairuotojas važiuodamas iÅ¡ kiemo kliudė kitÄ automobilį. Jie iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, automobilį pastatė kitoje vietoje. Automobilio vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o nuteistasis su E. B. pasiliko vietoje, bandė surasti apgadinto automobilio savininkÄ (t. 1, b. l. 87-89).

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau aiÅ¡kino, kad jis prie automobilio buvo, nes atėjo ieÅ¡koti savo mobiliojo ryÅ¡io telefono. Automobilį vairavęs asmuo nuėjo į butÄ . Å is asmuo su nuteistojo iÅ¡sinuomotu automobiliu buvo iÅ¡važiavęs nupirkti maisto. Vėliau nuteistasis jau aiÅ¡kino, kad maisto važiavo pirkti trise, taip pat važiavo iki degalinės. Pats nuteistasis pradėjo ieÅ¡koti apgadinto automobilio savininko. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis, galimai pasakė automobilį vairavęs asmuo (t. 2, b. l. 155).

Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad nuteistasis nuosekliai teigė, jog jis automobilio nevairavo, tačiau jo parodymai, susiję su tuo, kodėl jis buvo prie automobilio, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai skiriasi, taip pat skiriasi jo paaiškinimai apie tai, kaip jis sužinojo apie eismo įvykį. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis iš karto po įvykio ir apklausų metu nurodė visiškai skirtingus neva automobilį vairavusio asmens vardus, t. y. iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnui L.

G. nurodė, kad automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme jau teigė, kas automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“. Taigi priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai nevertintini kaip nuoseklūs, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, tuo labiau, kad jų nepatvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys, o nuoseklūs liudytojo V. V. parodymai juos paneigia.

17. IÅ¡ liudytojo E. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nurodė, jog kartu su nuteistuoju automobilyje ieÅ¡kojo mobiliojo ryÅ¡io telefono. Prie automobilio iÅ¡ pradžių buvo nuteistojo draugas, kuris vėliau kažkur dingo, t. y. nuėjo į parduotuvę arba į butÄ . PrieÅ¡ tai tuo automobiliu trise niekur nevažiavo, bent jau tokio fakto neatsimena (t. 2, b. l. 127). Taigi Å¡iuo atveju yra akivaizdu, kad liudytojo parodymai visiÅ¡kai neatitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių.

E. B. parodymai iÅ¡ dalies atitinka nuteistojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, t. y. tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė, kad automobilyje buvo ieÅ¡koma L. G. mobiliojo ryÅ¡io telefono. Vis tik E. B. teigė, kad jis „Toyota Prius“ su nuteistuoju bei kitu asmeniu niekur nevažiavo, nors L. G. teigė, kad jie trise važiavo pirkti maisto, buvo degalinėje. Liudytojas visiÅ¡kai nieko neminėjo apie eismo įvykį ir bandymus surasti apgadinto automobilio savininkÄ . Be to, kaip jau minėta, E. B. tvirtino, kad kurį laikÄ kartu su juo bei nuteistuoju buvo ir trečias asmuo, tačiau tokios aplinkybės nenurodė nei nuteistasis, nei liudytojai V.

V., E. D. ir E. P.. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo E. B., kuris yra nuteistojo draugas, parodymais, kurie neatitinka kitų baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais, be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, jog automobilį vairavo būtent nuteistasis L. G.. Tuo pačiu teigtina, kad visiškai nepagrįsti yra nuteistojo gynėjo priekaištai, jog baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatytas kitas asmuo, kuris pasak nuteistojo, negalėjusio nurodyti net ir minimalių tokio asmens duomenų, neva ir vairavo automobilį.

19. Sutiktina su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kas 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl tokių duomenų, kurie nebuvo surinkti. Apeliacinės instancijos teismas nevertina hipotetinių situacijų, kurios būtų galėjusios susidaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkus vienokius ar kitokius duomenis, nes tai neturi jokios prasmės.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu L. G. bausmė už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, ir visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas.

22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. bausmę, įvertino ir tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, jis anksčiau yra ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, kuriuos darė ir po nusikalstamos veikos padarymo, jis turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, Å¡iuo metu dirba. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad L.

G. ne kartÄ yra trauktas teisinėn atsakomybėn ir užsienio valstybėse, o Didžiojoje Britanijoje jis yra baustas už vairavimÄ neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 111). Be to, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pats L. G.. Tuo pačiu darytina iÅ¡vada, kad L. G. automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o neblaivumo lygis nebuvo nustatytas, nes jis atsisakė tikrintis alkotesteriu.

Teisėjų kolegijai yra akivaizdu, jog nuteistojo atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ lėmė siekis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, darytina iÅ¡vada, kad nuteistajam anksčiau taikytos Å¡velnesnės teisinio poveikio priemonės nemotyvavo bei neprivertė jo keisti savo socialiai nepriimtino elgesio, t. y. jos nedavė pageidaujamų pozityvių rezultatų. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad L. G. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta areÅ¡to bausmė, kurios dydis nevirÅ¡ija baudžiamajame įstatyme numatyto Å¡ios bausmės vidurkio.

Lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

23. Esant aptartų aplinkybių visumai, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis