2018-10-03 Nr. AB-17225-3-62-3-00024-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2768-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00024-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. vasario 24 d. atliko bausmę LAVL 3 būryje atskirame lokaliniame sektoriuje, kuriame laikomi nuteistieji, sergantys aktyvia tuberkuliozės forma. Minėtoje patalpoje buvo laikomai nuo 15 iki 25 asmenų. Pareiškėjas pažymėjo, kad 3 sektoriuje nebuvo valgyklos, tik bendro naudojimo virtuvė maistui gaminti. Maistas buvo pateikiamas minėtoje virtuvėje, kurios paskirtis nėra valgykla. Virtuvės plotas buvo apie 15 kv. m, dėl to virtuvėje sėdimų vietų neužtekdavo, reikėdavo valgyti atsistojus. LAVL ligoninė taip pat neduodavo indų. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, pažeminimą.

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepimu atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. LAVL nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas buvo gydomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 122 (18,08 kv. m ploto, sanitarinis mazgas užėmė 1,25 kv. m, įrengtos 2 miegamosios lovos), o laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d. – gyvenamojoje patalpoje Nr. 332 (17,97 kv. m ploto, įrengtos 2 miegamosios lovos). Pabrėžė, kad negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. LAVL paaiškino, kad teisės aktai nenumato reikalavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose pacientams maitinimą organizuoti valgyklose. Valgyklų įrengimas yra įstaigos prerogatyva. Teisės aktai taip pat nenumato, kokio ploto virtuvės turi būti įrengiamos. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos valgyti gyvenamosiose patalpose (skirti stalai, suolai, taburetės). Maistas laikomiems asmenims tiekiamas induose. Paaiškino, kad asmenys LAVL laikomi atskirai (izoliuotai), atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenys, sergantys aktyvios tuberkuliozės forma, laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, o būtent šia liga ir sirgo pareiškėjas, dėl to jis negalėjo valgyti LAVL įrengtoje valgykloje.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m, pažeistas nebuvo.

7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, koks minimalus plotas asmeniui turi tekti virtuvėje. Todėl pareiškėjo argumentus dėl per mažo ploto virtuvėje teismas vertino kaip nepagrįstus.

8. Teismas pabrėžė, kad LAVL virtuvėje buvo suolai, taburetės ir stalas, o teisės aktai nenumato reikalavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose pacientams maitinimą organizuoti valgyklose, pacientai maitinami palatose. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos valgyti gyvenamojoje patalpoje (palatoje), todėl pareiškėjas galėjo maitintis ne tik virtuvėje, bet ir jam paskirtoje palatoje.

9. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas nurodė, jog LAVL yra įrengta valgykla, tačiau pareiškėjas negalėjo joje valgyti, kadangi jis sirgo aktyvia tuberkuliozės forma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatomis, LAVL asmenys laikomi atskirai (izoliuotai) atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenys, sergantys aktyvia tuberkuliozės forma, laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Todėl LAVL įrengtoje valgykloje pareiškėjas ir negalėjo valgyti.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus nepakako sėdimų vietų virtuvėje, tačiau detaliau nepaaiškino, kada konkrečiai neužteko vietų ir kodėl nevalgydavo savo palatoje, todėl šie argumentai yra nepagrįsti.

11. Nenustatęs neteisėtų LAVL veiksmų, teismas neturėjo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL turėjo valgyti 10,4 kv. m ploto virtuvėje, o atsakovo atstovos teiginys, kad buvo sudarytos sąlygos pavalgyti gyvenamojoje patalpoje (t. y. buvo stalai, suolai, kėdės) neatitinka tikrovės.

14. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o parieiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. LAVL teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino bylos šalių argumentus, pateiktus įrodymus ir sprendimą pagrindė teisės normomis, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam buvo sudarytos sąlygos tinkamai pavalgyti LAVL. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėta teismo išvada nesutikti. Pirmosios instancijos teismas nurodė detalius minėtą išvadą pagrindžiančius argumentus (nutarties 7–10 punktai). Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti LAVL nurodyta aplinkybe, kad palatose yra stalai, suolai ir taburetės, kurie skirti pavalgyti laikomiems asmenims. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje pateiktos palatų nuotraukos (b. l. 18–19, 45–46, 63–64), iš kurių matyti, kad palatose yra minėti baldai. Todėl konstatuotina, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

20. Taigi nenustačius LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį.

21. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė