2024-09-25 Nr. AB-13876-3-61-3-01888-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-417-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01888-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 5-S-12041 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 21 d. skundą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjos A. J. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. kovo 21 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, Policijos generalinį komisarą ir Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato viršininką dėl Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato 1-jo veiklos skyriaus pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir vilkinant procesą. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2024 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 5-S-12041 informavo pareiškėją, kad susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga Vilniaus miesto 1-jo policijos komisariato 1-jo veiklos skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta ir priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti.

Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai ir šis atsakymas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Sprendimu pareiškėja buvo tik informuota apie Policijos departamento Imuniteto valdybos atlikto patikrinimo rezultatus – nepradėti tarnybinio patikrinimo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atitinkamai atsisakoma priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. kovo 21 d. skundą.

III. Pareiškėja A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos vertinimu, teismas, darydamas išvadą, jog skundžiamas Sprendimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, netinkamai kvalifikavo Sprendimą kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių.

Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendime nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, tačiau tai nereiškia, kad pats Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms bei saugomiems interesams.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas priėmė Sprendimą pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktus bei 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą (nemotyvuotai atsakė į vieną iš 6 pareiškėjos skunde keliamų klausimų). Todėl toks teisei prieštaraujantis Sprendimas neabejotinai daro įtaką pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams, būtent – teisei į išsamų skundo išnagrinėjimą bei motyvuotą ir objektyvų administracinį sprendimą. Sprendimas rodo, kad atsakovas, sąmoningai pažeisdamas teisės normas, priima savo institucijos darbuotojams palankius sprendimus, ignoruodamas netinkamą pareigų atlikimą, pritardamas netinkamam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, kurioje pareiškėja yra nukentėjusioji. Sprendimas akivaizdžiai sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, turi įtakos tiek teisei į tinkamą (išsamų, objektyvų) skundo išnagrinėjimą, motyvuotą sprendimą, bet ir teisėtą interesą dėl tinkamo administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (neišsamiai ir neobjektyviai atliktas atsakovo tyrimas sudaro prielaidas ir toliau pareigūnams nevykdyti pareigų nagrinėjant administracinio nusižengimo teisenos bylą).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog jei pareiškėja mano, kad policijos pareigūnų veiksmais buvo padaryta žalos, pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, ji gali ginti savo teises ar interesus teismine tvarka (ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) per vieną mėnesį nuo pranešimo (atsakymo) įteikimo dienos ir tokios teisės neriboja šis sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo, paneigia pareiškėjos teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka. Sukurta teisinio netikrumo situacija, nes pareiškėja aiškiai nebežino, kada jos turima teisė į išsamų, objektyvų skundo išnagrinėjimą bei motyvuoto sprendimo priėmimą galėtų būti realiai įgyvendinama, nes atsakovo priimtas teisės normas pažeidžiantis Sprendimas tampa neskundžiamu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ((jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, nėra individualus administracinis aktas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas sukelia jai teisines pasekmes, jame neatsakyta į vieną iš jos skunde keliamų klausimų, buvo pažeista jos teisė į išsamų skundo išnagrinėjimą bei motyvuotą ir objektyvų administracinį sprendimą.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas visų pirma patikrina ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Atkreiptinas dėmesys, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. kovo 21 d. skundu kreipėsi į atsakovą, kitus asmenis, išdėstydama aplinkybes dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtos administracinių nusižengimų teisenos ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Pareiškėja nurodė, jos vertinimu, netinkamai atliktus pareigūnų veiksmus, įvardijo kokius įrodymus ji ir kitas asmuo šioje teisenoje yra pateikę. Pareiškėja nurodė, kad skundžia VAVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus pareigūnų veiksmus kaip netinkamus ir prašo paskirti kitus, norinčius ir sugebančius, pareigūnus nagrinėti bylą; esant poreikiui – pradėti tarnybinį patikrinimą dėl netinkamų tarnybinių pareigų vykdymo, galimo dokumentų klastojimo.

Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), atliktas informacijos patikrinimas. Pagal Tvarkos aprašo 9.3 punktą VAVPK Vilniaus m. 1 PK atliktų veiksmų pagrįstumas ir teisėtumas negali būti vertinamas; nustatyta, jog nusižengimo tyrime buvo atliktas daugiau negu vienas veiksmas, todėl pareigūnų veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti administracinio nusižengimo tyrimo vilkinimo požymių. Pareiškėja informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. administracinio nusižengimo bylos teisenos senatis sueis 2025 m. spalio 27 d. Negavus jokių faktinių duomenų, jog VAVPK pareigūnai netinkamai atliko pareigas ir pareigūnų veiksmuose neįžvelgus tarnybinio nusižengimo požymių, vadovaujantis Tvarkos aprašo 9.3 ir 9.6 punktų nuostatomis, priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo nepradėti.

Pažymėtina, kad visi administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimai priimti administracinio nusižengimo teisenos metu yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, nes administracinis teismas nagrinėja bylas dėl sprendimų, priimtų viešojo administravimo srityje, o bylos dėl administracinį nusižengimą tiriančių pareigūnų sprendimų nepriskirtinos administracinio teismo kompetencijai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Tai panašiose bylose spręsdama teismingumo klausimus yra konstatavusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2014; 2015 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-10/2015).

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019). Taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nesutiko su pareigūnų veiksmais (neveikimu) atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, o tai nėra susiję su viešuoju administravimu. Todėl pareiškėjos skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai nenagrinėtini administracinio teismo. Todėl egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai Sprendimu buvo suteikta tam tikra informacija apie administracinio nusižengimo teiseną, ji informuota apie tai, kad nenustatyta pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis