2017-08-02 Nr. AB-14836-3-61-3-02211-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-677-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02211-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 2D-7619 „Dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjos D. L. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis. Remdamasis nurodytais argumentais teismas sprendė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 2D-7619 „Dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“, kurį pareiškėja prašė panaikinti, yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (pateiktas atsakymas į pareiškėjos pareiškimus dėl vykdomų remonto darbų (duomenys neskelbtini), nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimus vertino kaip išvestinį, todėl jo nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakyta priimti, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad priešingai nei nurodyta 2017 m. liepos 3 d. nutartyje, pareiškėja skundė ne Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštą, o jame nurodytą Inspekcijos priimtą sprendimą atsisakyti atlikti Inspekcijos kompetencijai priskirtus veiksmus, pasinaudodama rašte nurodyta apskundimo tvarka. Inspekcija 2017 m. gegužės 31 d. raštu pranešė pareiškėjai apie priimtus sprendimus netenkinti jos prašymų, išdėstytų 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimuose. Šiuose pareiškimuose nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėja prašė Inspekcijos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnyje: surašyti privalomuosius nurodymus sustabdyti statybą ir pašalinti padarytus teisės norminių aktų reikalavimų pažeidimus (atliekant tam būtinus darbus). Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos sprendimas, išdėstytas 2017 m. gegužės 31 d. rašte, yra laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), nes nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymų dėl įstatymu Inspekcijos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

Pateikdama 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. raštiškus pareiškimus Inspekcijai, pareiškėja inicijavo administracinę procedūrą, todėl Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštas, kuriuo buvo užbaigta ši administracinė procedūra ir išnagrinėtas pareiškėjos prašymas, laikytinas administracinės procedūros sprendimu, kuris daro įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį raštą laikė tik informacinio pobūdžio pranešimu. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, pateiktą šioje byloje, gali apginti jos teises: panaikinti apskųstą sprendimą ir įpareigoti atsakovą (Inspekciją) iš naujo ištirti ir įvertinti pareiškėjos pareiškimuose nurodytas aplinkybes bei iš naujo spręsti dėl įstatymu Inspekcijos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo (privalomųjų nurodymų statytojui surašymo) - įpareigoti atsakovę pakartotinai atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos pareiškimus. Taigi antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas taip pat nagrinėtinas teisme.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pareiškėjos teisę kreiptis teisminės teisėtų interesų gynybos, todėl teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis turi būti panaikinta, skundo priėmimo klausimą perduodant pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 2D-7619 „Dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (pateiktas atsakymas į pareiškėjos pareiškimus dėl vykdomų remonto darbų (duomenys neskelbtini)) ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra individualus administracinis aktas, priimtas užbaigus administracinę procedūrą, ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi juo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus dėl Inspekcijai priskirtų veiksmų atlikimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimais kreipėsi į Inspekciją dėl E. M. vykdomų remonto darbų – stogo rekonstrukcijos bendrose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), viename iš pareiškimų prašė sustabdyti E. M. išduoto pastogės statybos leidimo galiojimą ir sustabdyti rekonstrukcijos darbus. Iš pareiškėjos Inspekcijai rašytų raštų turinio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl jos teisių ir teisėtų interesų gynimo, kadangi namo palėpės rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlieka E. M., pareiškėjos teigimu, atliekami pažeidžiant nustatytus reikalavimus, negavus namo gyventojų daugumos sutikimo ir pan. Atsakovas skundžiamame rašte, atsakydamas į pareiškėjos pareiškimus, nurodė, kad išduodant E. M. statybą leidžiantį dokumentą pažeidimų nenustatyta, rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal parengtą techninį projektą, nukrypimų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra galimybių priimti vienareikšmio sprendimo, kad Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštas, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad E. M. vykdomi darbai pagal techninį projektą ir nukrypimų nėra nustatyta, negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju šis Inspekcijos raštas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus (atitinkamai – nulemiantys negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės. Skundžiamas Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštas priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyta skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje nustatyta Inspekcijos priimtų administracinių sprendimų apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyvė Viešojo administravimo įstatymo prasme.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo skundo priėmimo stadijoje pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą pakartotinai atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimus, laikyti išvestiniu. Išvadą, ar toks reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, galima daryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose < ...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą tuo pagrindu, kad siekiamu apskųsti Inspekcijos 2017 m. gegužės 31 d. raštu nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, todėl šis aktas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 13 d. pareiškimus laikytinas išvestiniu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjos D. L. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė