4d5e41a2-d100-4e46-bef2-e455e33bd7a3 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-412-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02701-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 6 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, patikslintu skundu (1 t., 2-3, 82 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas, Å iaulių TI), 30 000 eurų neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 1977-02-05 iki 1997-09-24, nuo 2012-02-28 iki 2012-04-18, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-04, nepriimtinomis sÄ lygomis, perpildytose, drėgnose, neventiliuojamose kamerose, kuriose veisėsi tarakonai ir žiurkės, buvo Å¡alta, trÅ«ko Å¡viesos.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose įrengtas tualetas neatitiko higienos reikalavimų, jis neturėjo galimybės normaliai iÅ¡simaudyti, iÅ¡sidžiovinti drabužių. Pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik vienÄ valandÄ , tiekiamo maisto energetinė vertė neatitiko reikalavimų. Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , sutriko sveikata. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 30 000 eurų.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių TI, atsiliepimuose (1 t., 44-52, 169-177 b. l.) nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 1997-02-05 iki 1997-09-24, nuo 2012-02-28 iki 2012-04-18, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-03, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praÅ¡o taikyti, skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra 2014-11-10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-11-21 pažymos Nr. 69/06-5607 „Dėl R. B. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, buvo laikomas kamerose, kuriuose jam teko nuo 2,27 kv. m. iki 6,61 kv. m., o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, su kuriuo susijusiems reikalavimams dėl neturtinės žalos reikÅ¡ti nesuėjęs senaties terminas, iÅ¡ viso buvo laikomas 58 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Kamera Nr. 104, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2012-02-28 iki 2012-03-14 ir nuo 2012-03-30 iki 2012-04-18, Å iaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2012-04-11 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-04-19 patikrinimo akte Nr. EP-105). Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 104 atliktas einamasis remontas, kamera tvarkinga, iÅ¡valyta, dirbtinė apÅ¡vieta atitinka higienos normos reikalavimus, nustatyti neesminiai pažeidimai.

PareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu nuo 2013-04-25 iki 2013-05-30 kamerose Nr. 23 ir Nr. 17 nebuvo atlikta patikrinimų dėl jų atitikimo higienos normos reikalavimams.Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 p. nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, o 2 p. nustato, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvo sanitariniame mazge, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo sanitariniame mazge, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pažymėjo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo.?   ??    ?Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems" suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m. iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, kad pasivaikščioti bÅ«davo vedami visi vienoje kameroje laikomi asmenys, neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo labai neilgÄ laiko tarpÄ , kas negalėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai taip, kaip jis nurodo.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos:

Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog kameroje nebuvo karÅ¡to vandens. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti Ä®rengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad Å¡alto ir karÅ¡tos vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje varykloje, dusinėję, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl Å¡ilto vandens nebuvimo kamerose yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.Atsakovas pabrėžė, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodyta, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose tyrimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Atsakovas pažymėjo, kad nė viename teisės akte nėra uždrausta naudotis iÅ¡ laisvės atneÅ¡tais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais, kurie nėra įraÅ¡yti į Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sÄ raÅ¡Ä ", todėl jei pareiÅ¡kėjas nesinaudojo suteiktomis teisėmis, tai neturi jokio teisinio pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui atsirasti.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-710 užfiksavo, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriuje patiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas, rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose." 2013-03-05 patikrinimo akte Nr. 57VMĮP 0204375 nustatyta, kad patiekalai Tardymo izoliatoriuje negaminami, paruošti atvežami termosuose.

Patiekalų svoriai važtaraÅ¡tyje sutampa su nurodytais Valgiaraščio nedirbantiems vyrams priede. Užfiksuotas nežymus pagaminto maitos, kuris patiekiamas karÅ¡tas, laikymo temperatÅ«ros pažeidimas. Atsakovas pabrėžia, kad maitinimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atitinka minėtus teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamoms pretenzijoms dėl netinkamo maitinimo nėra jokio teisinio pagrindo ir jos laikytinos nepagrįstos. Taip pat teisės aktuose numatyta galimybė patiems suimtiesiems/nuteistiesiems įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus.

Deja, galimybė maisto produktus gauti iÅ¡ giminių ar draugų, jokiame teisės akte nėra numatyta, todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nams negali kilti atsakomybė už jiems nereglamentuotų teisių nevykdymÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo", kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Jose numatyta, kad vyrui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus rulonas. Atsakovas pabrėžė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, iÅ¡duodami po vienÄ tualetinio popieriaus rulonÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir tokiu bÅ«du neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų bei jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. R. B. 2012-03-07 ir 2012-04-10 buvo pateikęs praÅ¡ymus iÅ¡duoti jam higienos priemones – tualetinį popierių, taip pat kojines.

Atsakovas nesudarė pareiÅ¡kėjui blogesnių kalinimo sÄ lygų nei kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), visada iÅ¡duodavo jam praÅ¡omas higienos priemones, todėl jo pretenzijos dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių prieÅ¡tarauja pačiai bylos medžiagai.Atsakovas nurodo, kad iki 2011 m. asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius Å iaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji skalbėsi patys kamerose patys. Tam tiksli kamerose buvo iÅ¡kabintos virvės skalbiniams džiovinti, iÅ¡duodamos vonelės ir Å«kinis muilas.

Kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė bei rankÅ¡luosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas.Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Todėl atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos, ko pasėkoje, jo skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat prašė teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 1997 m. vasario 5 d. iki 1997 m. rugsėjo 24 d., nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. gegužės 4 d. Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, kamerų bÅ«klė ir laikymo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pablogėjo jo sveikata.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (2005 m. balandžio 7 d. sprendimas Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame atsikirtime į Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimÄ (2 t., 57 b. l.) praÅ¡o teismo netaikyti senaties termino ir jį atnaujinti, abstrakčiai nurodo, kad nežinojo, jog gali kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįvardijo jokių objektyvių priežasčių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ turėtų bÅ«ti netenkintinas, todėl atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį tenkintinas ir ieÅ¡kinio senatis skaičiuotina nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 10 d. (spaudas ant voko). PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 1997-02-05 iki 1997-09-24, nuo 2012-02-28 iki 2012-04-18, nuo 2013-04-25 iki 2013-05-04, (1 t., 54, 97 b. l.), o į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 10 d. (pagal spaudÄ ant voko), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1997-02-05 iki 1997-09-24 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2012-02-28 iki 2012-04-18, ir nuo 2013-04-25 iki 2013-05-04.IÅ¡ byloje esančių 2014-11-21 pažymos Nr. 69/06-5607 ir 2015-01-27 pažymos Nr. 69/06-546 matyti, kad pareiÅ¡kėjas R.

B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas tris laikotarpius, tai yra į Šiaulių TI buvo pristatytas 1997 m. vasario 5 d. ir periodiškai skirtingose kamerose laikytas iki 1997 m. rugsėjo 24 d., vėliau į Šiaulių TI buvo pristatytas 2012 m. vasario 28 d.ir periodiškai skirtingose kamerose laikytas iki 2012 m. balandžio 18 d., ir nuo 2013 m. balandžio 25 d. skirtingose kamerose laikytas iki 2013 m. gegužės 3 d. Laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas buvo laikomas 59 dienas.

Kameroje Nr. 104 - laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2012-03-14, viso 16 dienų, buvo laikomi 5-8 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 3,77 iki 2,36 kv. m. kameros ploto, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-04-18, viso 19 dienų, buvo laikomi 4-8 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 4,72 iki 2,36 kv. m., kameroje Nr. 63 – nuo 2012-03-16 iki 2012-03-30, viso 15 dienų, buvo laikomi 4-8 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 4,54 iki 2,27 kv. m., kameroje Nr. 23 – nuo 2013-04-25 iki 2013-04-30, viso 6 dienas, buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 4,55 kv. m. iki 2,73 kv. m., ir kameroje Nr. 17 – nuo 2013-04-30 iki 2013-05-03, viso 3 dienas, buvo laikomi 3-7 asmenys ir vienam asmeniui teko nuo 6,16 kv. m. iki 2,64 kv. m. kameros ploto.Taigi pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktų pažymų tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, tikslios informacijos apie pareiÅ¡kėjui tekusį Å¡ių kamerų plotÄ atsakovas nepateikė, todėl 2014-11-21 pažymos Nr. 69/06-5607 ir 2015-01-27 pažymos Nr. 69/06-546 turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 59 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (1 t., 55-57, 98-100 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, tai yra Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, reikalavimais, 2012 m. balandžio 11 d. atliko patikrinimÄ kameroje Nr. 104, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 14 d. ir nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 18 d.

Patikrinimo metu nustatyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 104 atliktas einamasis remontas, kamera tvarkinga, išvalyta. Dirbtinė apšvieta 215 lx, matavimų neapibrėžtis 34,4 lx, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkte 200 lx. Natūralios apšvietos koeficientas 0,31 %, natūralios apšvietos koeficiento neapibrėžtis 0,006 %, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 22 punkte turi būti 0,5 %, todėl nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI skyriaus 22 punkto pažeidimas.

Dirbtinė naktinė apšvieta 3 lx, matavimų neapibrėžtis 1,38 lx, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 23 punkte dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, todėl nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI skyriaus 23 punkto pažeidimas. Oro temperatūra 17,3 °C, neapibrėžtis 0,18 °C, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkte šiltuoju metų laikotarpiu 18-28 °C, todėl nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI skyriaus 26 punkto pažeidimas.

Santykinė oro drėgmė 41,5 %, neapibrėžtis 0,98 %, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkte šiltuoju metų laikotarpiu 35-65 %. Oro judėjimo greitis 0,04 m/s, neapibrėžtis 0,02 m/s, reglamentuojama HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkte šiltuoju metų laikotarpiu 0,15-0,25 m/s, todėl nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ VI skyriaus 26 punkto pažeidimas (1 t., 62-69 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad kitose kamerose Nr. 23, Nr. 17, Nr. 63 pareiškėjo laikymo laikotarpiais ar anksčiau, iki pareiškėjo patalpinimo į šias kameras, Šiaulių visuomenės sveikatos centras būtų atlikęs patikrinimus ir nustatęs pažeidimus.

Taigi pažeidimai kameroje Nr. 104 užfiksuoti pareiÅ¡kėjo buvimo Å¡ioje kameroje metu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra akivaizdu, jog valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 14 d. ir nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., viso 35 dienas laikė pareiÅ¡kėjÄ kameroje Nr. 104, neatitinkančioje joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl netinkamos kamerų Å¡varos, tvarkos bei dezinfekcijos, negalėjimo tinkamai pasinaudoti duÅ¡u. Vadovaujantis LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 59 punktu, gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.) bÅ«tina atlikti ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį. Kaip atsiliepime nurodo atsakovas ir matyti iÅ¡ Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2014-11-24 pažymos Nr. 62/08-416, kamerų dezinfekcija įstaigoje atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale.

Kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“. Kamerose, atliekant deratizacijÄ cheminiu bÅ«du, suimtieji (nuteistieji) yra iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta. Deratizacija pagal planÄ atliekama kartÄ per mėnesį (1 t. 99 b. l.). Patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija vykdoma pagal 2011-12-30 patvirtintÄ grafikÄ Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“ (1 t., 101-102 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI kameros nėra valomos ir dezinfekuojamos. Be to, Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl Å iaulių TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinama suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis duÅ¡u, nes Å iaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (1 t., 48 b. l.).LR higienos normos HN 76:2010 39.4 punktas numato, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų. IÅ¡ 2012-04-19 Å iaulių visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akto Nr. EP-105 (patikrinimas atliktas 2012-04-11) matyti, jog operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad duÅ¡o patalpos iÅ¡valytos.

PaÅ¡alinių, dvokiančių kvapų nejaučiama. DuÅ¡o patalpos valomos po kiekvieno naudojimosi duÅ¡u dezinfekcinių savybių turinčiomis priemonėmis. Patalpų valymas ir dezinfekavimas registruojamas registracijos žurnale, kuriame pasiraÅ¡o priežiÅ«rÄ atliekanti dezinfekatorė (1 t., 66-67 b. l.). PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dušų patalpos nevalomos ir nedezinfekuojamos, todėl tokie jo teiginiai atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros, nebuvo įrengtas unitazas, todėl kameroje nuolat tvyrojo blogas kvapas.

Kameroje nebuvo karšto vandens. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. 62/08-416 ir 2015 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. 62/08-96 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga.

Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema (1 t., 56, 99 b. l.). Atsakovo pateikti duomenys paneigia, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, tačiau tuo pačiu patvirtina, kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatytų reikalavimų, nes kamerose nebuvo įrengti unitazai.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

KarÅ¡o ir Å¡alto vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens teikimo kamerose nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam buvo suteikta galimybė tik vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti lauke ir tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 92 punktas numato, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (1 t., 70 b. l.) nustatė vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę, tokia pasivaikščiojimo trukmė neprieÅ¡tarauja nurodytiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos pasivaikščiojimo trukmės nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemelio plotas buvo apie 12 kv. m., vienu metu buvo iÅ¡vedama 16-20 asmenų, todėl jis neturėjo galimybės vaikščioti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pažymėtina, jog pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m. iki 22,44 kv. m. (1 t., 47 b. l.). Ä®vertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus ir pasivaikščiojimų gryname ore tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos įrengimo atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Å iaulių TI pareiÅ¡kėjui neduodavo tualetinio popieriaus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui.

Å iaulių TI esantys suimtieji ir nuteistieji higienos priemonėmis ir patalyne kiekvienÄ mėnesį aprÅ«pinami pagal praÅ¡ymus. Atsakovas į bylÄ pateikė 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus skirti higienos priemones, tualetinį popierių (1 t., 77-78 b. l.), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos priemonių nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad buvo draudžiama turėti Å¡iltus pledus. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Lietuvių kalbos žodyne numatyta, jog patalynė yra visas lovos paklojimas (paklodė, antklodė, priegalvis, patalai);

žodis „pledas“ aiÅ¡kinamas kaip didelė skara, vartojama kaip apdangalas. Vertinant sÄ vokÄ â€žpledas“ lingvistiniu metodu darytina iÅ¡vada, kad pledas nelaikytinas tokio pobÅ«džio patalynės vienetu, kurio naudojimÄ leistų aukščiau nurodytos normos ir apskritai nėra priskirtinas leidžiamų naudoti daiktų kategorijai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad dėl drėgmės lygio (kuris siekė 80 procentų) iÅ¡skalbti drabužiai nedžiÅ«davo, o supelydavo ar pradėdavo pÅ«ti.

Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. 62/08-416 ir 2015 m. sausio 28 d. pažymos Nr. 62/08-96 (1 t., 55-57, 98-100 b. l.) matosi, kad iki 2011 m. asmeninius drabužius suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys, tam tikslui buvo iÅ¡kabintos virvės skalbiniams džiovinti, iÅ¡duodamos vonelės ir Å«kinis muilas; nuo 2011 m. rugsėjo mėn. suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai, o nuo 2011 m. spalio mėn. teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus.

Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam nesudaroma galimybė iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius nepagrįsti ir neįrodyti.PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad maisto energetinė vertė siekdavo iki 1400 kcal. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ .

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-70 (1 t., 58-60 b. l.) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo skunde Nr. 24 (1.23), gautame 2012 m. kovo 6 d. dėl maisto kokybės, minimi faktai, jog asmuo gauna maistÄ 3 kartus per dienÄ , kurio energetinė vertė neatitinka suaugusio žmogaus normos, nepasitvirtino; Å iaulių tardymo izoliatoriuje patiekiamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas, rekomenduojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reikalavimų nuostatų; laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų nuostatas. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. 57 VMĮP 0204375 nurodoma, jog gautame važtaraštyje patiekalų nurodyti svoriai sutampa su nurodytais Valgiaraščio nedirbantiems vyrams priede (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose) (1 t., 103-105 b. .l.).

Taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, mažesnė nei 2298 kcal per parÄ . Teismui nepateikus tokio pobÅ«džio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas Å¡iferinis, kas sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus konstrukcijose panaudotas asbestas ir jo dirbiniai, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad dėl asbesto tiesioginės įtakos sutriko jo sveikata, todėl teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl asbesto, atmeta kaip nepagrįstusPareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvusių laikymo sÄ lygų iÅ¡gyveno didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, susirgo skrandžio ligomis.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o matyti, kad 2012 m. vasario 29 d. pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nurodyti duomenys, jog pareiÅ¡kėjas sirgęs skrandžio opalige 2010 m. (1 t., 162 b. l.). Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012 m. kovo 29 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuotas funkcinis skrandžio susirgimas, paskirtas gydymas medikamentais (1 t., 167 b. l.). 2013 m. balandžio 26 d. atliekant pirminę gydytojų apžiÅ«rÄ Alytaus pataisos namuose taip pat pažymėta, jog pareiÅ¡kėjui 2012 metais nustatyta skrandžio opaligė (1 t., 16 b. l.), dėl kurios, kaip matyti iÅ¡ tolimesnių medicininių įrašų asmens sveikatos istorijoje, pareiÅ¡kėjas gydėsi Alytaus pataisos namuose.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos galėjo lemti tokį pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimÄ ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sÄ lygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma), taigi Å iaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (59 dienos), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , dar daugiau, toks perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų net po 508 Eur už kiekvienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ .

Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Papildomai akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik praėjus daugiau nei metams po jo paskutinio iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių TI.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , bei tai, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2014-10-30 nutartimi byloje Nr. A-575-1594/2014 už 539 dienas priteisė 8700 Lt, LVAT 2014-11-25 nutartimi byloje Nr. A-575-2045/2014 už 396 dienas priteisė 4900 Lt, LVAT 2014-12-01 nutartimi byloje Nr. A-442-1560/2014 už 358 dienas priteisė 6000 Lt, LVAT 2015-01-07 nutartimi byloje Nr. A-45-442/2015 už 221 dienÄ priteisė 1400 Eur, LVAT 2015-01-29 nutartimi byloje Nr. A-143-858/2015 už 516 dienų priteisė 2800 Eurų, LVAT 2015-02-11 nutartimi byloje Nr. A-663-575/2015 už 564 dienas priteisė 2000 Eur) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė