2013-11-06 Nr. AB-7607-3-62-3-00019-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-744/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00019-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Ž. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 110,23 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-9).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu (b. l. 122-128) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 110,23 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 10 d. padavė apeliacinį skundą (b. l. 131-133). Pareiškėjas nesutiko su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas. Prašė priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. 10 000 Lt kaip buvo nurodyta skunde.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi (b. l. 134) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. birželio 25 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomas skundžiamas sprendimas – apeliantas turi nurodyti konkretų Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kurį skundžia, skundžiamo sprendimo priėmimo datą (ABTĮ 130 str. 2 d. 4 p.); įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas; ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.); apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas; ABTĮ 130 str. 2 d. 7 p.). Teismas pažymėjo, jog formuluodamas savo prašymą (apeliacinio skundo dalyką) pareiškėjas gali prašyti apeliacinės instancijos teismo priimti vieną iš galimų priimti teismo nutarčių (sprendimų) rūšių, nurodytų ABTĮ 140 str., t. y.: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir kt. (ABTĮ 140 str.). Teismas akcentavo, jog prašyme turi būti nurodomas konkretus ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo priėmimo data.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. pateikė prašymą (b. l. 136) pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, jog teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį gavo tik 2013 m. liepos 1 d. Paaiškino, jog nutartis siųsta neregistruotu laišku, todėl negali pateikti įrodymų, patvirtinančių nutarties gavimo datą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 138-139) nepratęsė pareiškėjui Ž. R. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje nustatyto termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus, ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo pateikė pasibaigus terminui apeliacinio skundo trūkumams šalinti. Pareiškėjas nepateikė prašyme nurodytas priežastis patvirtinančių įrodymų, jog korespondenciją atsiiminėja pašte iki pareikalavimo ir teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį gavo tik 2013 m. liepos 1 d., todėl jo nurodytos priežastys laikytos nepagrįstomis. Teismas vertino, kad būdamas pakankamai rūpestingas ir aktyvus pareiškėjas turėjo realią galimybę ir laiko pasirūpinti ir susižinoti apie jo pateikto apeliacinio skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl kurių turėtų būti pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas nenurodo, o nurodytos priežastys nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašymas pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti netenkintas.

II. Pareiškėjas Ž. R. 2013 m. liepos 12 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 141), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo siunčiama pareiškėjui neregistruotu laišku, todėl jis neturi galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius jos gavimo datą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Neginčytina, jog kreipiantis teisminės gynybos būtina laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, bet kiekvienu individualiu atveju, nustačius pažeidimus, būtina vertinti, kiek tokios tvarkos nepaisyta, ar įpareigoti teismo pašalinti ir nepašalinti trūkumai tikrai eliminuoja besikreipiančiojo asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų jo teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje pareiškėjo apeliaciniam skundui nustatyti trūkumai formaliai egzistavo, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyta skundžiamo teismo sprendimo priėmimo data, nenurodytas įstatymas, kuriuo grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas, suformuojant apeliacinio skundo dalyką neatsižvelgta į tai, kokius sprendimus pagal ABTĮ 140 straipsnį gali priimti apeliacinės instancijos teismas, tačiau vertina, jog jie nėra esminiai, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylą apeliacine tvarka, todėl tokių trūkumų buvimas neturėjo tapti kliūtis priimti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio yra aišku kokį teismo sprendimą pareiškėjas skundžia. Nors pareiškėjas nenurodo kokį sprendimą iš ABTĮ 140 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių prašo priimti apeliacinės instancijos teismą, tačiau jo apeliacinio skundo dalykas yra aiškus, jis prašo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą – 10 000 Lt, taip pat yra akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

Konstatavus, jog pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės atitiko įstatymo jam keliamus reikalavimus, darytina išvada, jog apeliacinis skundas dėl nepašalintų trūkumų nepagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, tokiu būdu be pakankamo pagrindo suvaržant pareiškėjo teisę į apeliaciją.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirais skundas tenkinamas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. ir 2013 m. liepos 4 d. nutartys naikinamos ir apeliacinis skundas priimamas nagrinėti apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 134 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. 2013 m. liepos 4 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-585-505/2013 pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priimti.

Išsiųsti apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims.

Įpareigoti dalyvaujančius apeliaciniame procese asmenis per keturiolika dienų pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė