4d2f96f4-88ea-4fdb-897d-e928f444d8fa · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-651-275/2018                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01005-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d. Vilnius             Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo BUAB „GL Ideas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „GL Ideas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

V. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „GL Ideas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8 968,13 Eur žalÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-976-864/2017 UAB „GL IDEAS” buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Sprendimų parkas”.

Nutartis įsiteisėjo 2015-09-22. Bankroto administratorius iÅ¡ VÄ® „Registrų centras” duomenų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2014-06-30 UAB „GL IDEAS” direktoriumi buvo G. V., o laikotarpiu nuo 2014-06-30 iki 2015-09-22 - G. N.. UAB „GL IDEAS” direktorius G. N. neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansÄ ir visų dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties bankroto administratorius kreipėsi į pirmÄ jį UAB „GL IDEAS” direktorių G. V., tačiau jis nurodė, kad neturi UAB „GL IDEAS” dokumentų ir turto, nes 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktu bendrovės „GL IDEAS” dokumentus ir turtÄ perdavė naujai iÅ¡rinktam direktoriui G.

N.. Nepaisant to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti BUAB „GL IDEAS” dokumentai, bankroto administratorius, vykdydamas Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ , peržiÅ«rėjo 2012-01-28 - 2016-01-28 UAB „GL IDEAS” banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us ir nustatė, kad pirmasis UAB „GL IDEAS” direktorius G. V. netinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams atsirado žala. Bankroto administratorius, peržiÅ«rėjęs 2012-01-28 - 2016-01-28 UAB „GL IDEAS” banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, nustatė, kad 2013-05-08 UAB „GL IDEAS” iÅ¡ parduotuvės „VYNOTEKA” įsigijo prekių už 515,85 Lt (149,40 Eur) sumÄ .

Kadangi iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų neįmanoma identifikuoti kokios prekės ir kokiu tikslu buvo įsigytos, todėl bankroto administratorius paprašė bendrovės direktoriaus paaiÅ¡kinti kokios prekės buvo įsigytos parduotuvėje „VYNOTEKA” ir kaip jos buvo panaudotos įmonės „GL IDEAS” veikloje. Buvęs bendrovės direktorius G. V. nurodė, kad 2014-06-30 pasikeitus įmonės direktoriui, UAB „GL IDEAS” turtas ir dokumentai buvo perduoti naujai paskirtam direktoriui G.

N., o be dokumentų jis neturi galimybės pateikti raÅ¡tiÅ¡kų ar žodinių paaiÅ¡kinimų dėl nurodytų iÅ¡laidų. Nesant duomenų apie parduotuvėje „VYNOTEKA” įsigytų prekių panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, darytina iÅ¡vada, kad UAB „GL IDEAS” lėšomis įsigytos prekės buvo panaudotos direktoriaus asmeninėms reikmėms tenkinti ir tokiais veiksmais UAB „GL IDEAS” buvo padaryta 515,85 Lt (149,40 Eur) žala. 2013-05-28 iÅ¡ bendrovės „GL IDEAS” lėšų buvo nupirkta pramoga DINNER IN THE SKY 373,79 Lt (108,26 Eur) sumai.

Manytina, kad direktorius pramogÄ DINNER IN THE SKY įsigijo asmeniniais interesais ir tokiais neteisėtais veiksmais padarė UAB „GL IDEAS” žalos, kuri lygi pramogos įsigijimo kainai, t. y. 108,26 Eur sumai. 2013-06-04 bendrovė „GL IDEAS” įsigijo pirkinį iÅ¡ UAB „Teniso pasaulis” už 75,00 Lt (21,72 Eur), o 2013-09-17 UAB „GL IDEAS” įmonei „Teniso pasaulis” sumokėjo 50,00 Lt (14,48 Eur) sumÄ už paslaugas pagal užsakymÄ . Darytina iÅ¡vada, kad aukščiau nurodytas pirkinys ir paslauga buvo įsigyti asmeninėms direktoriaus reikmėms tenkinti, todėl UAB „GL IDEAS” naudai iÅ¡ G.

V. turi bÅ«ti priteistina 125,00 Lt (36,20 Eur) suma. 2013-07-27 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „TICKETPRO BALTICS” (teikiančiai laisvalaikio ir poilsio paslaugas) 174,00 Lt (50,39 Eur) sumÄ ; 2013-12-30 UAB „GL IDEAS” pervedė UAB „Nemuno slėnis” (teikiančiai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas) 798,00 Lt (231,12 Eur) sumÄ už rezervacijÄ L. V. vardu; 2014-04-10 UAB „GL IDEAS” įmonės „SPA & SPORT TRAVEL” (teikiančios kelionių į sanatorijas ir SPA organizavimo paslaugas) naudai sumokėjo 492,00 Lt (142,49 Eur) sumÄ .

Bendra įsigytų paslaugų suma sudaro 1 464,00 Lt (424,00 Eur). Dėl Å¡ių paslaugų įsigijimo tikslo ir panaudojimo įmonės veikloje bankroto administratorius kreipėsi į buvusį vadovÄ G. V., tačiau jis jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė ir dėl Å¡ių paslaugų įsigijimo. Akivaizdu, kad UAB „GL IDEAS” lėšomis įsigytos poilsio paslaugos niekaip nesusijusios su bankrutavusios įmonės vykdyta veikla. 2013-08-02 UAB „GL IDEAS” pervedė UAB „Baltic Tours”, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, 4 876,72 Lt (1 412,40 Eur) sumÄ už įmonės darbuotojo L.

V. lėktuvo bilietus bei vieÅ¡bučio rezervacijÄ . 2013-09-02 ir 2014-03-10 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „Interneto partneris”, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, atitinkamai 977,00 Lt (282,96 Eur) sumÄ ir 1 089,00 Lt (315,40 Eur) sumÄ . Bendra įsigytų paslaugų suma 6 942,72 Lt (2 010,76 Eur). 2016-03-23 UAB „Interneto partneris”, atsakydamas į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, atsiuntė 2013-09-02 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ OL-6451013 ir 2014-03-10 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ OL-2742414, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad UAB „GL IDEAS” sumokėjo už L.

V. ir G. V. 2013-09-06 skrydį marÅ¡rutu Vilnius - Berlynas, 2013-09-08 skrydį marÅ¡rutu Berlynas - Vilnius ir 2014-03-12 skrydį marÅ¡rutu Vilnius - Praha. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduota nei viena komandiruočių ataskaita, todėl 2016-04-06 ir 2016-11-08 pretenzijose bankroto administratorius paprašė G. V. nurodyti komandiruočių tikslus ir pateikti iÅ¡samias komandiruočių ataskaitas su pagrindžiančiais dokumentais. Pažymėtina, kad buvęs bendrovės direktorius nepateikė jokių komandiruotės ataskaitų ar kitų jÄ pagrindžiančių dokumentų, iÅ¡ kurių administratorius galėtų nustatyti, kur ir kokiais tikslais vyko aukščiau nurodytos komandiruotės, kokios tarnybinės, darbinės funkcijos jų metu buvo vykdomos, kokie susitikimai įvyko, kokiÄ naudÄ bendrovė turėjo, t. y. kad komandiruotės buvo reikalingos ir naudingos bendrovei.

Darytina iÅ¡vada, kad į Å¡ias komandiruotes L. V. ir G. V. vyko ne įmonės, o asmeniniais (galimai poilsio) tikslais, tokiu bÅ«du nepagrįstai naudodami įmonės lėšas. Todėl Å¡ios lėšos 6 942,72 Lt (2 010,76 Eur) sumoje privalo bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo. 2014-01-28 UAB „GL IDEAS” sumokėjo UAB „Kortas”, kuri teikia pastatų projektavimo ir statybos paslaugas, 348,00 Lt (100,79 Eur) sumÄ . Kadangi iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų negalima nustatyti kokios paslaugos ir kokiu tikslu buvo įsigytos, o UAB „Kortas” neatsakė į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo, bankroto administratorius kreipėsi į buvusį įmonės vadovÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie įsigytas paslaugas, nurodant paslaugų įsigijimo tikslÄ .

Kadangi nėra jokių duomenų apie pastatų projektavimo ir statybos darbų reikalingumÄ UAB „GL IDEAS” veikloje, todėl darytina iÅ¡vada, kad UAB „GL IDEAS” lėšos buvo panaudotos ne jos reikmėms tenkinti ir tokiais veiksmais įmonei padaryta 348,00 Eur (100,79 Eur) žala, kuri turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ G. V.. Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. UAB „GL IDEAS” įmonės „LUKOIL BALTIJA” naudai atliko mokėjimų už 20 560,00 Lt (5 954,59 Eur) sumÄ pagal Sutartį Nr. KN3482.

Kadangi iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nebuvo galima nustatyti už kokias prekes buvo atlikti mokėjimai, bankroto administratorius kreipėsi į UAB „LUKOIL BALTIJA” su praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo. UAB „LUKOIL BALTIJA”, atsakydama į bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ , atsiuntė Sutartį Nr. KN3482 bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-06-30 UAB „GL IDEAS” iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, pagal kurias bankroto administratorius nustatė, kad per 15 mėnesių UAB „GL IDEAS” sunaudojo degalų už 21 195,75 Lt (6 138,72 Eur) sumÄ .

Pažymėtina, kad ir Å¡iuo klausimu G. V. jokių paaiÅ¡kinimų nepateikė, nurodydamas, jog 2014-06-30 pasikeitus įmonės direktoriui, UAB „GL IDEAS” turtas ir dokumentai buvo perduoti naujai paskirtam direktoriui G. N., o be dokumentų jis, G. V., paaiÅ¡kinimų pateikti negali. G. V. neperdavė jokių bendrovės „GL IDEAS” kuro sunaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų naujai iÅ¡rinktam direktoriui G. N.. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovėje „GL IDEAS” nebuvo vedama transporto kuro sÄ naudų apskaita.

Atsižvelgdama į veiklos pobÅ«dį, važiavimo dažnumÄ ir kitas darbo sÄ lygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų paraÅ¡ais, turi bÅ«ti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Transporto kuro sÄ naudos teisingai gali bÅ«ti pagrįstos pagal nustatytas kuro sÄ naudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių marÅ¡rutus arba tikslines iÅ¡vykas. Kelionių lapai yra pagrindiniai kuro sÄ naudas patvirtinantys dokumentai.

Kiekvienai įmonei yra svarbi tiksli transporto kuro sÄ naudų apskaita, todėl bÅ«tina vadovautis transporto kelionės lapuose apskaitomo kuro apskaita. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Å iuo atveju bendrovės vadovas nepateikė dokumentų, t. y. kelionės lapų, kuro nuraÅ¡ymo aktų, kuriuose bÅ«tų atvaizduotas kuro sunaudojimas bendrovės reikmėms, atsakovas G. V. netinkamai vedė bendrovės kuro apskaitÄ , todėl jis yra atsakingas už nepagrįstÄ apmokėjimÄ už ne įmonės veikoje sunaudotÄ kurÄ .

Kadangi atsakovas nepildė nei kelionės lapų, nei buvo nustatęs kitos kuro panaudojimo apskaitos, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas tikslingai Å¡ių dokumentų netvarkė, kad nebÅ«tų galimybės nustatyti ar kuras buvo naudojamas iÅ¡imtinai bendrovės tikslams ir tokiais neteisėtais veiksmais UAB „GL IDEAS” padarė 21 195,75 Lt (6 138,72 Eur) žalos.Atsakovas G. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė visų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė įstatyminių pagrindų praÅ¡omai turtinei žalai priteisti, nepagrindė neteisėtų veiksmų, praÅ¡omos priteisti žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovo pateiktame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyta nuomonė, jog neva įgytos prekės ar paslaugos nebuvo panaudotos įmonės veikloje ir įmonės interesams, yra grindžiama vien prielaidomis, jokio objektyvaus pagrindo neturinčiomis iÅ¡vadomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2014-06-30 įmonei vadovavo kitas direktorius - G. N., kuriam tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė visus įmonės dokumentus, įmonės antspaudÄ , įmonės turtÄ . Pažymėtina, kad naujasis įmonės vadovas dėl perduodamų dokumentų apimties, vykdytos veiklos, perduoto įmonės turto jokių pretenzijų neturėjo.

Å iuo atveju bankroto administratorius, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį bankrutuojančios įmonės vardu bei nepateikdamas savo deklaratyviems teiginiams pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia perkelti įrodinėjimo pareigÄ , nors akivaizdžiai žino, kad atsakovas visus dokumentus ir turtÄ perdavė naujai paskirtam įmonės direktoriui dar prieÅ¡ daugiau nei du su puse metų, todėl jų negali pateikti teismui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju yra pareikÅ¡tas akivaizdžiai praleidus IBÄ® 11 str. 5 d. 8 p. numatytÄ 6 mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikiamų duomenų seka, kad dar 2016 metų pradžioje bankroto administratorius buvo susipažinęs su įmonės banko sÄ skaita, buvo gavęs duomenis iÅ¡ kitų įmonių apie suteiktas paslaugas ar parduotas prekes, 2016-04-06 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl informacijos pateikimo. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sandoriai įmonės veikloje nėra siejami vien tik su tiesiogine komercine nauda. Tai (tik komercinė sandorio nauda) galėtų turėti reikÅ¡mės tik tokiu atveju, jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas.

Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma realios žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ . ReiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ignoruoja įmonės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, teisę, vykdant veiklÄ , patirti įvairias iÅ¡laidas, galimai tiesiogiai nesusijusias su pagrindine įmonės veikla, bet skirtas įmonės reprezentacijai, įmonės verslo ryÅ¡ių sukÅ«rimui, užmezgimui, įmonės siekiui iÅ¡plėsti vykdomo verslo ribas, apimtis, gauti pelningus užsakymus ir pan.

Ä®prastoje verslo praktikoje įmonės paprastai patiria tokias iÅ¡laidas, tikintis sukurti tvirtus ir ilgalaikius verslo, partnerystės ryÅ¡ius, gauti didesnį pelnÄ , tačiau ne visuomet tokios iÅ¡laidos pasiteisina, bet tai negali bÅ«ti laikoma įmonės vadovo neteisėtu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. IÅ¡ ieÅ¡kovo dėstomos klaidingos pozicijos seka, kad bankroto administratoriaus manymu, vykdytas verslas apėmė tik prekių perpardavimÄ , neva nepatiriant jokių papildomų iÅ¡laidų įmonės vadovui ir kitiems darbuotojams vykstant pas klientus, partnerius, vykstant į įvairius objektus, taip pat siekiant neformalioje aplinkoje sukurti naujus ar sustiprinti jau turimus verslo ryÅ¡ius.

Pažymėtina, kad UAB „GL IDEAS“ veikla buvo pagrinde susijusi su mažmenine ir nedidele dalimi didmenine prekyba televizoriais ir kitomis elektronikos prekėmis. 2015 m. gegužės mėn. pradžioje įmonė atidarė „TVSALE.lt - televizorių iÅ¡parduotuvę“ Vilniuje Verkių g. 29 (Ogmios Miestas), kur taip pat buvo ir įmonės biuras. Nuo parduotuvės atidarymo įmonėje nuolatos dirbo trys darbuotojai. Ä®monės veiklos specifika pasižymėjo, o tuo pačiu skyrėsi nuo kitų elektronikos prekių pardavėjų tuo, kad didžiÄ jÄ dalį produkcijos (televizoriai, kitos elektronikos prekės) įmonė importavo pati iÅ¡ įvairių Europos valstybių Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų valstybių, kai tuo tarpu kiti Å¡ios rinkos dalyviai / kiti pardavėjai parduodamas prekes pirkdavo iÅ¡ vietinių didmenininkų bei jas perparduodavo.

Įmonė ieškodavo ir įgydavo prekių, kurių tiekėjai turėjo per daug (prekių perteklių arba „over stock“), arba gamintojų atnaujintas prekes („refurbished“), dėl ko prekės kainos būdavo žemesnės ir tokiu būdu įmonė siekė (ir tai buvo pagrindinis veiklos principas) būti žemiausios kainos lyderiais Lietuvos rinkoje. Siekiant įgyvendinti šių tikslų, siekiant pelno bei pelningų užsakymų, įmonės vadovui ir darbuotojams teko nuolatos vykti į susitikimus su klientais, partneriais ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar net kaimyninėse šalyse.

Pagrindiniai įmonės tiekėjai buvo: Vokietijoje - LLD Export Trading and Remarketing Services GmbH & Co. KG, Baschar Trading centre GmbH; Jungtinėje Karalystėje - iStock Global LTD, Attracting Real Leverage Ltd HUK 22 LtD, Goerge&Freddie, Frayling‘s Business Park; Latvijoje - Å ia Vito; Lietuvoje - UAB ABC Data, UAB Mikrodeltos didmenas, UAB ACC Distribution. Taigi, daug kartų įmonės darbuotojams teko vykti pas tiekėjus tiek Kaune, Vilniuje, tiek ir LatvijÄ , kitas valstybes. Galiausiai buvo planuojama plėsti verslÄ ir atidaryti antrÄ parduotuvę kitame mieste - Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose ar Panevėžyje, buvo vykstama į kitus miestus, tiriamos ir apžiÅ«rimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur bÅ«tų galima įrengti parduotuvę.

Be to, darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus (tame tarpe į KlaipėdÄ , Alytų, Å iaulius, Marijampolę) dėl parduotos produkcijos garantinio aptarnavimo klausimų, nes parduotų prekių garantinį aptarnavimÄ iÅ¡ dalies vykdė ir įmonė (tik dideli, sudėtingi gedimai buvo perduodami taisyti UAB „Emtoservis“), kadangi nemažai daliai mÅ«sų importuotų prekių negaliojo gamintojo garantija. IeÅ¡kovo pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai taip pat patvirtina, kad įmonė realiai vykdė veiklÄ , pirko prekes, jas pardavė, buvo gautos nemažos pajamos, buvo sudaryti didelės apimties užsakymai.

IeÅ¡kinyje nepagrįstai teigiama, kad 2013-05-08 įmonė iÅ¡ parduotuvės „VYNOTEKA“ įgijo prekių už 515,85 Lt (149,40 EUR), kurios neva buvo panaudotos direktoriaus asmeninėms reikmėms tenkinti. Minimos iÅ¡laidos buvo panaudotos įmonės interesais, reprezentacijai. Prekės buvo perkamos 2016-05-03 ir atsiskaitoma įmonės kreditine kortele (kiek pamena, tai buvo putojantis vynas, vynas ir kiti gėrimai). TÄ dienÄ buvo perkamos ir kitos prekės (pvz., pagal iÅ¡ ankÅ¡tinio mokėjimo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2013/05/03 iÅ¡ UAB „Balionų Å¡alis“ buvo perkami balionų papuoÅ¡imai, dekoracija; iÅ¡ prekybos centro Rimi, esančio ŽirmÅ«nų g. 64, Vilniuje, buvo nupirkta gaiviųjų gėrimų ir kt.).

Å ios prekės buvo nupirktos ir panaudotos 2013-05-04 aukščiau minėtos „TVSALE.lt - televizorių iÅ¡parduotuvė“ parduotuvės atidarymo proga, svečių priėmimui, kas pripažįstama iÅ¡laidomis įmonės reprezentacijai. VisiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokiais dokumentais remiantis bankroto administratorius nustatinėjo dėl patirtų iÅ¡laidų priskyrimo įmonės reprezentacinėms iÅ¡laidoms ir kokie konkretÅ«s, objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai (o ne keliamos prielaidos) bankroto administratoriui sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įgytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos ne įmonės tikslais, interesais.

„SPA&Sport Travel” apmokėjimas už vieÅ¡bučio rezervacijÄ Druskininkuose buvo atitinkama padėka, paskatinimas įmonės darbuotojui L. V. už didelio projekto su UAB „TELE2“ sudarymÄ . Å is projektas su UAB „TELE2“ buvo derinamas labai ilgÄ laikÄ , vyko sudėtingos derybos, buvo kitų konkurentų, kurie siekė didelės apimties užsakymo, tačiau tik L. V. profesionalumo dėka didelės apimties projektÄ UAB „TELE2“ patikėjo bÅ«tent įmonei; 2014-03-21 UAB „TELE2“ įmonei pervedė 107 109,55 Lt ir tai buvo didžiausias įmonės projektas per 2013-2014 metus.

Už tokį sudėtingÄ ir įmonei pelningÄ darbÄ Ä¯monė darbuotojui paskyrė atitinkamÄ paskatinimÄ , apmokant kelias nakvynes Druskininkuose. IeÅ¡kinyje minimos iÅ¡laidos kelionėms buvo patirtos įmonės vadovui, ir/ar darbuotojui L. V. vykstant į užsienį bÅ«tent verslo tikslais, siekiant susitikti su užsienio partneriais, užmegzti naujus verslo ryÅ¡ius, kontaktus, iÅ¡siaiÅ¡kinti realiÄ situacijÄ ir galimybes plėsti įmonės veiklÄ . Pažymėtina, kad Turkija, joje veikiantys verslo subjektai įmonei buvo labai patrauklÅ«s verslo prasme, nes Turkija yra viena iÅ¡ didžiausių elektronikos gamintojų ir surinkėjų pasaulyje.

Čia yra surenkami ne tik pasaulyje žymių prekės ženklų elektronikos prietaisai, tačiau turkai turi daugybę žinomų savo prekės ženklų, kurių gamintojai taip pat siekė plėstis ir atrasti vis naujų partnerių, platintojų Europoje (kaip pavyzdžiui, Sunny televizoriai), kas atitiko mÅ«sų įmonės interesÄ pasiÅ«lyti Europos ir Baltijos Å¡alių rinkai naujus produktus, tampant Å¡ių prekės ženklų atstovais, platintojai bent jau Lietuvoje ar Baltijos regione. Vizito į TurkijÄ metu buvo aplankyta ne viena didelė elektronikos prekių surinkimo gamykla, potencialÅ«s didmenininkai.

Be to, vienas pagrindinių susitikimų ir siekių buvo susipažinti ir sukurti verslo ryÅ¡ius su įmone „Sunny“ (adresas Zafer Mh. 177. Å ok No:2 Esenyurt, Istambul, Turkija). PrieÅ¡ vizitÄ Ä¯ TurkijÄ su Å¡ios įmonės atstovais buvo bendrauta elektroniniais laiÅ¡kais, derinamas susitikimo laikas, vėliau dar buvo bendrauta elektronikos parodoje Berlyne „IFA2013“, vykusioje 2013 m. rugsėjo mėn. 6-11 dienomis. BÅ«tent dalyvavimui Å¡ioje parodoje ir buvo nupirkti ieÅ¡kovo minimi bilietai 2013-09-06 skrydžiui marÅ¡rutu Vilnius-Berlynas ir 2013-09-08 skrydžiui marÅ¡rutu Berlynas-Vilnius.

Pažymėtina, kad elektronikos paroda IFA yra didžiausia elektronikos paroda Europoje, vykstanti kiekvienais metais (apie tai yra pateikiama daug informacijos vieÅ¡oje erdvėje, internete). Tai, kad dalyvavo Å¡ioje parodoje kaip lankytojai, patvirtina elektroniniu laiÅ¡ku organizatorių persiųstas bilietų į parodÄ Ä¯sigijimo patvirtinimas. Be to, Å¡ios parodos metu buvome susitikę su Sunny gamintojo atstovais, derinamos galimybės bendradarbiauti, kÄ patvirtina jų siųstas elektroninis laiÅ¡kas jau po minėtos parodos.

Ä® PrahÄ buvo vykstama susitikti su potencialiais partneriais, siekiant susitarti dėl restauruotų žaidimų konsolių „XBOX“ ir „Playstation“ atvežimo, importavimo iÅ¡ Čekijos i LietuvÄ . Vizito į ČekijÄ metu buvo susitikta su tiekėjais, gauta daug informacijos, tačiau nebuvo galutinai sutarta dėl bendradarbiavimo su Čekijoje esančiais tiekėjais, kadangi paaiÅ¡kėjo, kad jie perparduoda įrangÄ , kuriÄ jie perka iÅ¡ kitų partnerių, esančių Didžiojoje Britanijoje.

Gautos informacijos dėka, mums pavyko susisiekti su minėta kompanija Didžiojoje Britanijoje - iStock Global bei tiesiogiai iÅ¡ jų įgyti prekes - XBOX žaidimų konsolės, ko pasėkoje mums pavyko pradėti labai sėkmingÄ ir naujÄ Lietuvoje XBOX žaidimų kompiuterių akcijÄ - „450 Lt už Xbox žaidimų kompiuterį arba 10x50 Lt už Xbox per UnolizingÄ â€œ. IeÅ¡kinyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad įmonė pagal Sutartį Nr. KN3482 ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „LUKOIL BALTIJA“ atliko mokėjimus už kurÄ , kuris neva nebuvo naudojamas įmonės veikloje.

Tokia IeÅ¡kovo iÅ¡vada yra grindžiama vien prielaidomis, nepateikiant jokių tokiai IeÅ¡kovo iÅ¡vadai pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų. PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, įgytas kuras buvo panaudotas iÅ¡skirtinai įmonės interesais, įmonės veikloje. Nuolatos buvo vykstama i kitus miestus, tiriamos ir apžiÅ«rimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur bÅ«tu galima įrengti parduotuvę. Taip pat įmonė vykdė parduodamos produkcijos garantinį aptarnavimÄ , dėl ko darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus (tame tarpe į KlaipėdÄ , Alytų, Å iaulius, Marijampolę).

Ä®monėje panaudos pagrindu savo veikloje naudojo du automobilius: M. B. B180 (kurio vidutinės kuro sÄ naudos buvo 7-9 litrai 100 km.) ir Saab 9-3 (kurio vidutinės kuro sÄ naudos buvo 12-14 litrų 100 km.). Taigi, kuras buvo naudojamas iÅ¡skirtinai įmonės reikmėms - važiavimui į susitikimus su klientais, tiekėjais, ieÅ¡kant papildomų patalpų parduotuvei kituose miestuose, susitinkant su patalpų nuomotojais ir pan. Taip pat įmonė (esant poreikiui) nuomojosi krovininį transportÄ , su kuriuo ne sykį važiavo į VokietijÄ ir LatvijÄ pas tiekėjus, dėl ko Å¡ių kelionių metu taip pat buvo patiriamos iÅ¡laidos kurui.

Ūkinės operacijos, susijusios su autotransporto priemonių, kuro panaudojimu, buhalterinėje apskaitoje buvo pagrįstos į apskaitÄ Ä¯trauktais dokumentais, tame tarpe ir paties ieÅ¡kovo pateikiamomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, t. y. Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentas. Jokia valstybės institucija nėra nustačiusi ar konstatavusi, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama, neva pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Ä®monės pačios turi teisę pasirinkti, kokiu dokumentu įforminti degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusias iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priimdamas sprendimÄ , teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, nepateikus įmonės finansinės atskaitomybės ar kitokio pobÅ«džio dokumentų, pagrindžiančių sudarytų prekių ir paslaugų pirkimo sandorių sÄ sajas su įmonės veikla, dėl to spręstina, kad esant byloje pasiraÅ¡ytam 2014-06-30 priėmimo-perdavimo aktui tarp atsakovo ir G.

N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumÄ Ä¯monės veikloje atsakovui neliko. Teismas nurodė, kad net jei įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės-komercinės rizikos.

Teismo manymu, spręsti dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarius pirkimo sandorius, vykdant įmonės veiklÄ , tuo aspektu, kad buvęs įmonės vadovas, pardavęs įmonę kitam savininkui, po kurio laiko negali pagrįsti savo veiklos tikslingumo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juolab, kad ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju yra reiÅ¡kiamas dėl žalos atlyginimo, atsakovui sudarius įmonei nenaudingus sandorius, praradus turtÄ , bet ne pažeidus pareigÄ perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei turtÄ , įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .IÅ¡ byloje esančio banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o bei kitų įrodymų, teismas nustatė, kad didelė dalis pirkimo sandorių, kurių pagrindu įmonė patyrė iÅ¡laidas, ir kurių pagrindu grindžiama atsakovo civilinė atsakomybė, kaip įmonės patirta žala, buvo mažareikÅ¡mės vertės. Atsižvelgdamas į įmonės veiklos pobÅ«dį, pačio verslo specifikÄ , kuriai aktualus verslo ryÅ¡ių kÅ«rimas, plėtimas bei į plėtojamÄ teismų praktikÄ dėl vadovo civilinės atsakomybės kilimo, esant tik veiksmų tyčiai bei dideliam neatsargumui, teismas sprendė, kad įmonės veikloje atsakovo vadovavimo metu įsigytos nedidelės vertės prekės bei paslaugos, net ir nepateikus byloje objektyvių duomenų dėl jų reikalingumo konkrečioje įmonės veikloje, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomi buvusio įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, tokiu bÅ«du padarant įmonei žalÄ .

Teismas taip pat nurodė, jog jokios komercinės rizikos prekių ir paslaugų įsigijimu patirta nebuvo bei pažymėjo, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Teismo vertinimu, byloje nepaneigtas atsakovo įrodinėtas rūpestingas ir verslo santykiams būdingas įmonės vadovo G. V. veikimas, sudarant prekių ir paslaugų sandorius, reikalingus tiek verslo plėtrai, tiek verslo partnerių paieškai ir pan., nepažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas bei neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos.Teismas įvertinęs atsakovo atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo atstovo argumentus dėl verslo santykių kūrimo, partnerių paieškų, verslo augimo specifiškumo, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šiek tiek daugiau nei 2 000 Eur išlaidų suma lėktuvo bilietui bei viešbučio rezervacijai darbuotojo L.

V. ir G. V. vardu, sÄ lygojo žalÄ Ä¯monei, atsakovui pažeidus protingos Å«kinės komercinės rizikÄ , veikus aiÅ¡kiai aplaidžiai. Atsižvelgus į veiklos pobÅ«dį, teismas pažymėjo, jog labiau tikėtina nei netikėtina, jog įmonės veikloje patirtos minėtos iÅ¡laidos darbuotojų (vadovo ir vadybininko) kelionei buvo objektyviai bÅ«tinos, reikalingos verslo plėtrai.Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teigti, kÄ Ä¯rodinėjo ieÅ¡kovas, kad dalis prekių, paslaugų pirkimo sandorių buvo sudaryti jau esant įmonei nemokiai, nėra faktinio pagrindo.

Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad bankroto byla paprastai keliama bendrovei ne vien pagal formalų jos atitikimÄ Ä®BÄ® nustatytiems nemokumo kriterijams, bet kartu nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamÄ situacijÄ . Å ias iÅ¡vadas taip pat sustiprina ir byloje ieÅ¡kovo neginčyti duomenys, kad dar 2014 metų pradžioje įmonė sudarė didelės vertės sandorį su UAB „Tele2”, kas taip pat leidžia abejoti buvus įmonės nemokumo bÅ«klei, sudarius ieÅ¡kovo nurodytus ginčo prekių ir paslaugų pirkimo sandorius.

Tad, ir Å¡iuo aspektu įmonės vadovo veikimas, įsigyjant verslui reikalingų prekių ir paslaugų, negali bÅ«ti pripažintinas pernelyg rizikingu, veikiant visiÅ¡kai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, Å¡vaistant be jokio pagrindimo juridinio asmens turtÄ . Akivaizdu, jog tam, kad vystyti verslÄ bei gauti įmonei naudai – pelnÄ , neiÅ¡vengiama yra patiriami veiklos kaÅ¡tai, kurie kiekvienoje veikloje gali bÅ«ti skirtingo pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju, atsakovui raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡samiai iÅ¡dėsčius buvusios veiklos pobÅ«dį, verslo partnerių paieÅ¡kos specifiÅ¡kumÄ , teismui leido labiau tikėti nei netikėti, kad skrydžio bilietų bei vieÅ¡bučių rezervacijų iÅ¡laidos įmonės darbuotojo (kÄ patvirtino ir ieÅ¡kovas) L.

V. vardu buvo sÄ lygotos įmonės veiklos specifiÅ¡kumo. Remiantis iÅ¡dėstytu, teigti, kad atsakovas (įmonės vadovas) suteikė pirmenybę savo asmeniniams interesams, nupirkdamas skrydžio bilietus ir rezervavęs vieÅ¡butį L. V. (darbuotojo – vadybininko ir sÅ«naus) ir G. V. vardu ir sudarė sandorius esant interesų konfliktui, nėra jokio faktinio pagrindo.Pažymėjo, jog byloje neįrodinėtas ir tas faktas, kad bÅ«tent 2013 metais rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kai buvo rezervuoti skrydžio bilietai ir vieÅ¡butis, įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga ir veikla nebeperspektyvi ir nuostolinga.

Tad Å¡ių sandorių kontekste teigti, jog įmonės vadovas veikė pažeisdamas vadovo fiduciarines pareigas bei peržengiant protingÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , taip pat nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo.Teismas nepritarė ieÅ¡kovo pozicijai, jog kadangi į bylÄ nebuvo pateikti pildyti kelionės lapai bei kuro apskaitos dokumentai, kuras, kuris buvo įgytas už įmonės lėšas, įmonei neturint transporto priemonių, buvo naudotas atsakovo asmeniniais interesais. Pažymėjo, jog atsakovas neigdamas savo kaltę, nurodė, kad įmones veikloje panaudos pagrindu buvo naudoti du automobiliai, o faktas, kad įmonės veikloje galimai nebuvo pildyti kelionės lapai nesuponuoja vertinimo, kad įmonės vardu įgytas kuras buvo naudojamas iÅ¡imtinai vadovo asmeniniais, bet ne įmonės interesais.

IeÅ¡kovo pateiktas VMI iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl sunaudotų degalų įmonės veikloje įforminimo, aktualus siekiant sumažinti apmokestinamÄ jį pelnÄ , tačiau jokiu bÅ«du nepagrindžia vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarant sandorį kuro įsigijimui. Kita vertus, veiklos pobÅ«dis – prekyba, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonių aktualumas, bÅ«tinumas yra akivaizdus. IeÅ¡kovas byloje neneigė Å¡io fakto, tačiau grįsdamas veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, įrodinėjo, kad reikiamų dokumentų nebuvimas leidžia teigti, kad atsakovas veikė savanaudiÅ¡kais tikslais, įgydamas degalus asmeninei transporto priemonei už įmonės lėšas.

Ä®vertinęs, kad vidutiniÅ¡kai per mėnesį buvo iÅ¡leista apie 409 Eur kurui, o įmonė veikė prekybos sektoriuje, kuriam akivaizdu, kad yra bÅ«dinga tiek verslo partnerių, tiek klientų (pirkėjų) paieÅ¡ka, verslo plėtra, teismas konstatavo, kad įmonės patirtos iÅ¡laidos degalų įsigijimui buvo sÄ lygotos įmonės Å«kinės-komercinės veiklos vystymo, bet ne vadovo asmeninių interesų tenkinimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodyti atsakovo, vadovavusio įmonei neteisėti veiksmai bei žala, kaip bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliantas BUAB „GL IDEAS“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti bei ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, nes visiÅ¡kai neanalizavo 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinio, kuris yra pernelyg abstraktus ir neiÅ¡samus įrodymas, nėra aiÅ¡kiai įvardijami perduodami dokumentai, jų lapų skaičius, neiÅ¡vardintas naujajam vadovui perduodamas konkretus turtas, jo kiekis.

Akivaizdu, kad atsakovas kaip buvęs vadovas netinkamai įformino dokumentų ir turto perdavimo aktÄ , t. y. abstrakčiai, neiÅ¡vardinant kokie konkrečiai dokumentai ir koks jų lapų skaičius buvo perduotas. Be to, bendrovės perduotinÄ turtÄ Ä¯vardino kaip prekių likučiai, tačiau visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku koks turtas konkrečiai buvo perduotas. Susipažinus su 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktu matyti, kad aktas sudarytas galimai dėl akių, norint kuo greičiau perleisti įmonę kitam direktoriui ir kad nebÅ«tų galimybės identifikuoti tam tikrų dokumentų.

Jau vien aplinkybė, kad atsakovas perleido įmonę, kuri nebevykdė veiklos, buvo skolinga Sodrai leidžia suprasti, kad bendrovė buvo nemoki. Tokiu bÅ«du atsakovas norėjo „nusimesti” savo atsakomybę už dokumentų ir turto perdavimÄ bei atsakomybę už įmonėje priimtus nuostolingus valdymo sprendimus.Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik atsakovo paaiÅ¡kinimais ir to pasekoje klaidingai konstatavo „esant pasiraÅ¡ytam 2014-06-30 priėmimo - perdavimo aktui tarp atsakovo ir G. N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumÄ Ä¯monės veikloje atsakovui neliko.” Å ioje byloje atsakovas G.

V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, nes 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinys įrodo, jog G. V. perdavė G. N. UAB „GL IDEAS” buhalterinius dokumentus tik už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-06-30 ir iÅ¡ viso neperdavė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytų pirkinių panaudojimÄ Ä¯monės veikloje - komandiruočių ataskaitų, kuro apskaitos dokumentų, reprezentacinių iÅ¡laidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu atsakovas tinkamai vedė įmonės apskaitÄ , jis turėjo ir vis dar turi galimybę pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių ir paslaugų panaudojimÄ . Tai, kad atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs jokių apskaitos dokumentų tik įrodo, kad tokie dokumentai įmonės apskaitoje net nebuvo pildomi. Be to, kyla pagrįstas pagrindas manyti, kad atsakovas perleido jau nebeveikiančiÄ Ä¯monę, nes po UAB „GL IDEAS“ perleidimo G. N., įmonė nustojo vykdyti veiklÄ , nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių bankinių pavedimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VÄ® „Registrų centras“, neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų ir kita.Nurodo, kad atsakovas G.

V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL IDEAS” veikloje ieÅ¡kinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju neįžvelgė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų ir konstatavo, kad įmonės vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai įsigydamas su įmonės veikla nesusijusių prekių, paslaugų bei didelį kiekį kuro ir jų panaudojimo neapskaitydamas įmonės veikloje, nes labiau tikėtina nei netikėtina, kad ieÅ¡kinyje nurodyti pirkiniai buvo įsigyti įmonės reikmėms tenkinti.

Bankroto administratorius nesutinka su nurodytais teismo argumentais, nes toks aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, bankroto administratoriui neleidžia nustatyti kieno interesais buvo panaudotos įmonės vardu įsigytos prekės ir paslaugos, kodėl buvo sunaudota tiek degalų, kai buvo pasamdyta įmonė, kuri pristatydavo prekes, todėl tokį atsakovo elgesį laikyti sÄ Å¾iningu ir rÅ«pestingu yra nepagrįsta.Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kinyje nurodytų, nesusijusių su įmonės veikla, prekių ir paslaugų įsigijimÄ vertino per Å«kinės - komercinės rizikos prizmę, nes su įmonės įprasta veikla nesusijusių prekių ir paslaugų įsigijimas, nesant dokumentų, pagrindžiančių jų reikalingumÄ ar naudingumÄ Ä¯monei, savaime yra žalingas įmonei, bankrutuojančiai bendrovei nesvarbu ar tai didelė ar maža suma.

IeÅ¡kinyje nurodytų prekių ir paslaugų, tokių kaip pirkiniai iÅ¡ parduotuvės “Vynoteka”, pramoga “Dinner in the sky”, teniso kortų nuoma, bilietai į koncertÄ , nakvynės vieÅ¡bučiuose, kelionės į užsienio valstybes, įsigijimas nesusijęs su jokia rizika, nes dar prieÅ¡ sudarydamas tokius sandorius atsakovas G. V. žinojo, kad jie įmonei yra nebÅ«tini ir todėl nuostolingi, tačiau nepaisydamas to, atsakovas sudarė tokius vadovaujamai bendrovei žalÄ sukeliančius sandorius.

Be to, ieÅ¡kinyje nurodytų įsigytų prekių ir paslaugų panaudojimas nebuvo apskaitytas įmonės veikloje, o tai reiÅ¡kia, kad tokios prekės ir paslaugos netgi nebuvo panaudotos įmonės interesais. Nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismas tokių sandorių sudarymÄ pateisino kaip bÅ«tinybę kurti verslo ryÅ¡iams, tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes tokių sandorių sudarymas nėra bÅ«tinas verslo ryÅ¡iams kurti. Juk verslo ryÅ¡ius galima kurti be pramogų, paprastų susitikimų metu, kurie įmonei tikrai nebus nuostolingi, net jei verslo ryÅ¡iai ir nebus sukurti.

Tuo tarpu pramoginiai verslo susitikimai savaime yra nuostolingi.Bankroto administratorius yra įsitikinęs, kad nustačius, jog įmonė įsigijo su įmonės veikla nesusijusių prekių ir paslaugų bei kuro, kurio panaudojimas yra neapskaitytas įmonės veikloje, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinį praradimÄ , t. y. žalÄ dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, turėtų bÅ«ti laikoma nustatyta.Bankroto administratorius taip pat nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad sunaudotas kuras buvo panaudotas iÅ¡imtinai bendrovės reikmėms.

Pažymi, jog atsakovas nepateikė dokumentų, t. y. kelionės lapų, kuro nuraÅ¡ymo aktų, kuriuose bÅ«tų atvaizduotas kuro sunaudojimas įmonės reikmėms, taip pat iÅ¡ 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto yra akivaizdu, jog įmonėje apskaitos dokumentais neatvaizduota, kiek kuro buvo panaudota įgyvendinant bendrovės Å«kinės veiklos tikslus. Tokios aplinkybės įrodo, kad atsakovas G. V. netinkamai vedė įmonės kuro apskaitÄ , todėl jis yra atsakingas už nepagrįstÄ apmokėjimÄ už ne įmonės veikloje sunaudotÄ kurÄ .Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas užėmė pasyviÄ pozicijÄ ir realiai sprendimÄ priėmė tik atsakovo pateiktų argumentų pagrindu, neatsižvelgdamas į bankrutuojančios bendrovės ribotas galimybes įrodyti savo argumentų pagrįstumÄ .

Atsakovas G. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė įstatyminių pagrindų praÅ¡omai turtinei žalai priteisti, nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų, praÅ¡omos priteisti žalos realaus fakto ir realaus dydžio ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovo teigimu vien tai, kad teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė ar įvertino bylos įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neva neanalizavo 2014-06-30 priėmimo-perdavimo akto turinio, kad neva Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas neva neperdavė visų dokumentų naujajam įmonės vadovui ir pan. Tokie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas vertino ir šį raÅ¡ytinį įrodymÄ , padarydamas pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog esant pasiraÅ¡ytam 2014-06-30 priėmimo-perdavimo aktui tarp atsakovo ir G.

N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumÄ Ä¯monės veikloje atsakovui neliko. Byloje nustatyta, nuo 2014-06-30 įmonei vadovavo kitas direktorius - G. N., kuriam tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė visus įmonės dokumentus, įmonės antspaudÄ , įmonės turtÄ . Naujasis įmonės vadovas dėl perduodamų dokumentų apimties, vykdytos veiklos, perduoto įmonės turto jokių pretenzijų neturėjo. Apeliantas visiÅ¡kai deklaratyviai teigia, kad naujam įmonės vadovui neva atsakovas perdavė dokumentus tik už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-06-30 ir todėl neva turi įmonės dokumentus dėl ieÅ¡kinyje minimų prekių, paslaugų pirkimo, jų panaudojimo ar apskaitymo.

Tokia ieÅ¡kovo pozicija yra nepagrįsta. Akivaizdu, jog jei naujajam įmonės vadovui atsakovas bÅ«tų perdavęs ne visus įmonės veiklos dokumentus, naujasis įmonės vadovas pareikÅ¡tų atitinkamas pretenzijas, tai fiksuotų raÅ¡tiÅ¡kai ir pan.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pateikia naujÄ versijÄ , jog neva minimas 2014-06-30 aktas buvo sudarytas dėl akių, nes neva taip buvo norima kuo greičiau atsikratyti įmonės, kuri neva nebevykdė veiklos, neva buvo skolinga Sodrai, ir taip neva „nusimesti“ atsakomybę už tariamai nuostolingus valdymo sprendimus.

Pažymėtina, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos. Be to, jos yra grindžiamos išimtinai tik ieškovo subjektyviais aiškinimais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jokia valstybės institucija nėra nustačiusi ar konstatavusi, jog įmonės perleidimas bei jos dokumentų ir turto perdavimas buvo tariamai fiktyvus, apsimestinis. Taip pat bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad įmonė, jos pardavimo ir perdavimo metu, buvo nelikvidi, visiškai nevykdė veiklos ar neva buvo visiškai nuostolinga.

PrieÅ¡ingai įmonė turėjo turto, turėjo atidariusi parduotuvę, turėjo sukÅ«rusi verslo ryÅ¡ius, potencialius užsakovus, vykdė projektus, prekybÄ . Tai, kad dėl bylos Å¡alims realiai nežinomų priežasčių naujasis įmonės savininkas ir vadovas toliau nebevykdė, nebeplėtojo Å¡ios įmonės veiklos, dėl ko įmonė vėliau bankrutavo, nedaro objektyvaus pagrindo tai vertinti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) nenaudai ar, tuo labiau, konstatuoti, jog neva įmonė buvo parduota ir jos dokumentai bei turtas perduotas tariamai siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Tokia naujai keliama deklaratyvi ieÅ¡kovo versija tėra grindžiama jo subjektyvia nuomone, prielaidomis, o ne objektyviais ir patikimais bylos įrodymais.Apeliaciniame skunde taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, jog neva atsakovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitÄ , nepildė dokumentų bei pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Å iai savo versijai pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, bet remiasi iÅ¡skirtinai tik prielaidomis. Jokia valstybės institucija ar kiti tretieji asmenys oficialiai nėra nustatę ar konstatavę, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama neva pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Å i aplinkybė kartu patvirtina ieÅ¡kovo dėstomų teiginių visiÅ¡kÄ nepagrįstumÄ bei siekį suklaidinti teismÄ , siekiant suformuoti klaidingÄ nuomonę, jog neva atsakovas pirko su įmonės veikla nesusijusias prekes ar paslaugas, neva nefiksavo įmonės buhalteriniuose dokumentuose Å¡ių prekių ir paslaugų panaudojimo, o įgydamas kurÄ , jo neva net neapskaitė, kas yra visiÅ¡ka netiesa.Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvairių sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovėje kasdienėje Å«kinėje komercinėje veikloje, todėl jų sudarymas savaime nereiÅ¡kia vadovo neteisėtų veiksmų, sukeliančių įmonei žalÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgdamas į įmonės veikos pobÅ«dį, į verslo specifikÄ , kuriai aktualus verslo ryÅ¡ių kÅ«rimas ir plėtimas bei tam tikslui patiriamos atitinkamos iÅ¡laidos, į tai, kad buvo įgytos nedidelės vertės prekės ir paslaugos, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad tai negali bÅ«ti laikoma buvusio vadovo neteisėtais veiksmais. Å ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia apeliaciniame skunde dėstoma deklaratyvi apelianto pozicija.Pažymi, kad įprastoje verslo praktikoje įmonės paprastai patiria tokias iÅ¡laidas, tikintis sukurti tvirtus ir ilgalaikius verslo, partnerystės ryÅ¡ius, gauti didesnį pelnÄ , tačiau ne visuomet tokios iÅ¡laidos pasiteisina, bet tai negali bÅ«ti laikoma įmonės vadovo neteisėtu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė realiai intensyviai vykdė veiklÄ , pirko prekes, jas pardavė, buvo gautos nemažos pajamos, buvo sudaryti didelės apimties užsakymai, turėjo daug partnerių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, su kuriais dažnai tekdavo susitikti ir neformalioje aplinkoje, prisijungti prie jų leidžiamo laisvalaikio kituose miestuose, kviesti į pramoginio pobÅ«džio renginius, kur nuolatos bÅ«davo derinami su verslu susiję klausimai. Taip pat įmonė siekė dalyvauti didesniuose projektuose, gauti didesnius, pelningesnius užsakymus, todėl tiek atsakovui, kaip įmonės vadovui, tiek ir kitam įmonės darbuotojui L.

V. tekdavo dažnai susitikinėti su partneriais, potencialiais ar jau esamais klientais, juos pavaiÅ¡inti, apmokant sÄ skaitÄ , ar apmokėti paslaugÄ , susitikimo metu siekiant ir tikintis susitarti dėl palankesnių bendradarbiavimo sÄ lygų, siekiant gauti didesnį ar pelningesnį užsakymÄ .Ä® bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, jog tokie sandoriai įmonei neva buvo nuostolingi ir, kad tai atsakovui buvo žinoma iÅ¡ anksto. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, jog sudarant ginčo prekių ir paslaugų įgijimÄ , atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose nustatytų pareigų ir akivaizdžiai nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės-komercinės rizikos.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas atskirai akcentuoja kuro įsigijimo tariamÄ neteisėtumÄ ir jo tariamÄ panaudojimÄ tik savo interesais, o ne įmonės naudai. Å ie ieÅ¡kovo deklaratyvÅ«s teiginiai taip pat yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Juos įdėmiai iÅ¡tyrė pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai atmetė. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė vykdė realiÄ veiklÄ , didžiÄ jÄ dalį produkcijos importavo iÅ¡ įvairių Europos valstybių, siekiant įgyvendinti įmonės iÅ¡keltus tikslus, siekiant pelno bei pelningų užsakymų, atsakovui, kaip įmonės vadovui ir darbuotojams teko nuolatos vykti į susitikimus su klientais, partneriais ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ar net kaimyninėse Å¡alyse.

Be to, įmonė planavo plėsti verslÄ ir atidaryti antrÄ parduotuvę kitame mieste - Kaune, Klaipėdoje, Å iauliuose ar Panevėžyje, dėl ko nuolatos buvo vykstama į kitus miestus, tiriamos ir apžiÅ«rimos potencialios vietos ir prekybos centrai, kitos patalpos, kur bÅ«tų galima įrengti parduotuvę. Taip pat įmonė vykdė parduodamos produkcijos garantinį aptarnavimÄ , dėl ko darbuotojai vykdavo ir į kitus miestus.Apeliantas teigia, kad įmonės patirtos žalos dydis lygus su įmonės veikla neva nesusijusių prekių, paslaugų ir kuro, kurių naudojimas neva nebuvo apskaitytas įmonės veikloje įgijimo vertei, t. y. 8 968,13 Eur sumai.

Kadangi byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad įgytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos ne įmonės interesais ar tai, kad sudarant Å¡iuos sandorius ir įmonei patiriant iÅ¡laidas bÅ«tų akivaizdžiai virÅ¡yta įmonės veikloje įprastos Å«kinės-komercinės veiklos rizika, manytina, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo neteisėto elgesio, t. y. vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. 30. Nustatyta, kad BUAB „GL IDEAS“ bankroto byloje 2017 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡as, pagal kurį bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 22 272,910 Eur, tame tarpe antros eilės kreditorių -  VSDFV Vilniaus skyriaus ir VÄ® Turto banko reikalavimai sudaro 14 197,49 Eur.

IeÅ¡kovas - Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikusi praÅ¡ymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ Â Å¡iai bendrovei, nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas biudžetui sudaro 12.514,45 Eur, jokio registruoto turto ir piniginių lėšų įmonė neturėjo. Nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas nurodė, kad pagal vieÅ¡us duomenis UAB ,,GL IDEAS“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. rugsėjo 10 d. – 1.615,02 eurų. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos, padarytos įmonei, atsakovui G.

V. laikotarpiu nuo 2013-02-06 iki 2014-06-30 vykdžius apmokėjimus ne kreditoriams, o naudojus lėšas asmeninėms reikmėms. Tai, kad bendrovė tapo nemokia ir tuo pagrindu jai iÅ¡kelta bankroto byla, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovė iki bylos iÅ¡kėlimo vykdė sandorius, kurių pasekoje atsirado kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti.  31. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įmonės vadovas atsakovas, naudodamas lėšas pagal ieÅ¡kovo nurodytus sandorius nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų, nepagrįsta.

Tai, kad CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato,  jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai.  Tai, kad byloje nustatyti  faktai, jog atsakovo sprendimu juridinio asmens lėšos buvo panaudotos poilsio paslaugoms, pramogoms, turizmo, apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms apmokėti, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog lėšos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o fizinių asmenų poilsiui ir pramogoms apmokėti. Atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo pareiga buvo pateikti  įrodymus, kad aukščiau nurodytiems tikslams naudotos lėšos buvo susijusios su bendrovės veikla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo pareigÄ ir galimybę teikti įrodymus apie ieÅ¡kovo nurodytų lėšų naudojimÄ Â bendrovės tikslams, tačiau tokių įrodymų dėl visų ieÅ¡kovo nurodytų sumų nepateikė.

32. Apeliantas BUAB „GL IDEAS“ nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto turinio, kuris yra pernelyg abstraktus ir neiÅ¡samus įrodymas, nėra aiÅ¡kiai įvardijami perduodami dokumentai, jų lapų skaičius, neiÅ¡vardintas naujajam vadovui perduodamas konkretus turtas, jo kiekis. Nurodo, kad atsakovas, kaip buvęs vadovas netinkamai įformino dokumentų ir turto perdavimo aktÄ , t. y. abstrakčiai, neiÅ¡vardinant kokie konkrečiai dokumentai ir koks jų lapų skaičius buvo perduotas.

Be to, bendrovės perduotinÄ turtÄ Ä¯vardino kaip prekių likučius, nenurodė, koks turtas konkrečiai buvo perduotas. IeÅ¡kovas teigia, kad iÅ¡ 2014-06-30 priėmimo - perdavimo akto matyti, kad aktas sudarytas galimai dėl akių, norint kuo greičiau perleisti įmonę kitam direktoriui ir kad nebÅ«tų galimybės identifikuoti tam tikrų dokumentų. Tai, kad atsakovas perleido įmonę, kuri nebevykdė veiklos, buvo skolinga, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai priėmimo-perdavimo aktas neatitiko realios padėties.

Teismas vertina ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teismui po teismo sprendimo priėmimo, t.y. 2017-10-16, kuriuose nurodyta, kad bendrovės vadovu nuo 2014-05-30 įregistruotas G. N. bankroto administratoriaus  atstovui paaiÅ¡kino, jog jis sutiko tapti BUAB „GL IDEAS“ direktoriumi už 500 Lt atlygį, paaiÅ¡kino, kad bendrovės dokumentų neturi, nes jų negavo. Šios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas perleido bendrovės akcijas, tikslu iÅ¡vengti atsakomybės prieÅ¡ kreditorius, o bendrovės dokumentai naujam vadovui nebuvo perduoti, 2014-06-30 priėmimo perdavimo aktas yra fiktyvus. Tai, kad atsakovas perleido jau nebeveikiančiÄ Ä¯monę, įrodo faktas, jog po UAB „GL IDEAS“ perleidimo G.

N., įmonė nustojo vykdyti veiklÄ , nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių bankinių pavedimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VÄ® „Registrų centras“, neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų.

33. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, nepagrindė ieÅ¡kinyje nurodytų pirkinių panaudojimo įmonės veikloje, t.y. nepateikė komandiruočių ataskaitų, kuro apskaitos dokumentų, reprezentacinių iÅ¡laidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos, lėšų panaudojimo reprezentacijai. Atsakovas G. V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL IDEAS” veikloje ieÅ¡kinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas  įrodė savo reikalavimus, todėl  CK 2.87 straipsnio  7 dalies pagrindu ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas pilnai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, padarius iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, netinkamai nustatė Å¡alių pareigas įrodinėti.

Tai, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius,  leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kininės senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ vadovo nėra praleistas.          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. IeÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio o mokėjimo, todėl šis mokestis priteisiamas iÅ¡ atsakovo, jis sudaro 202 Eur nuo 8968,13 Eur sumos.         Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimÄ Â panaikinti. IeÅ¡kinį patenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui  BUAB „GL Ideas“ iÅ¡ atsakovo G. V. 8 968,13 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo 2017-01-11 iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iÅ¡Â Â atsakovo G. V. 202 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

           Teisėjos                                                                                            Ona Gasiulytė                                                                                                                   Danutė Kutrienė             Tatjana Žukauskienė                 Â