2021-11-04 Nr. AB-23078-4-49-3-00178-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4099-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00178-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu H. Y. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Yama Mangal ir Snieguolei Bakūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu H. Y. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu H. Y. prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu H. Y. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2021 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 27 d. Dariaus ir Girėno gatvėje, Lazdijų m., panaudojo tikrą Švedijos Karalystės laikiną leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą I. S. vardu, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už šią nusikalstamą veiką Užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai Užsieniečiui skyrė suėmimą iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Užsienietis buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir Centro pareigūno sprendimu sulaikytas iki 48 val. Užsienietis apklausos metu paaiškino, kad dėl prastos situacijos kilmės šalyje, paliko savo šalį. Švedijos Karalystės laikiną leidimą gyventi gavo Bulgarijos Respublikoje iš vedlio, norėjo nuvykti į Danijos Karalystę, turi ten giminaičių. Pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje būnant Kauno tardymo izoliatoriuje.

3. Centras pažymėjo, jog duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje neteisėtas, jis neturi dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje.

4. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką dėl ekonominių priežasčių, nori studijuoti, artimieji gali atsiųsti lėšų pragyvenimui, savo asmens dokumentų kopiją turi telefone. Užsieniečio atstovas advokatas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neturėjo galiojančios vizos ar kito galiojančio dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje yra neteisėtai, buvo sulaikytas 2021 m. rugsėjo 28 d. ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis pateikė prieglobsčio suteikimo prašymą, jis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų.

7. Teismas nurodė, kad Užsienietis, atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas reikalingos vizos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, todėl konstatavo, jog šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu Užsienietis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio neteisėto atvykimo faktas neturėtų būti naudojamas jo nenaudai, nes jis pasiprašė prieglobsčio.

9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės, todėl teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens laisvę. Taip pat teismas turi spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Teismas nenagrinėjo šių klausimų. Užsienietis dalyvauja visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, bendradarbiauja, nėra jokių požymių, kad Užsienietis keltų grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui, todėl jam gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

9.3. Teismo keliamus siekius galima pasiekti taikius Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas Užsieniečio atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko slapta, nelegaliai, be savo tapatybę patvirtinančio dokumento, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės į Europos Sąjungą maršrutą. Užsieniečiui paprašius prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

10.2. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjimas turi būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

10.3. Faktiniai duomenys, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o bendrininkų grupėje, slapta vilkiko puspriekabėje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir slapstėsi, rodo, kad jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, jog jis gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės nustatyti jo asmens tapatybę, priimti bei įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

10.4. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, yra akivaizdi rizika, jog jis gali bandyti pasišalinti iš Centro. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta ir nepatvirtinta, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams – Užsieniečio asmens tapatybės nustatymo procedūros vykdomos, jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje svarstomas, todėl, tinkamas šių procedūrų įvykdymas įmanomas tik Užsienietį sulaikius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. gruodžio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Teismas sprendė, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

13. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Užsieniečio sulaikymą. Prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nepateikė asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė nėra patvirtinta kitais galimais būdais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad Užsieniečio tapatybė yra galutinai nustatyta.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad apeliantas atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje, neturėdamas asmens tapatybę ir (arba) pilietybę patvirtinančių dokumentų, be to, nėra nustatyti motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimu, esant Įstatymo 113 straipsnyje 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems pagrindams, užsienietis sulaikytas (pratęstas sulaikymo terminas) pagrįstai.

21. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Įstatymo 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones, pažymėtina, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto slapta, nelegaliai; neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; prisistatė kitu asmeniu pateikdamas ne jam priklausantį Švedijos Karalystės laikiną leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); prašymą pateikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal turimus bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu H. Y. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius