2022-01-05 Nr. AB-348-3-63-3-02151-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-14-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02151-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocentras“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocentras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Barocentras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Apsaugos departamento specialistai, pažeisdami nustatytą tvarką, paėmė atliekų mėginius ir parengė klaidingą 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktą, o vėliau jo pagrindu dar ir 2021 m. vasario 18 d. aktą, kurių pagrindu surašė 10 (o vėliau ir dar keturis) protokolus pareiškėjui bei jo vadovui. Bylų nagrinėjimo metu buvo atmesti prašymai dėl dalies bylų sujungimo, o dalis protokolų buvo gražinti trūkumams pašalinti, nurodant, kad jų pagrindu kvalifikuotoms veikoms reikia rašyti atskirus (išskaidytus protokolus). Dėl to buvo suteikiami nauji bylų numeriai, o vėliau priimti sprendimai dėl dalies buvusių numerių bylai grąžinimo. Tai labai apsunkino pareiškėjo gynybos galimybes, nes, nesant jokios sistemos (kaip pvz. EPP), sekti institucijos atliekamus veiksmus atskirose bylose tapo sudėtinga. Tokia situacija lėmė tai, kad tapo sudėtinga ir keblu susigaudyti nagrinėjamose bylose, dėl ko per klaidą buvo supainioti skirtingų bylų terminai ir praleistas terminas parengti skundui būtent dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši byla buvo išnagrinėta kartu su byla, kurioje teisena nutraukta 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau nutarimai pareiškėjo atstovui buvo atsiųsti el. paštu tik 2021 m. spalio 5 d. Siekiant surinkti duomenis skundo parengimui, kurių institucija nerinko, 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjo atstovas pateikė prašymus dėl duomenų pateikimo tiek mėginių tyrimus atlikusioms įstaigoms, tiek ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos viršininkui, kurio valdybos specialistai ėmė mėginius, kad būtų galima pašalinti prieštaravimus dėl mėginius ėmusio asmens ir naudotų metodų, tačiau atsakymai nebuvo pateikti, o jų belaukiant buvo praleistas terminas skundui dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. Nutarimo pateikti.

Dėl šių aplinkybių teismo buvo prašoma pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, atsižvelgti, į tai, kad skundas buvo parengtas ir pateiktas per trumpą laiką nuo klaidos pastebėjimo (viena diena), o pareiškėjas savo pažeistos teisės gynimo nebuvo atsisakęs bei viso tyrimo metu veikė aktyviai.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas Nutarimą gavo 2021 m. spalio 5 d. ir tai patvirtino su skundu pateiktas elektroninis susirašinėjimas. Taigi, pareiškėjui informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tapo žinoma 2021 m. spalio 5 d. 14:59 val., elektroniniu paštu gavus lydraštį ir siunčiamą Nutarimą.

Teismas pažymėjo, kad iš Nutarimo matyti, jog byla 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir jos nagrinėjime dalyvavo pareiškėjo direktorius ir advokatas. Todėl tiek bylos nagrinėjimo aplinkybės, tiek proceso eiga pareiškėjo atstovams turėjo būti žinoma betarpiškai dėl dalyvavimo jos nagrinėjime žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl aplinkybės, jog skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido, nes tapo sudėtinga ir keblu susigaudyti nagrinėjamose bylose, dėl ko per klaidą buvo supainioti skirtingų bylų terminai ir praleistas terminas parengti skundui būtent Nutarimo byloje panaikinimo, negali pateisinti delsimo kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė argumentus, kad buvo būtina surinkti papildomus įrodymus, kurie nebuvo gauti iki skundo pateikimo, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis numato proceso šalims tiek skundo tikslinimo, tiek papildomų įrodymų pateikimo galimybę, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pateikęs skundą jį tikslinti, o taip pat pateikti papildomus įrodymus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus (dėl atsakovo specialisto neteisėtų veiksmų) ir pažymi, kad tapo sudėtinga susivokti nagrinėjamose bylose, todėl per klaidą buvo praleistas terminas skundui paduoti. Be to, pareiškėjo atstovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti duomenis, kad būtų galima pašalinti prieštaravimus dėl mėginius ėmusio subjekto ir naudotų metodų, tačiau atsakymai nebuvo pateikti, o jų belaukiant buvo praleistas terminas skundui dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. Nutarimo pateikti. Pabrėžia, kad duomenys buvo pateikti tik 2021 m. lapkričio 18 d. ir lapkričio 23 d. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo specialistas padarė pažeidimą, kurio pagrindu surašė 10 iš 14 protokolų. Be to, kitoje byloje teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl tuo pačiu pagrindu surašyto patikrinimo akto ir dėl tos pačios priežasties. Neatnaujinus praleisto termino susiklostys ydinga situacija, kai nuarimas skirti 25 000 Eur ekonominę sankciją bus (galbūt) panaikintas, o nutarimas dėl 7 500 Eur ekonominės sankcijos priverstinai vykdomas, nors 2020 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktu konstatuoti faktai bus teismo pripažinti neteisingais. Be to, termino neatnaujinimas pažeis pareiškėjo teises, taip pat ateityje dėl to gali tekti vėl nagrinėti bylas dėl to paties neteisėto patikrinimo akto.

Pareiškėjas neteigė ir neteigia, kad aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti skundą, buvo susijusios su Nutarimo įteikimo momentu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad termino praleidimą lėmė apskundimo skirtingose bylose terminų sumaišymas ir išaiškėjo šis sumaišymas rengiant skundą dėl 2021 m. spalio 12 d. nutarimo (duomenys neskelbtini). Skundas šioje byloje buvo parengtas per vieną dieną nuo šios klaidos pastebėjimo. Todėl teismo teiginiai, kad delsimas teikti skundą per laiką nuo jo gavimo elektroniniu paštu momento, t. y. nuo 2021 m. spalio 5 d. iki skundo faktinio pateikimo teismui, t. y. 2021 m. lapkričio 10 d., nelaikytinas pateisinamu, yra klaidingi. Pastebėjus, kad buvo sumaišyti apskundimo terminai, buvo nedelsiant nutraukti visi kiti darbai ir buvo pradėta rengti skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Skundas buvo paruoštas ir pateiktas teismui jau kitą dieną. Taigi nuo paaiškėjimo apie klaidą iki skundo parengimo ir pateikimo praėjo tik viena para. Klaida padaryta ne dėl netinkamo terminų skaičiavimo, o dėl didelio pareiškėjui surašytų protokolų skaičiaus. Teismui buvo pateikti duomenys apie priežastis, kodėl pareiškėjui buvo surašyta net 14 protokolų – institucijos pareigūno nusikalstama korupcinio pobūdžio veika, kurią inicijavo vienintelis pareiškėjo konkurentas, be to, dėl 7 bylų buvo nutrauktos teisenos, todėl minėti protokolai yra nepagrįsti. Į šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas neatsakė.

Pareiškėjas neįrodinėjo, kad termino praleidimą galėjo lemti jo nedalyvavimas nagrinėjant bylą institucijoje. Prašyme buvo norima akcentuoti ne datą, o didelį kiekį pareiškėjui neteisėtai surašytų protokolų. Buvo bandoma pasakyti, kad Nutarimo gavimo elektroniniu paštu dieną pareiškėjas institucijoje dalyvavo dar trijų naujų protokolu surašyme. Tai lėmė dėmesio nukreipimą ir pamiršimą apie Nutarimo įteikimą. Buvo norima pasakyti, kad Nutarimo gavimo el. paštu faktas buvo pamirštas ir netinkami įvertintas, nes buvo bandoma ginti pažeistas teises toje pačioje institucijoje pas tą patį specialistą dar trijų naujų skirtingų protokolų surašymo metu.

Be to, klaidą padarė ne pareiškėjas, o jo atstovas – advokatas. Juridinio asmens didesnio rūpestingumo standartas taikomas tuomet, kai jis veikia savo tiesioginės veiklos srityje, t. y. srityje, kurioje jis laikytinas savo srities profesionalu, o ne tuomet, kai keliamas jo pažeistų teisių gynimo klausimas teisme ginantis nuo neteisėtų valstybės institucijos veiksmų. Šiuo aspektu jis nesiskiria nuo bet kurio kito į teismą besikreipiančio asmens.

Prašant atnaujinti praleistą terminą nebuvo teigiama, kad terminas buvo praleistas dėl to, jog nebuvo laiku gautas atsakymas iš institucijos dėl duomenų pateikimo. Buvo teigiama, kad po skundžiamo Nutarimo priėmimo nebuvo skubama nedelsiant pradėti skundo rengimo darbų, nes reikėjo papildomos informacijos, kad skundas turinio prasme būtų kokybiškas. Iki 2021 m. lapkričio 18 d. duomenų apie atsakovo specialisto nusikalstamą veiką, lėmusia protokolų surašymą, viešo paviešinimo pareiškėjas negalėjo imti ir skunde teigti, kad konkretus specialistas yra paėmęs kyšį už neteisėtą veikimą. Todėl skundo rengimas nebuvo pradėtas 2021 m. rugsėjo 30 d. ar 2021 m. spalio 5 d. Buvo laukiama duomenų iš institucijos pagal pateiktas užklausas gavimo ir tai prisidėjo prie to, kad termino praleidimas buvo pastebėtas jau pasibaigus pačiam terminui. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, kokybiškas skundas turėtų būti pateiktas nors ir paskutinę termino dieną, nes vėlesnis skundo tikslinimas atitolina sprendimo priėmimą labiau, nei 6 dienas praleistas skundo pateikimo terminas.

Griežtas apskundimo terminų laikymasis yra susijęs ne tik su teisinio saugumo principu, bet ir su teisinių santykių stabilumo principu. Ginčo atveju buvo surašytas Nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Nutarimu jokiems asmenis nėra sukuriamos jokios subjektinės teisės, kurių išsaugojimo stabilumą reiktų saugoti. Ginčo santykyje be pareiškėjo nedalyvauja jokie kiti subjektai, kurių pagrįstus lūkesčius reiktų saugoti. Ginčo atveju terminas yra praleistas tik 6 dienas ir per 6 dienas joks subjektas negalėjo įgyti saugotiną subjektinę teisę. Net darant prielaidą, kad yra būtina apsaugoti Nutarimą priėmusios institucijos subjektinę teisę į baudos gavimą, pareiškėjas pastebi, kad bauda turi būti sumokėta ne į atsakovo, bet į valstybės biudžetą. Bauda turi būti sumokama ne įsiteisėjus Nutarimui, o per tris mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo. Tad joks saugotinas lūkestis dėl ginčo 6 dienų nėra sukurtas. Ginčo atveju nederėtų sureikšminti nei teisino saugumo, nei teisinių santykių stabilumo principų, nes jų tikslas nėra bet kokia kaina išsaugoti individualaus administracinio akto galiojimą.

Pareiškėjui buvo surašyta net 14 protokolų. 7 teisenos jau yra nutrauktos, o keturios teismo grąžintos sujungimui išimtinai tik dėl aktyvaus pareiškėjo veikimo ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjas nuosekliai siekė ginti savo pažeistas teises, aktyviai dalyvavo visų bylų nagrinėjimuose bei tyrime, teikė įrodymus, prašė išreikalauti naujus, niekada nebuvo atsisakęs teisės į apeliaciją, o klaida, lėmusi termino praleidimą, yra išimtinai tik techninio pobūdžio, nesusijusi su pareiškėjo valia (advokatui praleidus terminus). Pareiškėjas sutinka, kad termino praleidimą lėmė subjektyvi priežastis, tačiau ši priežastis nėra susijusi su pasyviu ar nepateisinamai aplaidžiu elgesiu.

Ginčo byla savo esme yra ne civilinio ir ne administracinio, o labiau baudžiamojo pobūdžio, kadangi sprendžiamas ne civilinių teisių gynimo ar viešo administravimo klausimas, o subjekto nubaudimo skiriant ekonominę sankciją klausimas. Teisė į apeliaciją šios kategorijos bylose, kaip ir baudžiamosiose ar administracinių nusižengimų bylose yra ypatingai svarbi ir saugotina pamatinių žmogaus teisių kontekste, ypač atsižvelgus į sankcijos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino praleisto termino skundui pateikti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nepripažino jo nurodytų priežasčių svarbiomis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo išskirtinės (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015; kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-89-624/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nėra. Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad dėl didelio bylų skaičiaus tapo sudėtinga sekti terminus („susigaudyti bylose“). Pastebėtina, kad momentas, kai buvo pastebėta klaida (kad buvo praleistas terminas), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi apskundimo terminui aktuali (pagal ABTĮ 29 str. 1 d.) skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai diena; šiuo gi atveju, Nutarimas galėjo būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos nutartyje bei pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Aplinkybė, kad pareiškėjas (jo atstovas) dėl, galbūt, didelio darbo krūvio (bylų kiekio), praleido įstatymo nustatytą terminą, negali būti vertinama kaip nuo pareiškėjo valios nepriklausantis veiksnys, objektyviai sutrukdęs laiku kreiptis į teismą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui byloje atstovavo bei skundą parengė ir teismui padavė jo atstovas advokatas. Pareiškėjas, pavesdamas teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui – advokatui, kuris pagal savo išsilavinimą ir einamas pareigas privalo žinoti ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei tinkamai, profesionaliai atstovauti atstovaujamajam, šiuo atveju negali remtis tuo, kad advokatas nežinojo ar suklydo dėl to, kokį sprendimą ir kada skųsti, ir dėl to praleido skundo padavimo terminą. Šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad advokatui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-662/2015).

Atsakant į atskirojo skundo teiginį, kad terminą praleido atstovas, o ne pareiškėjas, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pareiškėjo atstovo advokato veiksmai, netinkamai rūpinantis pareiškėjo galbūt pažeistų teisių ir interesų gynyba, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia priežastimi, lėmusia skundo padavimo termino praleidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-724-662/2016). Advokato netinkamas situacijos vertinimas taip pat negali būti pripažintas priežastimi atnaujinti terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1062/2014, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013). Be to, pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nenustatytos objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku paduoti atskirąjį skundą teismui, o terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas iš esmės dėl paties pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, tinkamai nustatė aplinkybes dėl terminų skaičiavimo (be kita ko, dėl sužinojimo apie Nutarimą, ir, atitinkamai, apie objektyvią galimybę laiku pateikti skundą dėl Nutarimo panaikinimo), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocentras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė