2019-07-17 Nr. AB-14442-3-62-3-00529-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-869-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00529-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų matmenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų matmenys“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Žabas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų matmenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. KAKT-265 ir 2017 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. KAKT-531 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. csprl-70 (toliau – ir sprendimai) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis į žemės sklypą (įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, jog „Investicijų matmenys“ 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) iš UAB „Žabas“ įsigijo pastatus ir statinius, esančius valstybei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pastatais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 (toliau – ir CK) straipsniu, turint žemės savininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimą, buvo perimtos visos teisės bei pareigos į 0,1690 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kylančios iš 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas įregistravo nuosavybės teises į pastatus Nekilnojamojo turto registre, tačiau pastebėjo, jog nebuvo įregistruotas nuomininko pasikeitimas, todėl kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu užregistruoti nuomininko pasikeitimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas priėmė sprendimą Nr. KAKT-265 „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo nusprendė sprendimo priėmimą atidėti, siūlydamas iki 2017 m. sausio 28 d. pateikti nuomotojo (NŽT skyriaus) ir naujo nuomininko pasirašytą susitarimą dėl įregistruotos nuomos sutarties pakeitimo.

4. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. KAKT-265 ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuomininko (UAB „Investicijų matmenys“) pasikeitimą. VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. csprl-70, kuriuo nusprendė palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. KAKT-265.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, netinkamai išaiškino teisės aktų reikalavimus, dėl to atitinkami sprendimai turi būti panaikinti ir VĮ Registrų centro Kauno filialas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo.

6. Pirkimo – pardavimo sutartyje šalys 3.1.1 punktu aiškiai susitarė, jog UAB „Žabas“ perleidžia teises ir pareigas į 0,1690 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kylančias iš 1995 m. lapkričio mėn. 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), naujajam įgijėjui UAB „Investicijų matmenys“. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo vienintelis ir pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu iš pastatų savininko pereina naujajam savininkui teisės į žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, nuoma. Tai, kad sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo perkeltos ir žemės sklypo savininko sutikime nurodytos sąlygos, tarp kurių buvo nurodyta ir informacija apie naujojo savininko pareigą kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, pareiškėjo nuomone, nereiškė, kad tik pasirašytas nuomos sutarties pakeitimas buvo vienintelis pagrindas įregistruoti juridinį faktą apie nuomos teisių perleidimą.

7. Pareiškėjas teigė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas ir VĮ Registrų centras, priimdami sprendimus, pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes juose nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis pareiškėjas turėtų pateikti reikalaujamą nuomotojo ir nuomininko pasirašytą susitarimą, jog būtų įregistruotas juridinis faktas apie nuomininko teisių ir pareigų perleidimą.

8. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, jog juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį yra registruojamas išimtinai tik nuomos sutarties pagrindu. Taip pat tik nuomos sutarties pagrindu yra įrašomi duomenys apie nuomotoją ir nuomininką Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka privalomo susitarimo tarp nuomininko ir nuomotojo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, nors tokia galimybė buvo sudaryta atidėjus sprendimo priėmimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT nurodė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Valstybinės žemės sklypus teisės aktų nustatyta tvarka kaip valstybinės žemės patikėtinis išnuomoja ir kitų asmenų nuosavybėn perleidžia NŽT. Atlikus sklypo patikrinimą vietoje, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 8SD-7456-(14.8.125E.) buvo informuotas, kad visas žemės sklypas negali būti išnuomotas dėl dalies neeksploatuojamų statinių, todėl įpareigojo pateikti planą pagal teisės aktų reikalavimus dėl naudojamų statinių. NŽT pažymėjo, jog dėl žemės sklypo nuomos bus sprendžiama gavus papildomus duomenis iš pareiškėjo.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Investicijų matmenys“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, jog UAB „Investicijų matmenys“ 2016 m. kovo 10 d. notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Žabas“ įsigijo pastatus ir statinius, esančius valstybei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas pagal 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas UAB „Žabas“. 1995 m. nuomos sutarties juridinis faktas registruotas viešame registre.

14. Teismas konstatavo, jog sutartyje buvo įtvirtinta sąlyga, kad naujasis pastatų savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

15. Byloje buvo nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sutikimu Nr. 8ST-183-(14.8.5.) perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę NŽT sutiko, kad UAB „Žabas“ perleistų 0,1690 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės nuomos sutartį, nuomos teisę ir nurodė, jog naujasis pastatų ir statinių savininkas per 1 mėnesį nuo nuosavybės teisės į pastatus ir statinius įregistravimo privalo kreiptis į NŽT Kauno skyrių.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į nekilnojamojo turto registratorių kreipėsi dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimo, tačiau naujos valstybinės žemės nuomos sutarties ar jos pakeitimo, t. y. dokumento, kuris buvo numatytas sutarties 3.1. punkte, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui nepateikė pagal teisės aktų reikalavimus įforminto žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (ar naujos nuomos sutarties), pagal kurį daikto savininkas (jo patikėtinis) būtų išnuomojęs valstybinės žemės sklypą pareiškėjui, todėl pagrįstai, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. KAKT-265 buvo sudaryta galimybė jį pateikti, nustatant prašymo trūkumus, o minėto dokumento nepateikus, 2017 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. KAKT-531 pareiškėjo prašymas netenkintas, VĮ Registrų centro 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. csprl-70 sprendimai teisėtai palikti galioti.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Investicijų matmenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išaiškinta, jog CK 6.394 straipsnyje nustatyta, kad pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį žemės naudojimo teisė naujajam nekilnojamojo daikto savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, specialaus teisių į žemę perdavimo įforminimo nereikalaujama.

18.2. Pareiškėjas mano, jog tik pradinis įrašas apie juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartis, registruojamas nuomos sutarties pagrindu. Tuo metu duomenys apie pasikeitimą gali ir turi būti daromi remiantis ir kitais dokumentais, kurie patvirtina atitinkamų duomenų pasikeitimą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 ir 10 punktai.

18.3. Pareiškėjas kreipėsi ne dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimo, bet dėl esamos, sudarytos dar 1995 m. valstybinės žemės nuomos sutarties, šalies pasikeitimo fakto išviešinimo. Aplinkybė, jog pasikeitė statinių savininkas, nereiškia, kad buvo nutraukta ar pasibaigė valstybinės žemės nuomos sutartis. Pastatų savininko pasikeitimas sąlygojo nuomos sutarties šalies (nuomininko) pasikeitimą pagal įstatymą. Pažymėtina, kad sutarties 3.1. punkte joks dokumentas, kurio teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui, nėra minimas. Atitinkamame punkte nurodyta tik pareiškėjo prievolė kreiptis į NŽT dėl sutarties pakeitimo, ką pareiškėjas padarė.

18.4. VĮ Registrų centro Kauno filialas skundžiamame sprendime nurodo, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad sprendimą pakeisti išnuomoto žemės sklypo nuomininką priima atitinkama institucija. Tačiau 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja tik, kas priima sprendimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus, ir joje (įskaitant ir 4 punktą) visiškai nereglamentuojama žemės nuomininko pasikeitimo tvarka. Nei Žemės įstatymas, nei joks kitas įstatymas nenumato, jog dėl valstybinės žemės nuomininko pasikeitimo turėtų būti priimami kokie nors sprendimai, taip pat jog toks sprendimas yra būtinas.

19. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jo naujos redakcijos 45 punktas imperatyviai numato, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Ši teisės norma laikytina specialiąja CK nuostatų, kuriomis remiasi pareiškėjas apeliaciniame skunde, atžvilgiu.

19.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekvestionuoja fakto, jog UAB „Žabas“ pirkimo – pardavimo sutartyje išreiškė valią, kad perleidžia pareiškėjui sklypo nuomos teisę, tačiau juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį išviešinimui būtina ir žemės savininko valia, šiuo atveju NŽT. 2016 m. vasario 10 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sutikimas, kuriuo ši institucija sutinka, kad UAB „Žabas“ perleistų sklypo nuomos teisę pareiškėjui, vertintinas kaip valios išreiškimas dėl tolimesnio susitarimo sudarymo. Šiuo sutikimu tik išreiškiama valia perleisti nuomos teisę, tai nėra tapatu dvišalio rašytinio susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo sudarymui.

19.3. Statinių pirkimo – pardavimo sutarties VIII skyriuje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kokios konkrečios daiktinės teisės, žymos bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre pagal šią sutartį, t. y. „Įsiskolinimas už įgytą turtą“ bei „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Jokių kitų žymų ir juridinių faktų, kurie galėtų būti registruojami Nekilnojamojo turto registre šios sutarties pagrindu, notaro patvirtintoje statinių pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta.

19.4. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis, tačiau tai nereiškia, jog taip pat savaime nustatyti ir nauji valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties rašytinio dvišalio pakeitimo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir remiasi šiais argumentais:

20.1. NŽT Kauno miesto skyrius, nustatęs, kad žemės sklypo dalis nėra būtinajame esantiems (nefunkcionuojantiems, apleistiems, apgriuvusiems ir neeksploatuojamiems pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį statiniams) statiniams eksploatuoti ir nėra naudojama, nusprendė, jog visas žemės sklypas negali būti išnuomotas, ir apie tai 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 8SD-7456-(14.8.125 E.) pranešė pareiškėjui. Šiame rašte pareiškėjui buvo nurodyti teisės aktų reikalavimai bei sąlyga, kad tik pateikus pirmiau minėto žemės sklypo planą su pagal taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių (prie funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių, kurie naudojami pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį) eksploatavimui, NŽT Kauno miesto skyrius galės spręsti dėl žemės sklypo nuomos.

20.2. 2017 m. rugsėjo 4 d. gautas UAB „Investicijų matmenys“ raštas, iš kurio matyti, kad dalis statinių yra išnuomoti, o kiti užkonservuoti ir į juos negalima patekti, bei nurodyta, kad pastatams reikalinga renovacija. NŽT nuomone, toks pareiškėjo raštas patvirtina tą aplinkybę, kad visi statiniai žemės sklype nėra naudojami ir nefunkcionuoja pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį.

20.3. Nekilnojamojo turto registratoriui nesuteikta teisė nustatinėti tarp sutarčių šalių kilusių teisių ir pareigų pagal pateiktus įvairaus pobūdžio dokumentus, spręsti klausimus dėl teisės naudotis žemės sklypu (šie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 6.394 straipsniu).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. KAKT-265 ir 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. KAKT-531 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. csprl-70 teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teritorinį registratorių, iš esmės siekė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko pasikeitimą 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

23. Pagal bylos duomenis, teritorinis registratorius 2017 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. KAKT-265, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atidėjo sprendimo priėmimą, nurodydamas pareiškėjui iki 2017 m vasario 28 d. pateikti žemės sklypo nuomotojo (NŽT skyriaus) ir naujojo nuomininko pasirašytą susitarimą dėl įregistruotos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Teritorinis registratorius 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. KAKT-531 pareiškėjo prašymą atmetė, pastarajam nepašalinus 2017 m. sausio 30 d. sprendime Nr. KAKT-265 nurodytų trūkumų.

24. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. cspr1-70 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. KAKT-265.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs centrinio registratoriaus sprendimo turinį, priėjo prie išvados, kad jame (sprendime) buvo išnagrinėtas ir įvertintas abiejų teritorinio registratoriaus sprendimų pagrįstumas (tiek dėl atidėjimo, tiek dėl prašymo netenkinimo), todėl pripažino, jog pareiškėjas yra pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl abiejų teritorinio registratoriaus sprendimų apskundimo. Ginčo dėl to byloje nėra.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimus ir centrinio registratoriaus sprendimą, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti, atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas į nekilnojamojo turto registratorių kreipėsi dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimo, tačiau naujos valstybinės žemės nuomos sutarties ar jos pakeitimo, t. y. dokumento, kuris buvo numatytas Sutarties 3.1 punkte, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad kreipėsi ne dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo fakto išviešinimo, bet dėl esamos, sudarytos dar 1995 m., valstybinės žemės nuomos sutarties šalies pasikeitimo fakto išviešinimo. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog pasikeitė statinių savininkas, nereiškia, kad buvo nutraukta ar pasibaigė valstybinės žemės nuomos sutartis. Pastatų savininko pasikeitimas sąlygojo nuomos sutarties šalies (nuomininko) pasikeitimą pagal įstatymą.

28. Nustatyta, kad UAB „Investicijų matmenys“ notariškai patvirtinta 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB „Žabas“ įsigijo pastatus ir statinius, esančius valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šalys numatė sąlygą, jog UAB „Žabas“ perleidžia teises ir pareigas į 0,1690 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kylančias iš 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), naujajam sutartyje nurodytų pastatų ir statinių įgijėjui UAB „Investicijų matmenys“ (Sutarties 3.1.1 punktas), tačiau pagal minėtos Sutarties 3.1 punktą, buvo įtvirtinta sąlyga, kad naujasis pastatų ir statinių savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį (pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 10 d. sutikimas Nr. 8ST-183-(14.8.5.) perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę).

29. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.548 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui nepateikė pagal teisės aktų reikalavimus įforminto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (ar naujos nuomos sutarties), pagal kurį daikto savininkas (jo patikėtinis) būtų išnuomojęs valstybinės žemės sklypą pareiškėjui, todėl pagrįstai centrinio registratoriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. cspr1-70 teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti.

30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro išraše gali būti daromos žymos apie nuomos sutartis, todėl juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis – registruojamas nuomos sutarties pagrindu ir tik iš nuomos sutarties (ar jos pakeitimo) į nekilnojamojo turto registrą įrašomi duomenys apie nuomotoją ir nuomininką.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).

33. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamojo turto registrą, tačiau neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į teritorinio registratoriaus kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-233/2012).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, aktualų šiai bylai teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, tai, kad pareiškėjas dokumento, kuris buvo numatytas Sutarties 3.1 punkte, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė, sutinka su teritorinio ir centrinio registratoriaus padarytomis išvadomis, kad pateikta pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pakankamas pagrindas įregistruoti juridinį faktą dėl naujo valstybinės žemės sklypo nuomininko.

35. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų matmenys“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė