2022-05-30 Nr. DBT-51-2-69-3-16624-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-19/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16624-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. S., O. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 5 868,15 Eur neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10, 11 ir 15 d. Kauno miesto miškų 2 kvartalo 34 taksaciniame sklype, II miškų grupės pusamžiame medyne, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotu 2017 m. kovo 9 d. leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-241, neteisėtai neplynai buvo iškirsti valstybinio miško (miesto miško) medžiai. Pagal želdinių inventorizavimo plane, želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje ir minėtame leidime nurodytus kirstinų medžių duomenis nustatyta, kad vadovaujantis šiuo leidimu, sklype esančioje miško žemėje buvo iškirstos 8 pušys (4 žalios ir 4 sausos), kurių tūris – 13,49 kub. m. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atsakingiems asmenims nesuteikta teisė išduoti leidimą kirsti mišką, todėl minėtos 8 pušys iškirstos neteisėtai. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 papunkčio reikalavimai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. P., neteisėtai išdavusiam leidimą, 2017 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 6 d. O. P. nusižengimo faktą pripažino, paskirtą baudą sumokėjo. Padaryta 5 868,15 Eur dydžio žala aplinkai (miškui), kuri apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento skundą tenkino, priteisė jam iš atsakovo 5 868,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl minėto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, suabejojęs bylos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsniu, kuriame reglamentuojama ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Aplinkos apsaugos įstatyme (33 ir 34 straipsniuose) nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad ieškiniai dėl žalos aplinkai teikiami bendrosios kompetencijos teismui. Be to, šiuose straipsniuose nėra reglamentuota kitokia kreipimosi į teismą tvarka, kai žala aplinkai padaroma viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais. Teismas mano, kad byloje tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, t. y. siekiant žalos aplinkai atlyginimo iš žalą padariusio asmens, Kauno miesto savivaldybės, turėtų būti taikomas Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis, kuriame įtvirtintos specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinių dėl žalos aplinkai atlyginimo pateikimo tvarką.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Ginčas byloje yra kilęs dėl aplinkai atsiradusios žalos, neteisėtai iškirtus medžius valstybinio miško (miesto miško) žemėje, atlyginimo. Aplinkos apsaugos departamentas žalos atlyginimo siekia iš Kauno miesto savivaldybės dėl to, kad dėl pastarosios institucijos veiksmų neteisėtai išdavus 2017 m. kovo 9 d. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-24, buvo iškirsti medžiai valstybinio miško (miesto miško) teritorijoje.

Neteisėta veika miškui padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Miškų įstatymas, kurio 23 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (1 dalis). Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę: 1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala; 2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai žala padaryta aplinkai (2 dalis).

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamentas reikalavimą dėl žalos aplinkai atlyginimo kildina iš valdžios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos – veiksmų išduodant leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, t. y. veiksmų viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktas). Minėta, kad ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ir nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl žalos aplinkai (šiuo atveju miškui) atlyginimo, padarytos Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdant viešąjį administravimą, patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą ginčų kategoriją, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-62-09).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. S., O. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys