4cd68cee-e541-4fc5-9abb-30b4e0ea9dad · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1262-562/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02358-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 16.8, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai J. V., pareiÅ¡kėjos atstovui L. J., atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė), Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja J. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) su skundu (t. 1, b. l. 1-10) ir patikslintais skundais (t. 1, b. l. 187-189, 190-200; t. 2, b. l. 179-182; t. 3, b. l. 32-33) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-838 „Dėl kpt.

J. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ 1, 3 ir 4 punktus, grÄ Å¾inti į profesinę karo tarnybÄ , priteisti už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tarnybinį atlyginimÄ , butpinigius ir maistpinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministras 2010-06-30 įsakymu Nr. P-838 „Dėl kpt. J. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – Ä®sakymas) nutraukė su kpt. J. V. profesinės karo tarnybos sutartį ir iÅ¡leido jÄ iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ kitÄ dienÄ po paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių (ne vėliau kaip 2010-10-17).

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad 2010-05-04 praÅ¡ymu „Dėl sprendimų priėmimo mano atžvilgiu“ kreipėsi į kraÅ¡to apsaugos ministrę, tačiau 2010-05-18 gavo tik biurokratinį atsakymÄ Nr. 12-01-954 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymo“. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad iki skundžiamų įsakymų priėmimo ji tarnavo Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT) pagal profesinės karo tarnybos sutartį (toliau – ir Sutartis). 2010 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. P-394 buvo perkelta iÅ¡ užimamų pareigų į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (toliau – ir laikinasis PKT personalo rezervas, PKT). Nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) neieÅ¡kojo jokių galimybių, kad iÅ¡spręstų pareiÅ¡kėjos karo tarnybos tęsimo klausimÄ . Pažymėjo, kad patariamosios komisijos kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti (toliau – Patariamoji komisija) į pareigas skyrė tik „savus ir iÅ¡rinktuosius“, neatsižvelgdama į jų amžių, iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ , kurie turėtų bÅ«ti pagrindiniais ir viskÄ lemiančiais rodikliais.

Pabrėžė, kad Patariamoji komisija siÅ«lė pratęsti profesinės karo tarnybos sutartis, kuriems buvo sukakęs atleidimo į atsargÄ amžius, nors tuo pačiu metu žinojo, kad nemažai karininkų, kuriems toks amžius nėra sukakęs, yra perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ ir laukia sprendimo. Patariamoji komisija tik formaliai sprendė, kad nėra pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Atsakovė nutraukdama Sutartį pažeidė pareiÅ¡kėjos lygiateisiÅ¡kumo teisę užsitarnauti valstybinę kario pensijÄ .

Pabrėžė, kad Sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTÄ®) 38 str. 2 d. 2 punktu, nors laisvų, pareiÅ¡kėjos kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų buvo. Pažymėjo, kad atsakovė bando formuoti nuomonę, kad KPAT yra atskira nuo ministerijos ir kariuomenės sistema, tačiau nemini, kad KPAT priklauso kraÅ¡to apsaugos sistemos visumai kaip tai yra numatyta KASOKTÄ® 2 str. 1 dalyje.

Pabrėžė, kad KraÅ¡to apsaugos ministrė pažeidė KASOKTÄ® nuostas, poįstatyminius aktus, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ bei neteisėtai nutraukė Sutartį su pareiÅ¡kėja. Atsakovė pažeidė 2005-04-22 KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. V-488 patvirtinto „Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 13 ir 14 punktų nuostatas. ApraÅ¡o 13 punkte numatyta, kad jeigu siÅ«lomas rotuoti arba perkelti į kitas pareigas karys neatitinka pareigybės reikalavimų pagal karinės specialybės kodÄ ar reikalavimų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, privalu nurodyti trÅ«kumus ir pateikti komisijos nariams siÅ«lymus dėl kario mokymo ar perkvalifikavimo arba skyrimo į kitas pareigas.

ApraÅ¡o 14 punkte nurodyta, jog privalu pateikti pareigybių, į kurias siÅ«loma rotuoti arba perkelti, sÄ raÅ¡Ä ir kandidatų į kiekvienÄ pareigybę sÄ raÅ¡us. Remiantis KASOKTÄ® 33 str. 2 dalimi, karius į pareigas kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose skiria kraÅ¡to apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigÅ«nas, todėl atsakovės teiginiai, kad kariai galėjo bÅ«ti skiriami tik į TarnybÄ , yra nepagrįsti. Nurodė, kad Profesinės karo tarnybos rezervo nuostatų 12 punkte nustatyta karių skyrimo į pareigas tvarka, tačiau gavusi praÅ¡ymÄ ir skundÄ dėl nepaskyrimo į pareigas, kraÅ¡to apsaugos ministrė į praÅ¡ymÄ neatsakė, o perdavė analizuoti kitiems pavaldiniams, kurie neatsižvelgė į nurodytas teisės normas, nenagrinėjo kario skyrimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, neiÅ¡reikalavo medžiagos, ar Tarnyba informavo apie karių kvalifikacijos trÅ«kumus, kaip tai yra numatyta ApraÅ¡e, bei neanalizavo, ar KAM pateikė komisijai pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«ros siÅ«lymÄ kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-17 įsakymu naujai sudarytoms pareigybėms.

Vadovaudamasi Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokole Nr. RK-4 nurodytomis rekomendacijomis, atsakovė nusprendė pareiÅ¡kėjÄ J. V. iÅ¡leisti į atsargÄ ir nutarė, kad tolesnė jos tarnybos eiga nebus svarstoma kituose komisijų posėdžiuose. BÅ«tent toks tvarkos nesilakymas skiriant karius į pareigas lėmė tai, kad buvo pažeisti pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai bÅ«ti paskirtai į naujas pareigas. PareiÅ¡kėja pažymi, kad atsakovė privalėjo teikti komisijai pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«rÄ siÅ«lymui į laisvas pareigybes.

Pažymėjo, kad net neapsvarsčiusi pareiÅ¡kėjos galimybės pretenduoti į naujas pareigas, KraÅ¡to apsaugos ministrė (toliau – Ministrė) su pareiÅ¡kėja nutraukė sutartį, atimdama galimybę iÅ¡tarnauti iki Sutarties pabaigos arba kol sueis pensijinis amžius ir taip gauti užtarnautÄ kario pensijÄ . Nesutiko su argumentu, kad nebuvo galimybės pareiÅ¡kėjos paskirti į kitas pareigas, nes pareigų, kurios atitiktų pareiÅ¡kėjos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ nebuvo. 2010-04-09 buvo laisvos 27 pareigybės (2010-04-09, protokolas RK-3), 2009-12-18 – 13 laisvų pareigybių.

Nurodo, kad Patariamoji komisija nevykdė savo pareigų, nes nesvarstė karininkės, numatytos rotuoti ir perkelti, kandidatÅ«ros. 2010-08-12 KAM raÅ¡tu Nr.12-01-1418 patvirtino, kad karininkų, tarnaujančių virÅ¡ įstatyme kariniam laipsniui nustatyto amžiaus – 150 (majorai, kapitonai, vyresnieji leitenantai), tačiau priežastys, dėl kurių jie tarnauja toliau, ir tų pareigybių kodai nebuvo nurodyti. Pabrėžė, kad atsakovė galėjo be didesnio vargo iÅ¡leisti į atsargÄ 8 PKT karius iÅ¡ minėtų 150 ir į jų vietÄ paskirti pareiÅ¡kėjÄ , tačiau tokios galimybės net nesvarstė, nors vadovaujantis logiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principu toks sprendimo bÅ«das bÅ«tų buvęs teisėtas, logiÅ¡kas ir sÄ Å¾iningas, neprieÅ¡taraujantis KASOKTÄ® 46 str. nuostatoms.Nurodo, kad KASOKTÄ® 46 straipsnis suteikia atsakovei ne kada panorėjusi, o kai kuriais atvejais, esant poreikiui pratęsti PKT sutartis kariams, kuriems suėjęs amžius kaip tai numatyta KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje, tačiau iÅ¡ atsakovės 2010-08-12 raÅ¡to matyti, kad sutartys pratęsinėjamos ne kai kuriais atvejais, o pagal neaiÅ¡kius kriterijus ir tai atliekama labai dažnai.

Sprendimas, iÅ¡leisti į atsargÄ jaunesnę amžiumi ir su didesniu potencialu pareiÅ¡kėjÄ , o senesnius PKT karius palikti tarnauti, nors jiems jau yra sukakęs amžius, pagal kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡leisti į atsargÄ buvo neadekvatus. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, jog KASOKTÄ® nenustato kriterijų ar kokių kategorijų profesinės karo tarnybos kuriai turi pirmumo teisę bÅ«ti palikti profesinėje karo tarnyboje, prieÅ¡tarauja ApraÅ¡o 15 punkto kriterijams, kuriuose nėra kriterijaus suteikti pirmumo teisę kariÅ«nams.

Todėl atsakovė neteisėtai suteikė kariÅ«nams pirmumo teisę į profesinę karo tarnybÄ , priimdama juos į profesinę karo tarnybÄ , tuo pačiu metu, kuomet pareiÅ¡kėja dar nebuvo atleista iÅ¡ tarnybos ir galėjo bÅ«ti svarstoma jos kandidatÅ«ra kariÅ«no užimtoms pareigoms užimti. Pagal KASOKTÄ® 52 str. 1 dalį kraÅ¡to apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos laipsnis skyrimo į pareigas metu buvo aukÅ¡tesnis už Lietuvos karo akademijos absolvento, todėl pareiÅ¡kėjos tarnybos patirtis ir kvalifikacija turėjo bÅ«ti įvertinta aukščiau.

Be to, net nebuvo svarstoma, ar pareiÅ¡kėja galėjo užimti atlaisvintas karo akademijos absolventams pareigybes bei naujai sukurtas kraÅ¡to apsaugos sistemos (toliau – KAS) pareigybes. Pabrėžė, kad skundžiamo atsakovės sprendimo neteisėtumÄ Ä¯rodo ir tai, kad pareiÅ¡kėjai vis dar esant PKT rezerve, kasmetinėse atostogose ir dar neesant iÅ¡leistai į atsargÄ tiek KAM įsakymais, tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek KPAT, tiek KAS tarnaujantys karininkai buvo skiriami į naujas pareigas KASOKTÄ® 41 str. 1 ir 2 dalies nuostatomis, į kurias pareiÅ¡kėjos skyrimas nebuvo net svarstomas.Nurodė, kad nei KASOKTÄ®, nei kiti teisės aktai KAM ministrei nesuteikia diskrecijos teisės kada panorėjus iÅ¡leisti į atsargÄ .

Ne vadovybės valia, o vadovaujantis įstatymu karys yra skiriamas arba iÅ¡leidžiamas į atsargÄ . 2012-04-04 patikslintame skunde pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad esančiai perkeltai į rezervÄ iki kol bus paskirta į kitas pareigas (KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 punktas), buvo pagrindas skųsti sprendimÄ , kuriuo į jos pareigas buvo paskirtas žemesnės kvalifikacijos karininkas. Pabrėžtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja nežinojo, tos aplinkybės, jog ji net nebuvo siÅ«loma į kitas KPAT struktÅ«ros pareigas, todėl negalėjo pateikti skundo dėl netinkamo komisijos darbo.

Jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų supažindinta su protokolais 2010-04-14, o ne 2012-01-10 teisme, bÅ«tų buvęs pagrindas skųsti atrankos rezultatus. PareiÅ¡kėjos manymu, kad atsakovė sÄ moningai slėpė tokiÄ informacijÄ tam, kad pareiÅ¡kėja neįtartų iÅ¡ anksto suplanuoto jos atleidimo. Atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos kvalifikacija buvo prastesnė už tų, kurie buvo paskirti į pareigas KPAT naujoje struktÅ«roje. Pažymėjo, kad jei atsakovė bÅ«tų bent pasiÅ«lius pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ pareigas kaip kandidatę, jei bÅ«tų atlikta sÄ Å¾ininga atranka ir jei bÅ«tų motyvuotai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nėra tinkama kandidatė, tik tokiu atveju galima bÅ«tų teigti, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo diskrecijos teise bei suteikė papildomų socialinių garantijų pareiÅ¡kėjai.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Patariamoji komisija 2010-06-01 RK – 4 protokolu atliko pareiÅ¡kėjos kandidatÅ«ros vertinimÄ , nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad jau 2010-04-09 RK – 3 protokolu buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjai pareigų nėra; RK – 4 pareiÅ¡kėja nebuvo siÅ«lyta į pareigas ir vėl konstatuota, kad pareigų nėra ir net nepasibaigus laikinojo rezervo 2 mėnesių terminui iÅ¡leidžiama į atsargÄ . Pažymėjo, kad atsakovė neteisingai teigia, jog pareiÅ¡kėjai buvo ieÅ¡koma kitų pareigų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja buvo siÅ«lyta kaip kandidatė į vienas pareigas naujoje KPAT struktÅ«roje, tačiau buvo pasirinktas kpt. D. B., kuris turėjo prastesnį motyvacijos vertinimÄ ir kvalifikacijÄ . Taip pat pabrėžė, kad KAM pažeidė įsakymÄ V-104, todėl pareiÅ¡kėjos atleidimo pagrindas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas, Ministrės 2010-06-30 įsakymas Nr. P-838 „Dėl kpt. J. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ naikintinas, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 str. 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Dar vienu Å¡iurkščiu materialinių teisės normų ir teisės principu pažeidimu įvardijama pareiÅ¡kėjos atleidimo datÄ , t. y. pareiÅ¡kėja iÅ¡ karo tarnybos buvo atleista atgaline data – 2010-06-29, todėl buvo suvaržyta pareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti paskirtai į 19 laisvų vyr. leitinantų pareigybes, kurios buvo užimtos Lietuvos karo akademijos absolventų.

PareiÅ¡kėja turėjo pirmumo teisę bÅ«ti paskirtai į Å¡ias minėtas pareigybes, nes turėjo kapitono laipsnį, didesnį staÅ¾Ä ir tinkamÄ motyvacijos vertinimÄ . Taip pat KAM Sutarties 4 puntu buvo įsipareigojusi skirti pareiÅ¡kėja į kitas pareigas. Negalėjo į pareigas skirti absolventų, nes faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėja tuo metu dar buvo laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo karė, o atsakovės sÄ moningas pareiÅ¡kėjos atleidimas atbuline data buvo siekis neskirti pareiÅ¡kėjos į Lietuvos karo akademijos absolventų užimtas laisvas vyr. leitenantų pareigas.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, jog pareiÅ¡kėja turėjo kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius ir teigia, kad yra prieÅ¡ingai, jog nėra duomenų, kad kiti kariai, paskirti į pareigas turėjo tokiÄ pačiÄ arba geresnę kvalifikacijÄ . Pabrėžė, kad atsakovė nevykdė realios atrankos, todėl ir negali pateikti tokios informacijos, o tai jau laikytina KAM 2010-02-03 įsakymo Nr. V-104, pažeidimu. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, ar pareiÅ¡kėjai leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo pratęstas ar ne, tačiau pabrėžė, kad KASOKTÄ® nenumato KPT kariui apribojimų užimti pareigas neturint tokio leidimo ir susipažinti su įslaptinta informacija, todėl mano, kad bylÄ tikslinga stabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiajį administracinį teismÄ (toliau – LVAT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar KAM 2005-02-28 įsakymo Nr. V-2236.5 punktas atitinka KASOKTÄ® 28, 36 straipsnius. 2012-05-24 patikslintame skunde pažymėjo, jog KAM nepagrįstai nustatė, kad 2010-02-03 KAM įsakymo Nr. V-104 kvalifikacijos suvestinę ir 2010 m. kovo mėnesio protokolus Nr. 17KL – 1 ir 17KL – 4, kuriuose buvo nustatyta, jog M.

B., D. B., Ž. V., V. R., M. G., N. U., A. V., L. B., S. B. neva yra aukÅ¡tesnės kvalifikacijos, nors jų kvalifikacija ir kiti duomenis žymiai prastesni nei pareiÅ¡kėjos. Nurodė, kad vadovaujanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 138 straipsniu KAM negalėjo dėl KPAT pertvarkymo nutraukti profesinės karo tarnybos sutarties su pareiÅ¡kėja.            Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja ir pareiÅ¡kėjos atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti pilnai.

Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos J. V. skundÄ su pareiÅ¡kėjos J. V. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodydama, kad su pareiÅ¡kėja J. V. sudarytos profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu. Minėtoje normoje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje, KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.

Å ios įstatyminės nuostatos kraÅ¡to apsaugos ministrui suteikia teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir karį atleisti iÅ¡ tarnybos kai sumažinamas karių skaičius arba pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija, neatsižvelgiant į aplinkybę ar nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Pabrėžė, kad, byloje reikÅ¡minga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos, tarnybos.

Å ios aplinkybės atsirado pirmiausiai.Pažymėjo, kad KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostata ,,<...(arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų,“ yra laikomas kaip savarankiÅ¡kas kario atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas. Vadovaujantis KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 punktu vykdant rotacijÄ ir profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas dviem mėnesiams į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau neatsiradus laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, toks karys gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos vadovaujantis minėta KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostata.

Nurodė, jog esant dabartiniam specifiniam karo tarnybos santykių reglamentavimui vykdant kraÅ¡to apsaugos institucijų pertvarkymus (keičiant dalinių struktÅ«rÄ , steigiant naujus ir pan.) profesinės karo tarnybos kariams negarantuojamos tarnybos vietos. Formuojant naujus dalinius (pvz. ryÅ¡ių batalionÄ ) ir pertvarkant kitus KPAT negali bÅ«ti į kitas, naujas pareigas automatiÅ¡kai perkeliami kariai, neturintys tam tikros kvalifikacijos ir nustatytų karinių specialybių bei kitų reikalavimų. Pavyzdžiui, negali bÅ«ti personalo darbo pobÅ«dį atliekantys kariai perkeliami į kitas laisvas karines specialybes tokias, kaip ryÅ¡ininko, artileristo ir pan., nes naujas dalinys negalėtų atlikti keliamų užduočių ir funkcijų, o perkelti kariai negalėtų atlikti nustatytų funkcijų ir pareigų.

Nurodė, kad KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius kaip ir buvo numatyta teisės aktuose. Å ias aplinkybes LVAT konstatavo 2011-03-03 nutartyje administracinėje byloje Nr.A62-1458/2011, kurioje buvo nagrinėjamas kaip ir Å¡ioje byloje KPAT reorganizavimas, pertvarkymas ir valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ tarnybos. LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad KPAT struktÅ«riniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu – siekiant racionalizuoti KPAT organizacinę veiklÄ , administravimo funkcijas paskirstant mažesniam teritorinių padalinių skaičiui.

Todėl mano, kad esant minėtoms aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę spręsti pareiÅ¡kėjos J. V. atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimÄ pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktÄ . Pažymėjo, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatyme numatytų procedÅ«rų ir tvarkos. KASOKTÄ® 39 str. 1 dalis numato, kad KAM ar kariuomenės vadovybė gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Å¡io įstatymo 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu karį įspėjusi ne mažiau kaip prieÅ¡ du mėnesius arba neįspėjusi, tačiau iÅ¡mokėdama kariui 40 str. 3 dalyje nustatytÄ papildomÄ kompensacijÄ .

PareiÅ¡kėja apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ buvo įspėta kelis kartus. Panaikinus KPAT tarnaujančios pareiÅ¡kėjos pareigybę, kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kėja buvo perkelta į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . Nurodė, kad KASOKTÄ® 2 str. 23 dalis numato, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kuriÄ perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.

PareiÅ¡kėja nuo 2010-04-15 pareigų nevykdė, į kitas pareigas vadovybės valia ir sprendimu perkelta (paskirta) nebuvo, todėl KASOKTÄ® 42 str. 2 d. 1 punkto pagrindu buvo perkelta į laikinÄ jį personalo rezervÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja sprendimo perkelti jÄ Ä¯ minėtÄ rezervÄ neskundė. Panaikinus pareiÅ¡kėjos pareigybę, jos paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas Patariamosios komisijos 2010-06-01 posėdyje. Patariamoji komisija, turėdama visÄ informacijÄ apie laisvas karių pareigybes visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiÅ¡kėja galėtų bÅ«ti perkelta ar paskirta nėra.

Todėl nepagrįstas yra pareiÅ¡kėjos teiginys, kad atsakovė nepatikrino ar visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje yra jos karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių laisvų pareigybių. IÅ¡ byloje esančio Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 akivaizdžiai matyti, kad pareiÅ¡kėjos ir visų kitų kraÅ¡to apsaugos sistemos karių paskyrimas į kitas laisvas jos laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje buvo svarstoma ir ieÅ¡koma pareiÅ¡kėjai atitinkamų pareigų.

IÅ¡ minėto protokolo matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiÅ¡kėja) esančių karių, bet ir kitose kraÅ¡to apsaugos sistemos dalinių personalo rezerve esančių karių kandidatÅ«ros buvo svarstomos ir siÅ«lomos į pareigas visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Nurodė, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo atsižvelgta į visas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, t. y. ir Å¡ioje normoje esančiÄ aplinkybę - „ (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijų atitinkančių pareigų“.

Pažymėjo, kad kritiÅ¡kai turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjos argumentas dėl Patariamosios komisijos objektyvumo ir jos protokolo Nr. RK-4. IÅ¡ minėto protokolo Nr. RK-4 matyti, kad lentelėje yra sudėliotas tam tikras karių eiliÅ¡kumas balais, tačiau turi bÅ«ti suprantama, kad tai yra bendro pobÅ«džio karių vertinimas, nepaisant to, kurioje pozicijoje karys yra nurodytas, esant jo kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigoms (pvz. karo mediko, ryÅ¡ininko ir kt.), jis gali bÅ«ti į jas paskirtas, o tas karys, kuris yra aukÅ¡tesnėje lentelės pozicijoje gali bÅ«ti nepaskirtas į jas dėl to, kad nėra jo kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančių pareigų.

Pagal KASOKTĮ 42 str., ministrui ar jo įgaliotam asmeniui suteikta teisė paskirti, ar perkelti karį į kitas pareigas neatsižvelgiant į komisijos siūlymus, netgi be komisijos svarstymo, nes taip nustato įstatymas. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama karių rotacija, todėl minėtos komisijos protokolas ir siūlymai, neturi būti sureikšminti.Pažymi, kad pareiškėja skunduose pateikia argumentus, susijusius su jos nepaskyrimu į pareigas ir kitų karių paskyrimu į pareigas. Pabrėžė, kad kario atleidimas iš tarnybos ir kario paskyrimas į pareigas yra skirtingi dalykai, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos, taip pat skirtinga kario atleidimo iš tarnybos ir jo skyrimo arba nepaskyrimo į tam tikras pareigas apskundimo tvarka.

KASOKTÄ® 48 straipsnyje nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka, kad sprendimas gali bÅ«ti apskųstas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai, kad teismai Å¡ių ginčų nesprendžia. Pažymėjo, kad LVAT vienoje iÅ¡ nutarčių (2001-10-18, Nr. A4-858-01) pasisakė dėl KASOKTÄ® 42 ir 48 straipsnių taikymo, t. y. konstatavo, kad dėl paskyrimo ar perkėlimo į konkrečias pareigas, kario valios įstatymas nereikalauja, kad Å¡iems ginčams spręsti įstatymas nustato neteisminę ginčo sprendimo tvarkÄ , kad teismas nagrinėja tik atleidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Paminėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-825/2000. Minėtoje byloje LAT nagrinėdamas bylÄ dėl kario atleidimo KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad KASOKTÄ®, reglamentuojantis profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindus ir tvarkÄ , nenumato sÄ lygos, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir karys atleistas iÅ¡ tarnybos tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į kitas pareigas, kitÄ dalinį ar pan.

Nurodė, kad KASOKTÄ® 42 straipsnis reguliuoja ne profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iÅ¡ tarnybos tvarkÄ , o kitus teisinius santykius. Todėl laikė, kad apelianto argumentai, kad jis turėjo bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas yra nepagrįsti, ir kad dėl to jo atleidimas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas, yra taip pat nepagrįsti.Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, kad atsakovė vadovaudamasi jos profesinės karo tarnybos sutarties 4 punktu, KASOKTÄ® 41 ir 42 straipsniais bei Å¡io straipsnio pagrindu iÅ¡leistu kraÅ¡to apsaugos ministro 2005-04-22 įsakymu Nr. V-488 „Dėl profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ privalėjo pareiÅ¡kėjus paskirti į pareigas yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos dalyku.

Su pareiÅ¡kėja sudarytoje profesinės karo tarnybos sutarties 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad karys (pareiÅ¡kėja) įsipareigoja nustatytÄ laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTÄ®, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, kad KASOKTÄ® nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali bÅ«ti nutraukta nepasibaigus sutartyje nustatytam laikotarpiui. Nurodė, kad ApraÅ¡o 13 ir 14 punktų nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes Å¡ie punktai gali bÅ«ti taikomi tada, kai karininkai rotuojami arba kariai perkeliami į jau numatytas ir siÅ«lomas konkrečias pareigas.

Pagal patvirtintas kraÅ¡to apsaugos sistemos gaires, vykdant bendrÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos reformÄ ir Kariuomenės transformacijÄ , prisiimtas įsipareigojimas optimizuoti karininkų, puskarininkių, seržantų ir eilinių pareigybių skaičių, siekiant sudaryti sÄ lygas daugiau priimti į kariuomenę profesinės karo tarnybos eilinių karių. Tokiu bÅ«du keičiasi personalo administravimo politika ribojanti paskyrimÄ Ä¯ tam tikros kategorijos pareigas jau tarnaujančių karių. Pagal Å¡iuos teisės aktus kasmet laipsniÅ¡kai mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius, o didinamas eilinių karių skaičius.

PareiÅ¡kėja priklauso karininkų kategorijai ir negali bÅ«ti skiriama į eilinio kario laipsnio pareigybę. Todėl logiÅ¡ka, kad nagrinėjamu atveju sumažinus karininkų skaičių KPAT sumažėjo ir karininkų skaičius visoje kraÅ¡to apsaugos sistemoje, nes KPAT yra Å¡ios sistemos sudėtinė dalis. Pažymėjo, kad ir LAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsižvelgiant į KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto reguliavimo dalykÄ ir Å¡iÄ teisės normÄ aiÅ¡kinant sisteminiu požiÅ«riu, jos taikymui pagrindÄ sudaro bÅ«tent atitinkamai profesinės karo tarnybos karių ar karių savanorių skaičiaus sumažinimas, bÅ«tent tos kategorijos karių skaičiaus sumažinimas.

Nurodė, kad pagal KASOKTÄ® 41 straipsnį pareiÅ¡kėja galėtų bÅ«ti paskirta į jos laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejais į vienu laipsniu aukÅ¡tesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais bÅ«tina sÄ lyga yra kvalifikacija. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos motyvais, jog ji savo atleidimÄ iÅ¡ profesinės karo tarnybos laiko nepagrįstu dėl to, kad kraÅ¡to apsaugos sistemoje tarnauja kiti įvairių kategorijų profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius (nustatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalis), tačiau tarnyba Å¡iems kariams yra pratęsta.

KASOKTÄ® 45 str. 6 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymÄ patvirtintÄ karinių specialybių sÄ raÅ¡Ä , gali bÅ«ti iÅ¡leidžiami į atsargÄ sulaukę 55 metų. Tai reiÅ¡kia, kad profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, numatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje, tačiau atitinkantys Å¡io įstatymo 45 str. 6 dalyje numatytas sÄ lygas, pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Be to, pagal KASOKTÄ® 46 straipsnio nuostatas kraÅ¡to apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukÅ¡tesnio kaip pulkininko laipsnio kario, sukakusio Å¡io įstatymo 45 str. 4 dalyje nustatytÄ amžių, profesinę karo tarnybÄ . Taigi, profesinės karo tarnybos kariai, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius (nustatytas KASOKTÄ® 45 str. 4 dalyje) pagal minėtas įstatymo nuostatas pagrįstai ir teisėtai gali tarnauti kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė pareiÅ¡kėjos J. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos J. V. skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtas Ministrės įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Nurodė, kad priėmimo į profesinę karo tarnybÄ , karo tarnybos atlikimo, atleidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos tvarkÄ reglamentuoja KASOKTÄ®. Nurodė, jog pagal Karo prievolės įstatymo 15(9) str. 2 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ teisė tvirtinti KPAT nuostatus, nustatyti struktÅ«rÄ ir etatus numatyta kraÅ¡to apsaugos ministrui. Nurodė, kad buvusi KPAT struktÅ«ra buvo pritaikyta tik karo prievolei įgyvendinti, todėl priėjus prie profesinės kariuomenės nebeatitiko poreikių ir reikalavimų bei siekiant sukurti lanksčiÄ , orientuotÄ Ä¯ intensyviÄ profesinės karo tarnybos agitacijÄ , tinkamų kandidatų paieÅ¡kÄ , personalo komplektavimo sistemÄ , racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, buvo nuspręsta peržiÅ«rėti KPAT funkcijas ir pertvarkyti KPAT struktÅ«rÄ .

Todėl kraÅ¡to apsaugos ministras 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“ nuo 2010-04-15 pakeitė KPAT darbo organizavimÄ , nutraukdamas dalies KPAT teritorinių skyrių veiklÄ , perduodant jų teises, pareigas ir turtÄ kitiems kraÅ¡to apsaugos sistemos padaliniams. Pažymėjo, kad kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymai dėl naujos struktÅ«ros ir pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo nenuginčyti ir galioja, pareigybių sumažinimas buvo realus, pareiÅ¡kėja apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ buvo įspėta laiku ir tinkamai, todėl tisinis pagrindas nutraukti su pareiÅ¡kėja sudaryta Sutartį prieÅ¡ terminÄ buvo.

Pabrėžė, kad Patariamojo komisija 2010-06-01 susirinkusi į posėdį svarstė karininkų, pateiktų komisijai, suskirstymÄ ir jų skyrimÄ Ä¯ naujas pareigas. Patariamoji komisija, vadovaudamasi karjeros planavimo ir organizavimo pagrindiniais principais ir kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiais, tai pat pareigybėms nustatytais reikalavimais, karininkus suskirstė ir atrinko į pareigas pagal tiesioginių ir aukÅ¡tsnių vadų iÅ¡vadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio petencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas, karininko tarnybos, einant skirtingo pobÅ«džio ar dalyvaujant tarptautinėse operacijose patirtį, karininko veiklos įvertinimÄ , turimÄ karinio parengimo lygį, individualius kario poreikius ir siekius.

Patariamoji komisija, neatrinkusi pareiÅ¡kėjos į siÅ«lomas pareigybes, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai kraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra jos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų ir pasiÅ«lė iÅ¡leisti jÄ Ä¯ atsargÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-838 „Dėl kpt. J. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ 1, 3 ir 4 punktus, grÄ Å¾inti į profesinę karo tarnybÄ , priteisti už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tarnybinį atlyginimÄ , butpinigius ir maistpinigius bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

                 Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad su pareiÅ¡kėja J. V. buvo sudaryta Sutartis, pagal kuriÄ KAM priėmė jÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ (t. 1, 74-75). Sutartyje buvo nurodyta, kad Sutartis yra sudaroma iki 2012-05-09. KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-02-03 įsakymu Nr.V-104 1 punkte nustatyta, kad nuo 2010-04-15 keičiamas KPAT darbo organizavimas, nutraukiant dalies karo prievolės administravimo tarnybos teritorinių skyrių veiklÄ perduodant jų teises, pareigas ir turtÄ kitiems kraÅ¡to apsaugos sistemos padaliniams (t. 2, b. l.134).

Minėto įsakymo 3.1 punktu patvirtino KPAT darbo organizavimo pakeitimo planÄ . Sudarė Karo prievolės administravimo tarnybos darbo organizavimo pakeitimo komisijÄ (2 p.) ir patvirtino KPAT personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡Ä (3.2. p.) (t. 2, b. l. 134-135). PareiÅ¡kėja su pirmuoju praneÅ¡imu buvo supažindinta 2010-02-10, kuriuo buvo praneÅ¡ta, kad vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu bei kraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161 su ja nuo 2010-04-15 sudarytos profesinės karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir, nesant laisvų karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, gali bÅ«ti atleista iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje (t. 1, 125).

Su antruoju praneÅ¡imu supažindinta 2010-05-10. Minėtu praneÅ¡imu buvo praneÅ¡ta, kad vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu, 42 str. 2 dalimi, kraÅ¡to apsaugos ministro 2009-12-10 įsakymu Nr. V-1161, 2009-07-01 įsakymu Nr. V-649 siekiant pareiÅ¡kėjai surasti jos kvalifikacijÄ ir laipsnį atitinkančias pareigas, į kurias galėtų bÅ«ti perkelta, perkelė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ iki 2010-06-19. Nesant laisvų pareiÅ¡kėjos karinį laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, sudaryta Sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir atleista iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to sistemoje (t. 1, b. l. 124).

KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-04-14 įsakymu Nr. P-394 pareiÅ¡kėja nuo 2010-04-15 buvo perkelti į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ (t. 1, b. l. 179-180). Patariamosios komisijos 2010-06-01 protokoliniu sprendimu Nr. RK-4 buvo svarstomas karininkų skyrimas į naujas pareigas (t. 1, b. l. 16-19). Minėtu protokolinio sprendimo 2.24.6 punktu buvo nuspręsta, kad kpt. J. V. kraÅ¡to apsaugos sistemoje nėra jos iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų, todėl buvo siÅ«loma jÄ iÅ¡leisti į atsargÄ .Atsižvelgus į Patariamosios komisijos siÅ«lymus bei vadovaujantis KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punktu, KAM ministro 2010-02-03 įsakymu Nr. V-104 „Dėl karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos darbo organizavimo pakeitimo“, su pareiÅ¡kėja profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta, pareiÅ¡kėja iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ buvo atleista KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-838 (t. 1, b. l. 73).

             Byloje ginčas kilęs dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiÅ¡kėja nutraukimo, nepasibaigus jos galiojimo terminui ir kario iÅ¡leidimas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ .             Ginčo teisinius santykius reglamentuoja KASOKTÄ® (ginčui aktuali 2010-05-18 įstatymo Nr. XI-822 redakcija).               KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje KraÅ¡to apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai: <...> sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto nuostatas, yra konstatavęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiÅ¡kos jos taikymo sÄ lygos:

1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sÄ lygos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal KASOKTÄ® 21 str. 2 dalį kario statusÄ nustato Å¡is ir kiti kariuomenės veiklÄ bei karo tarnybÄ reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. IÅ¡skyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTÄ® 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitÄ dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ profesinės karo tarnybos karys gali bÅ«ti perkeliamas kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu.

Taigi KASOKTÄ® numato kitokiÄ karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarkÄ , negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Padaryta iÅ¡vada, kad vadovybė neturi prievolės kariui siÅ«lyti (ieÅ¡koti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi Karo tarnybos įstatymas tokios pareigos (privalomos procedÅ«ros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTÄ® 38 str. 2 d. 2 punkto reikalavimÄ atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas.

Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A261-2681/2011; Nr. A261-2711/2011; A438-2914/2011). Pažymėtina, kad įgyvendindamas bendrÄ karo prievolės administravimo reformÄ , Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos naujÄ institucijos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d.

Lyginant su ankstesniu pareigybių sÄ raÅ¡u, Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių (iÅ¡ jų, karininkų - 88, puskarininkių - 21, seržantų - 53), iÅ¡ viso buvo patvirtinta 88 naujos pareigybės (iÅ¡ jų, karininkų - 22, puskarininkių - 8, seržantų - 21). Tai patvirtina, kad Karo prievolės administravimo tarnyboje prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos sumažėjo karo tarnybos karininkų skaičius, o pareiÅ¡kėjos pareigybė buvo panaikinta.

Konstatuotina, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1161 byloje nėra kvestionuojamas, todėl, Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo požiÅ«riu, laikytinas teisėtu. Be to, priimant ginčijamÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. P-838, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ karo tarnybos, buvo atsižvelgta į antrÄ jÄ Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ â€“ buvo konstatuota, kad ir kituose kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijose nėra laisvų pareiÅ¡kėjos laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų.PareiÅ¡kėja kaip pagrindinį ginčijamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo neteisėtumo motyvÄ nurodo aplinkybę, kad atleidžiant jÄ iÅ¡ tarnybos nurodytu pagrindu jai nebuvo ieÅ¡komos ir siÅ«lomos kitos pareigos kraÅ¡to apsaugos sistemoje.

         Vertinanat Å¡iuos pareiÅ¡kėjos motyvus, pažymėtina, kad pagal Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimÄ atsakovas privalo karį perkelti į laisvas kario laipsnį ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas. Esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę jis privalo atrinkti tinkamiausiÄ karį pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Pagal KASOKTÄ® nustatytÄ reglamentavimÄ teisė nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis atrenkami tinkamiausi kariai į laisvas pareigybes, yra suteikta kraÅ¡to apsaugos vadovybei.

Taigi Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-104, kuriuo patvirtintas Karo prievolės administravimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos personalo atrankos reformuojant tarnybÄ procedÅ«rų apraÅ¡o nuostatos apsprendžia konkretaus kario pirmenybę bÅ«ti paskirtam į konkrečiÄ laisvÄ pareigybę. Atsakovės 2010 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-104 patvirtintame KPAT personalo atrankos apraÅ¡e (t. 2, b. l. 138-141) buvo nustatyti atrankos principai (5 p.), pagal kuriuos, esant konkurencijai į laisvÄ pareigybę, yra atrenkami tinkamiausi kariai.

Nagrinėjamu atveju prioritetinis principas – Pakeitimo komisijos atliktas patirties, motyvacijos ir kitų savybių įvertinimas, kuris iÅ¡ kandidatų galėtų efektyviau ir produktyviau vykdyti pareigas. Kaip matyti iÅ¡ Kandidatų, atrenkamų į naujos struktÅ«ros KPAT sÄ raÅ¡o, pareiÅ¡kėja ir kiti karininkai buvo vertinami pagal: karinį laipsnį; valstybės tarnautojo kategorijÄ ; dabartinę tarnybos vietÄ ; amžių; iÅ¡silavinimÄ ; pirmumo teisę pagal DK 135 str. 1 d.; baigtus karjeros kursus; turimÄ karinę specialybę; likusį tarnauti laikÄ , iki sukaks kariniam laipsniui KASOKTÄ® nustatyti terminai; teisę gauti valstybinę pensijÄ ;

PKT sutarties galiojimo terminÄ ; tarnybinės veiklos ir potencialo įvertinimÄ per paskutinius dvejus metus; PKT atestato balus; patirtį tarptautinėse operacijose; anglų ar kitos oficialios NATO kalbos mokėjimÄ , tarnybos patirtį kituose KAS padaliniuose. Pakeitimo komisija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr.17KL-6 Kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatÅ«roms siÅ«lyti patariamajai komisijai pateikė sÄ raÅ¡Ä karininkų, kurie buvo atrinkti į aukÅ¡tesnio lygmens pareigas, taip pat sÄ raÅ¡Ä karininkų, neatrinktų į naujÄ KPAT prie KAM struktÅ«rÄ , tarp kurių nurodyta ir pareiÅ¡kėja (t. 1, b. l. 149-150).

Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl antrojo sÄ raÅ¡o konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų ir pareiÅ¡kėja) nėra jų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių pareigų (t. 1, b. l. 61-63). 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. P-394 pagrindu 51 KPAT karys (tarp kurių ir pareiÅ¡kėja J. V.) buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (t. 1, b. l. 64-65). Patariamoji komisija 2010 m. birželio 1 d. posėdyje (Protokolas Nr. RK-4), vadovaudamasi KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. V-488 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos apraÅ¡u (2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr.V-498 redakcija), atliko karininkų kandidatÅ«rų vertinimÄ pagal minėto ApraÅ¡o 15 punkte nurodytas 5 kriterijų grupes (tiesioginių ir aukÅ¡tesnių vadų iÅ¡vadas ir rekomendacijas dėl karininko profesinio potencialo vykdyti siÅ«lomas pareigas; karininko tarnybos, einant skirtingo pobÅ«džio pareigas patirtį; karininko veiklos vertinimÄ ; turimÄ karinio parengimo lygį; individualius kario poreikius ir siekius) (t. 1, b. l. 146-147).

IÅ¡ pateiktos prie 2010-06-01 protokolo Nr. RK-4, karininkų vertinimo lentelės (1 priedas, t. 1, b. l. 20-28) matyti, kad buvo vertinti KPAT kariai, kurie 2010 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. P-394 pagrindu buvo perkelti į laikinÄ jį PKT personalo rezervÄ (51 karys, tarp jų ir pareiÅ¡kėja) (t. 1, b. l. 64-65). PareiÅ¡kėjos J. V. įvertinime nustatyti tokie duomenys : stažas -16 m. 5 mėn, profesinės karinės tarnybos sutartis galioja iki 2012-05-09, iÅ¡silavinimas - aukÅ¡tasis Kauno technologijos universitetas (buvęs Kauno politechnikos institutas), logistikos karininkė, nuo 1998 KASP tarnyba, nuo 2001 tarnyba KPAT, veiklos vertinimas – labai gerai, turimo karinio parengimo lygio skiltis nebuvo užpildyta ( t. 1, b. l. 26).

IÅ¡ pateiktos KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos tyrimų skyriaus 2010-07-02 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 3VL-21 „Dėl karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario kpt. J. V. skundo“ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad Patariamoji komisija neteisingai įvertino kpt. J. V. turimÄ karinio parengimo parengimo lygį, t. y. nebuvo įskaityti Lietuvos karo akademijoje 1994 m. baigti baziniai kariniai mokymai, todėl galutiniame variante nebuvo įskaitytas 1 balas ( t.1,b. l.116-119), tačiau teismo vertinimu 1 balo skirtumas įtakos galutiniam sprendimui tęsti profesinę karo tarnybÄ neturėjo, nes, kaip jau minėta, buvo vertinama kriterijų visuma.

Teismo posėdžio metu byloje liudytoju apklaustas A. K., KAM 2010-02-03 įsakymu sudarytos KPAT prie KAM darbo organizavimo paketimo komisisjos pirmininkas (t.2, b. l.134) parodė, kad atsirenkant kandidatus buvo atsižvelgta į karių kvalifikacijÄ , galimybę rotuoti, taip pat buvo atsižvelgta į tiesioginių vadovų rekomendacijas, nurodė, kad tiesioginis vadovas rekomendavo D. B., be to, jo karinis pasirengimas buvo geresnis nei pareiÅ¡kėjos. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į karo tarnybos specifiÅ¡kumÄ , negali vertinti nustatytų atrankos kriterijų turinio ir jų taikymo pranaÅ¡umo, nes tai yra iÅ¡imtinai atsakovo diskrecija.

Teismas gali tik patikrinti ar nustatyti kriterijai neprieÅ¡tarauja Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygai, kad karys gali bÅ«ti perkeltas į laisvas pareigas jei jos atitinka kario laipsnį ir jo kvalifikacijÄ . Komisijos posėdžio protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 esanti vertinimo lentelė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad visų kandidatų atžvilgiu buvo taikomi vienodi vertinimo kriterijai bei kad pagal Å¡iuos vertinimo kriterijus buvo padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos turima kvalifikacija neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti likusioms laisvoms pareigybėms užimti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja nebuvo atrinkta į laisvas pareigas dėl kitų aplinkybių, o ne dėl kvalifikacinių reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėja turėjo neabejotinÄ kvalifikacinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus karius, kurie buvo paskirti į laisvas pareigas, nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Kartu pažymėtina, kad pirmenybės suteikimas atsižvelgiant į kvalifikacinius gebėjimus, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkamos privilegijos suteikimas lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu.

Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punktas taip pat nenumato pranašumo užimti pareigas priešpensinio amžiaus kariui bei kitų garantijų, esant kurioms karys negalėtų būti atleistas dėl karių skaičiaus sumažinimo. Taip pat pažymėtina, jog, kaip nurodė LVAT 2011 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-2681-2011, pareiškėjai negalėjo būti taikomos profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarka, nes pareiškėja buvo atleidžiama iš karo tarnybos, o ne rotuojama.

Todėl pareiÅ¡kėjos perkėlimas į laikinÄ profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , ginčo atveju taip pat nesuteikė jai papildomų garantijų užimti kitas pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo įsipareigojimas tęsti su pareiÅ¡kėja karo tarnybos sutartį. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiÅ¡kėjos motyvai dėl teisėtų lÅ«kesčių neužtikrinimo. PareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad yra tarnaujančių puskarininkių, seržantų ir kareivių, kuriems sukako iÅ¡leidimo į atsargÄ amžius, tačiau tarnyba Å¡iems kariams yra pratęsta, teismo vertinimu nėra aplinkybės, ribojančios atsakovo diskrecijos teisę pasirinkti karius pagal jų profesinę kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ .

Karo tarnybos įstatymas, nustatantis karių tarnybos ar atleidimo sÄ lygas, nesieja sutarčių nutraukimo ir kario atleidimo su teise gauti kario pensijÄ (KASOKTÄ® 45 str.4d., 6 d.). Kadangi PK sutartis su pareiÅ¡kėja nutraukta 2010-06-30 įsakymu, nors ir nukeliant iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ (t.1, b. l. 73), nagrinėjamu atveju nėra aktualios laisvos pareigybės po ginčijamo įsakymo priėmimo.      Atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos buvo laikomasi įstatymo numatytų procedÅ«rų ir tvarkos.

PareiÅ¡kėja apie galimÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimÄ pasiraÅ¡ytinai buvo ( 2010-02-10 ir 2010-05-10 ) įspėta (t. 1, b. l.124,125). Todėl karo prievolės administravimo tarnybos prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos pertvarkymas bei realus karių skaičiaus mažinimas buvo pakankamas pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiÅ¡kėja ir atleisti jÄ iÅ¡ tarnybos Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.   Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2010-06-30 įsakymas Nr. P-838 „Dėl kpt.

J. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teismui konstatavus, kad skundžiamas KAM įsakymas, kurio pagrindu nutraukta su pareiÅ¡kėja profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiÅ¡kėja iÅ¡leista iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti betarpiÅ¡kai nuo to priklausančius kitus skundo reikalavimus dėl pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimo į profesinę karo tarnybÄ bei tarnybinio atlyginimo, butpinigių ir maistpinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos J.

V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.          Vertinant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ kreiptis į LVAT dėl KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-223 6.5. p. atitikties KASOKTÄ® 28 str., 36 str., pažymėtina, kad pagal ABTÄ® straipsnio 111 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo Nr. P-838 pagrindas nebuvo pareiÅ¡kėjos nurodytas 2005 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-223. Todėl įvertinus pareiÅ¡kėjos keliamo ginčo vieÅ¡ojo administravimo srityje pobÅ«dį, pripažintina, kad Å¡is praÅ¡ymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, kas sudaro pagrindÄ praÅ¡ymo netenkinti (ABTÄ® 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos J. V. skundÄ Â atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .             Teisėja                                                                                                      Rosita Patackienė                                                   Â