4cd5a98d-e8bd-4f5a-a73f-7fbde52df901 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2979-1123/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32949-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, vertėjaujant O. M., dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam I. P. (I. P.), jo gynėjui advokatui Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡) nukentėjusiajai N. M., jos atstovei advokatei Renatai Tatol, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiÅ¡kai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. P. 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.30 val. val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiÄ jÄ N. M. atėmė iÅ¡ nukentėjusiosios telefonÄ , numetė jį ant žemės, po ko tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į deÅ¡inės pusės veidÄ , nukentėjusiajai bandant pakelti savo telefonÄ nuo grindų, jis sudavė ne mažiau 5 kartų į veidÄ , dėl ko nukentėjusioji nukrito ant grindų ir jai gulint, jis tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ su koja sudavė nemažiau 3 kartų nukentėjusiajai į nugaros sritį, tokiais veiksmais padarydamas N. M. poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairėje, kairio užausio projekcijoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, nugaroje, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2765/2022 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais veiksmais I. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis I. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas vyko 23.30 val. Jis miegojo, N. M. buvo kitame kambaryje, tarp jų jau iki to buvo žodinis konfliktas, jie nekalbėjo keletÄ dienų. TÄ dienÄ ji buvo iÅ¡važiavusi į sesers vestuves, grįžo apie 20.00 val. Kaltinamasis, kad jos neprovokuotų, išėjo miegoti į kitÄ kambarį, kÄ ji veikė – nežino.

Ji (N. M.) tÄ dienÄ vartojo alkoholį, atėjo pas kaltinamÄ jį į kambarį ir paėmė telefonÄ . Po kurio laiko grįžo, pradėjo rėkti, jis jau konkrečiai nepamena kÄ , tada ji pradėjo traukti nuo I. P. antklodę, pagalvę, sakė, kad ji čia viskÄ pirko, kad daiktai yra jos, kad jis susirinktų ir iÅ¡eitų iÅ¡ namų ir puolė jį kumščiais. I. P. bandė apsiginti. Jo kelnės gulėjo prie lovos ir jis kelnėmis sudavė jai (N. M.) į veidÄ . Po to buvo smÅ«giai su delnu, kur matosi mėlynės (ant rankos) – tai jis laikė už rankos, kad ji jam netrenktų.

Tai, kad jis jÄ spardė, kai ji nukrito ant grindų – yra neteisybė. Pripažįsta, kad ji nukrito paslydusi, kai jis jÄ stÅ«mė, taip pat kojomis jÄ stÅ«mė nuo savęs. Sudavė jai gulinčiai į nugaros sritį. PaaiÅ¡kino, kad ji bandė jam suduoti, rėkė ir elgėsi labai agresyviai – visus veiksmus I. P. darė norėdamas kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kÄ ir padarė. Pripažino, kad paėmė N. M. telefonÄ , nes ji paėmė jo telefonÄ ir nenorėjo telefono jam grÄ Å¾inti.

Neatsimena kaip jis atsirado ant grindų, jis ieÅ¡kojo SIM kortelės, nes ji išėmė kortelę iÅ¡ telefono – ten visi kontaktai, dėl darbo ir kt. IeÅ¡kodamas klausė jos, kur jo kortelė, ji atsakė, kad ten voliojasi, jis buvo labai piktas, SIM kortelę rado tik kitÄ dienÄ . Pripažino, kad galimai paėmė telefonÄ ir trenkė jai į veidÄ . Gailisi, kad perlenkė savo fizinius sugebėjimus, neįvertino savo fizinių jėgų, savo poelgį vertina blogai, tačiau mano, kad tai buvo provokacija – provokuojantys ir agresyvÅ«s veiksmai, agresyvus elgesys iÅ¡ nukentėjusiosios pusės. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo veiksmų, bet jis nenori ginčytis, aiÅ¡kintis, pripažįsta, kad tie veiksmai buvo, tačiau tai buvo gynyba, kuri perėjo į negražius veiksmus.

Pažymėjo, kad buvo ir ankščiau toks elgesys jos atžvilgiu. Teismo nebuvo, tik policija buvo kviečiama, buvo užfiksuota, tačiau šį klausimÄ iÅ¡sprendė vietoje ir nebuvo teismo. Pabrėžė, kad nukentėjusiosios jis atsiprašė. Nurodė, kad jie nebuvo susituokę, tik vedė bendrÄ Å«kį. Pateikė dokumentus, kad yra sumokėta 92,79 eurai už N. M. gydymÄ . N. M. civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, tai kas sulaužyta, tai jų Å¡eimos turtas, sutinka su puse sumos (3 659 eurų).

Neturtinę 1 000 eurų žalÄ pripažįsta, mano, kad Å¡iek tiek didoka. Pripažįsta, kad sudaužė telefonÄ , bet jis nežino, kiek jis kainuoja. Du staliukus sulaužė – jis juos ir pirko. SienÄ sudaužė, sakė, kad kaimynas remontavo. Pripažino, kad galimai sugadino dekoracijas, užuolaidas, karnizÄ , kambario duris, N. M. ir dukters knygas, lauko skėtį – jam to niekas neparodė. Atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu nukentėjusioji bandė susisiekti su juo ne vienÄ kartÄ .

Buvo praÅ¡ymai atvažiuoti ir kasti sniegÄ , kitus darbus padėti namie, buvo praneÅ¡imai, kad ji serga, prašė atvažiuoti ir pabÅ«ti su vaiku, tačiau jis nei karto nevažiavo, nevyko padėti, laikėsi taisyklių – negali važiuoti, jam uždrausta. Kadangi kaltinamasis I. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaltinamasis I. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir parodė, kad psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs. Kartu su sutuoktine ir jų bendra dukra, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metukai, gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Kotedžo nuosavybė priklauso jiems su sutuoktine. Kelios dienos prieÅ¡ šį įvykį jie su sutuoktine buvo apsipykę, tad jie nekalbėjo. 2022 m. rugpjūčio 27 d. jo sutuoktinė su jų dukra buvo jos sesers vestuvėse, kur ji vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. jos grįžo namo. Joms grįžus namo jis jau buvo miegamajame ir žiÅ«rėjo televizorių. Grįžusi sutuoktinė dar iÅ¡gėrė Å¡ampano, tačiau tikslaus kiekio nurodyti negali. Jis tÄ dienÄ alkoholio nevartojo, buvo blaivus.

Jis užmigo, kai sutuoktinė atėjo pas jį į kambarį, paėmė nuo spintelės jo telefonÄ ir išėjo iÅ¡ kambario. Tuomet jis vėl užsnÅ«do, kai po kažkiek laiko į miegamÄ jį atėjo sutuoktinė, pradėjo jį purtyti, muÅ¡ti rankomis, plėšyti antklodę ir rėkė, kad iÅ¡eitų iÅ¡ čia, nes neva viskas priklauso jai. Tuomet jis pradėjo jÄ tramdyti, suėmė jÄ už abiejų rankų žastų, kad ji jo nemuÅ¡tų. Ji toliau nenurimo, jis tuomet paėmė savo kelnes ir jomis sudavė sutuoktinei.

Apatine kelnių kleÅ¡ne pataikė jai į veido sritį. Ji toliau Å¡Å«kavo, siautėjo, elgėsi neadekvačiai. Jis susijaudino, paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė į sienÄ . Ar tuo metu sutuoktinė buvo kambaryje, pasakyti negali, nepamena. Tada konfliktas perėjo į prieÅ¡kambarį, kur sutuoktinė toliau Å¡Å«kavo, mosikavosi rankomis. Jis gindamasis jÄ abiem rankom atstÅ«mė nuo savęs ir kadangi buvo slidus koridoriuje kilimėlis, sutuoktinė paslydo ant jo ir nuslydo ant kelių.

Jai klÅ«pant ant kelių, ji bandė griebti jam už kojų. Jam iÅ¡silaisvinus, jis išėjo iÅ¡ namų ir nuėjo į automobilį, sėdint automobilyje, sutuoktinė pribėgo prie jo ir pradėjo rankomis daužyti automobilio langÄ , rėkė, kad atidarytų. Visi jo veiksmai buvo atlikti savigynos bÅ«senoje. Sutuoktinė ne pirmÄ kartÄ prie jo priekabiauja bÅ«dama neblaivi, dėl jos tokių veiksmų yra kvietęs du kartus policijos pareigÅ«nus 2020 m. ir 2021 m. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini).

PareigÅ«nai buvo atvykę, tačiau pareiÅ¡kimų niekada nerašė. Kitų veiksmų, tame tarpe nurodytų praneÅ¡ime apie įtarimÄ , jis nepadarė. Nuo jam paskirtos kardomosios priemonės (paskyrimo) nukentėjusioji ne kartÄ pati jam skambino, kėlė skandalus, priekaiÅ¡tus ir po to Å¡iuos skambučius apskundė policijai, neva jis jai pats skambino ir grasino. PareiÅ¡kia, kad jis jai neskambino, kÄ galima patikrinti jo numerio iÅ¡klotinėse. Be to nukentėjusioji kelis kartus atsiuntė jam SMS žinutes, kurių turinį gali dabar parodyti arba atsiųsti el. paÅ¡tu tyrėjai.

Pats nebuvo iniciatorius Å¡io susiraÅ¡inėjimo, tačiau į nukentėjusiosios keliamus klausimus atsakė irgi atraÅ¡ydamas SMS žinute. PraÅ¡o patikrinti jo mobilaus telefono numerio duomenis tikslu nustatyti, kad sako tiesÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio, kurį pareiÅ¡kė teritorinė ligonių kasa, kol kas nepasisakys (2 t., b. l. 92-95, 100-103). Kaltinamasis I. P., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pridÅ«rė, kad kraujosruva, kuri yra užfiksuota ant sutuoktinės deÅ¡inės pusės kaktos srities, atsirado nuo to, kai jis sudavė jai savo kelnėmis.

Kelnių kiÅ¡enėje galėjo bÅ«ti raktai nuo automobilio, nuo buto, taip pat įvertas diržas su sagtimi, todėl smÅ«gis galėjo bÅ«ti stiprus ir nuo to atsirasti kraujosruva Å¡ioje vietoje. Kadangi N. M. laikė suėmęs stipriai už abiejų rankų žastų, jas spaudė, tad tose vietose nuo spaudimo taip pat galėjo atsirasti kraujosruvos. Laikydamas jÄ už rankų, jis jÄ spaudė prie sienos, bei palangės, tad nugaroje nuo Å¡ių smÅ«gių galėjo atsirasti taip pat kraujosruvos. Kai jis jÄ laikė, ji nuolatos mosikavosi rankomis, bandė jam suduoti, tad gal kažkur užkliuvo ar už jo, ar už kokio kito daikto ir galėjo susižaloti rankas.

Smakre kraujosruva galėjo atsirasti, kai jis gindamasis nuo jos smÅ«gių užkliudė. Labai gailisi dėl to, kad sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai ir padarė Å¡iuos sužalojimus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atlyginti sutinka (2 t., b. l. 104-107). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., 14.49 val., pranešėja N. M. pranešė, kad jos vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo naktį, yra hematomos, daug vaizdo įrašų, naktį nekvietė, nes buvo vaiko gimtadienis.

GMP atsisakė, namuose 1 vaikas, vyro nėra (1 t., b. l. 20-23). 2022 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl kaimynų apklausos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-32949-22 nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės pavedimÄ apklausti apie N. M. Å¡eimÄ nukentėjusiosios kaimynus, 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios gyvenamasis adresas). Paskambinus durų skambučiu į (duomenys neskelbtini) namÄ Ä¯ kiemÄ atėjo E. K..

Paklausus kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad jokių problemų su kaimynais niekada nebuvo, jokių triukÅ¡mų ar konfliktų pas juos nėra girdėjusi. Teigė, kad nukentėjusiosios ir E. K. vaikai bendrauja, žaidžia, kartais susitinka. Tačiau nėra tekę matyti, kad N. M. atžvilgiu bÅ«tų smurtaujama, sužalojimų nėra mačiusi. Charakterizavo kaip tvarkingÄ Å¡eimÄ , nėra mačiusi, kad bÅ«tų piktnaudžiaujama alkoholiu Å¡eimoje.

Paskambinus skambučiu į (duomenys neskelbtini) namÄ Ä¯ kiemÄ išėjo A. S.. Paklausus, kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad jokių problemų su Å¡eima nėra, jokių konfliktų jų Å¡eimoje nėra girdėjusi. Teigė, kad tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ kelis metus (tikslaus laikotarpio nenurodė) yra girdėjusi, kad I. P. ir N. M. pykosi, garsiai rėkavo, bet daugiau panaÅ¡ių konfliktų tarp jų nėra girdėjusi ir mačiusi.

Su N. M. Å¡eima nebendrauja, tiesiog kartais susitinka vaikščiodamos su vaikais. Niekada nėra mačiusi, kad N. M. atžvilgiu bÅ«tų naudojamas smurtas, sužalojimų nėra mačiusi. Paskambinus durų skambučiu į (duomenys neskelbtini) namÄ , į kiemÄ atėjo N. P.. Paklausus kaip galėtų charakterizuoti kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad I. P. yra retas svečias namuose, visus namų ruoÅ¡os darbus, darbus prie namo (sniego kasimas, žolės pjovimas ir panaÅ¡iai) atlieka tik N. M..

Taip pat teigė, kad vyras niekada neužsiima su vaiku. N. P.vyras jai pasakojo, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. girdėjo kaip (duomenys neskelbtini) namo kieme I. P. triukÅ¡mavo, rėkavo, kad visa gatvė skambėjo nuo jo Å¡Å«ksnių. Tačiau kÄ jis rėkavo, vyras nesuprato, nes viskas vyko rusų kalba, o N. P. vyras rusiÅ¡kai nesupranta. Girdėjo tik daug necenzÅ«rinių žodžių. 2022 m. rugpjūčio 25 d. namuose vyko N. M. vaiko gimtadienis, buvo paruoÅ¡ta Å¡ventė, į kuriÄ atėjo ir N. P. su vaiku.

Teigė, kad labai nustebo, kad per vaiko gimtadienį tėvo (t. y. I. P.) nėra namuose, tačiau jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, aplinka buvo tvarkinga. Tuomet 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. N. P. Å¡eimos namuose nebuvo, tad kas vyko pas nukentėjusiÄ jÄ namuose, nurodyti negali. 2022 m. rugpjūčio 26 d. ryte moteris parašė nukentėjusiajai, tačiau pastaroji jai visÄ dienÄ neatrašė, tad vakare ji pati nuėjo į svečius ir pamatė, kad N. M. veido srityje yra muÅ¡tynių žymės – kaktos ir akies srityse buvo kraujosruvos, tačiau moteris nieko nukentėjusiosios neklausė, bijojo užkabinti skaudžiÄ temÄ .

N. P. teigė, kad anksčiau jokių konfliktų nėra girdėjusi, manė, kad Å¡eimoje viskas yra gerai. Teigė, kad alkoholiu Å¡eimoje piktnaudžiaujama tikrai nėra (1 t., b. l. 119-121). 2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji N. M. pareiÅ¡kė, kad  2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo namuose ir paguldė dukrÄ S. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), miegoti, užmigdžiusi dukrÄ Â nuėjo į virtuvę, tuo metu atėjo jos sugyventinis I.

P.ir pradėjo kalbėti apie skyrybas, butÄ ir kitus Å¡eimyninius reikalus. Po kurio laiko jis nuėjo į miegamÄ jį, pradėjo siÅ«lyti gyvenimÄ atskirai ir, kad reikia parduoti bendrÄ bÅ«stÄ . Ji jam pasakė, kad bÅ«stas yra jos ir dukters ir jo nesiruoÅ¡ia parduoti. Tai sukėlė jam pyktį ir jis pradėjo mėtyti į sienÄ Ä¯vairius daiktus, spintelę, lempas, knygas, nuotraukas, ikonas. Nuplėšė miegamajame esantį karnizÄ su už užuolaidomis, sudaužė vazonÄ su gėle. Ji vyro paklausė, kas jam yra, kad nusiramintų, tačiau jis nereagavo ir panaÅ¡u, kad negirdėjo. Tuo metu prabudo jos dukra ir priėjo prie jos bei tėvo, prašė, kad jis nurimtų (viskÄ laužyti), tačiau jis nereagavo.

Ji paėmė telefonÄ ir pradėjo jį filmuoti. Kai jis pamatė, kad ji jį filmuoja, priėjo prie jos, bandė telefonÄ atimti – su viena ranka jis numetė telefonÄ ir trenkė jai iÅ¡ rankos į deÅ¡inės pusės veido sritį, po ko ji pajuto fizinį skausmÄ . Ji paėmė telefonÄ nuo žemės, tuo metu jis dar apie 5 kartus sudavė į veido sritį, po ko ji pakrito ir gavo smÅ«gius kojomis į nugarÄ , tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nes neprisimena. VisÄ Å¡Ä¯ smurtÄ matė jų mažametė dukra, po ko ji labai iÅ¡sigando ir verkė.

Sugyventinis paėmė telefonÄ , pilnai jį sudaužė ir išėjo į laukÄ , bei įsėdęs į savo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo. Ji pasiėmė dukrÄ ir jÄ nuvedė į kambarį, kad ji nurimtų ir nueitų miegoti. Apie 4.00 val. ryto nuėjo į laukÄ ir pastebėjo, kad jau vyro namie nėra, o lauke buvo sulaužytas saulės skėtis. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 10.00 val. ji su dukra iÅ¡vyko į miestÄ . Apie 15.00 val. grįžusi namo pastebėjo, kad yra aptvarkyti namai, nes greičiausiai namuose jau buvo vyras, tačiau tuo metu jo namie nebuvo.

Po Å¡ios nakties patyrė Å¡okÄ , fizinį smurtÄ , todėl visko nuosekliai papasakoti negali, nes dar Å¡iuo metu jaučia padarinius ir bijo dėl savo ir dukters saugumo (1 t., b. l. 1-2). Taip pat 2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rimas namas, adresu (duomenys neskelbtini), patenkame į kiemÄ pro vartus, matome vidinį kiemÄ , terasÄ , skėtis, pieva, sandėliukas.

Pro pilkos spalvos duris patenkame į butÄ . Pasukame į kairę, patenkame į virtuvę, kuri yra sujungta su svetaine. Svetainėje yra sofa, televizorius, staliukus ir kiti įvairÅ«s daiktai. Virtuvėje yra virtuvinis ir kiti įvairÅ«s buities reikmenys. Einant iÅ¡ virtuvės pasukus į kairę ir einant tiesiai patenkame į miegamÄ jį, kuriame ir vyko konfliktas. Aplinka yra tvarkinga, tačiau ant melsvos spalvos sienos, matomi įbrėžimai, įdubimai, kurie galimai atsirado, dėl mėtomų daiktų.

Pridėtos įvykio vietos fotonuotraukos (1 t., b. l. 1-2, 30-35). 2022 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as 2022_0828_154337_007. Ä®raÅ¡o trukmė 5.01 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užraÅ¡as VLN_6PK_6195EA 2022/08/28. Vaizdo įraÅ¡as prasideda, kai pareigÅ«nai bendrauja su nukentėjusiÄ ja. Ji aiÅ¡kina, kad su įtariamuoju jie nėra susituokę, tačiau buto nuosavybė priklauso per pusę, turi bendrÄ vaikÄ . Turi vaizdo įraÅ¡Ä , kaip įtariamasis smurtavo jos atžvilgiu, daužė daiktus.

Naktį policijos nekvietė, nes iÅ¡sigando, o kadangi kitÄ dienÄ turėjo bÅ«ti vaiko gimtadienis, nenorėjo gadinti jai Å¡ventės. Å iuo metu įtariamasis yra iÅ¡vykęs iÅ¡ namų. Kol moteris ryte buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ namų, namo grįžo įtariamasis ir truputį aptvarkė namus, nes buvo nurauti užuolaidų karnizai ir panaÅ¡iai. Visas konfliktas šį kartÄ kilo dėl to, kad nukentėjusioji įtariamajam pasakė, kad Å¡is namas yra jos ir dukros ir nesiruoÅ¡ia ji jo parduoti. Moteris teigia, kad įtariamasis turi daug piniginių skolų.

Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as 2022_0828_154837_008. Ä®raÅ¡o trukmė 5.00 min. Apatiniame kairiajame kampe matosi užraÅ¡as VLN_6PK_6195EA 2022/08/28. Moteris pasakoja, kad vyras pradėjo mėtyti kambaryje visus daiktus (gėles, spintelę ir panaÅ¡iai). Kuomet moteris pradėjo jį filmuoti. Viskas vyko vakar vakare. Moteris teigia, kad turi kraujosruvas galinėje galvos dalyje, ant nugaros. Vakar vyras jai pasakė, kad ji su vaiku negyvens Å¡iuose namuose, sulygins namÄ su žeme.

Taip pat išėjęs į laukÄ sulaužė didelį lauko skėtį. Namuose yra nukentėjusiosios Å¡eimos nariai, tačiau jų įvykio dienÄ nebuvo (1 t., b. l. 39-41). 2022 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti 2 bendrojo pagalbos centro skambučių garso įraÅ¡ai (1 t., b. l. 43-46). Nukentėjusioji N. M., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo sutuoktiniu I. P. ir jų bendra dukra S. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisė priklauso jiems abiem su sutuoktiniu per pusę. 2022 m. rugpjūčio 27 d. nuo pat ryto tarp jų su sutuoktiniu kilo žodinis konfliktas dėl jo finansinių įsiskolinimų. Jis linkęs skolintis dideles pinigų sumas, kurių po to nebeatiduoda, tad jis žino, kad ji tuos įsiskolinimus apmokės. Taip pat jis kelias savaites prieÅ¡ tai jai buvo užsiminęs, kad jie parduotų šį jų bendrÄ bÅ«stÄ , tÄ patį jis užsiminė ir Å¡io konflikto metu. Ji su dukra nuo 10.00 val. iki 12.00 val. buvo iÅ¡važiavusios į jos sesers vestuves.

Pasveikinusios seserį grįžo namo. Kadangi buvo su vaiku, alkoholio nevartojo. Namo grįžo su jos tėvais, sutuoktinio nebuvo namie. Apie 18.00 val. buvo suplanuota šeimos vakarienė kavinėje atšvęsti vestuves, taip pat buvo pakviestas ir sutuoktinis, tačiau jis nedalyvavo, jai pasakė, kad jos šeima jam yra niekas. Apie 17.00 val. sutuoktinis jai parašė, kada jie išvažiuoja iš namų. Ji jam tiesiog atrašė „???“ ir jis jai daugiau nieko neatrašė. Prieš 18.00 val. su šeima išvažiavo į kavinę.

BÅ«dama kavinėje iÅ¡gėrė tik vienÄ taurę Å¡ampano, tad nebuvo apsvaigusi. Apie 22.00 val. grįžo su tėvais ir dukra namo. Jie jas iÅ¡leidę visi iÅ¡važiavo namo. Joms grįžus sutuoktinis jau buvo namuose virtuvėje, plovė indus ir jie vis dar nekalbėjo. Jis nei jai, nei dukrai nepasakė net labas. Grįžus ji nuėjo paruoÅ¡ti dar užkandžių dukrai prieÅ¡ miegÄ ir jos susitarė, kad, kai dukra pavalgys, eis miegoti, nes sekmadienį turėjo važiuoti į žaidimų kambarį Å¡vęsti jos gimtadienio su draugais.

Apie 22.00-22.30 val. dukrÄ paguldė miegoti. Tuomet ji nuėjo į duÅ¡Ä , susitvarkė virtuvę ir viskÄ atlikusi nuėjo į terasÄ atsigerti kavos. Sutuoktinis tuo metu buvo miegamajame, žiÅ«rėjo televizorių. Jai grįžus namo iÅ¡ terasos, matė, kad I. P. nuėjo į virtuvę, pasidarė alkoholinį kokteilį ir vėl grįžo į miegamÄ jį. Matė, kad virtuvėje buvo likę sutuoktinio romo butelis beveik visas iÅ¡gertas, buvo likę labai nedaug. Tačiau sutuoktinis neatrodė neblaivus.

Po kurio laiko sutuoktinis vėl išėjo iÅ¡ miegamojo, susitiko su juo svetainėje, uždavė kažkokį jai klausimÄ apie jų santykius (dabar tiksliai neprisimena). Jie pradėjo kalbėtis, be agresijos, kuomet vėl kalba linko link namo pardavimo. Pokalbio metu jis grįžo į miegamÄ jį, kuomet iÅ¡girdo dar negirdėtÄ garsÄ ir nuėjo pažiÅ«rėti, kÄ jis daro. Pamatė, kad jis paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė jÄ Ä¯ sienÄ . Ji jo paklausė, kÄ jis čia daro, tačiau jis jos negirdėjo.

Suprato, kad tai reikia nufilmuoti ir nuėjo į virtuvę paimti telefono ir nufilmavo, kaip jis mėto daiktus. Kol ėmė telefonÄ , sutuoktinis sudaužė vazonÄ su gėle, Å¡viestuvÄ , kuris buvo prie lovos ant spintelės ir panaÅ¡iai. Pafilmavo kelias sekundes, tačiau jis to nematė. Po kelių sekundžių jis pamatęs, kad ji filmuoja, priėjo prie jos ir bandė atimti telefonÄ . Ji jam pasakė, kad paliktų telefonÄ jai ir jo neatiminėtų. Vaizdo įraÅ¡Ä pateiks. Tuomet sutuoktinis viena ranka atėmė telefonÄ , jį numėtė ant žemės, dėl ko jis sudužo.

Tuomet sutuoktinis pradėjo jÄ trankyti per veido bei galvos sritis, tačiau kaip jis jÄ trankė ir su kuria ranka, nurodyti negali, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. Po kažkurio smÅ«gio ji nukrito ant grindų, jai krentant bandė dar laikytis už jo rankos, kuomet jis sudavė jai dar vienÄ smÅ«gį į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , dėl ko ji nukrito ant grindų ir jis jai spyrė į nugaros sritį kelis kartus. Kadangi dėl streso bÅ«senos ji tuo metu skausmo nejuto, ji atsistojo ir jo tiesiog paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Jam išėjus užsirakino namo duris ir bandė raminti dukrÄ pusę nakties. Ryte matė, kad jis išėjęs iÅ¡ namų dar iÅ¡rovė didžiulį skėtį, kuris buvo lauke ir jį sulaužė, bei sudaužė sodo staliukÄ . Kažkuriuo momentu (kai buvo pradėti mėtyti daiktai) atsikėlė ir iÅ¡ antro aukÅ¡to nusileido jų dukra ir tik iÅ¡girdo, kad ji verkė ir sakė „tėti, apsiramink“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Dukra visÄ smurtÄ matė, tad labiau pergyveno dėl jos nei dėl savęs. Negali tiksliai atsakyti, kodėl ji iÅ¡ karto nekvietė policijos, bet tikriausiai dėl to, kad jai mintyse buvo užsifiksavę, kad rytoj bus dukros Å¡ventė, reikia bÅ«ti pasiruoÅ¡us.

Taip pat pusę nakties teko raminti dukrÄ , ji buvo labai iÅ¡sigandusi ir bijojo, kad svetimi žmonės (pareigÅ«nai) gali sukelti jai dar daugiau streso. Apie 6.00 val. ryto ji dar nuėjo į terasÄ , norėjo atsigerti kavos, tačiau dėl streso jai net nesigėrė kava. Tuomet grįžo pas dukrÄ , pamiegojo Å¡alia jos apie valandÄ laiko ir 8.00 val. atsikėlus susiruošė su dukra ir nuvyko Å¡vęsti jos gimtadienio. Tikrai nuoÅ¡irdžiai norėjo kviesti policijÄ , tačiau pabijojo dėl dukros. Joms grįžus iÅ¡ Å¡ventės apie 15.00 val. sutuoktinio namuose nebuvo, tačiau namai truputį buvo aptvarkyti, todėl suprato, kad sutuoktinis buvo grįžęs. Po Å¡io įvykio nuo visų smÅ«gių pas jÄ ant deÅ¡inės veido pusės ties smilkiniu yra kraujosruva, galvos galinėje pusėje yra didžiulė kraujosruva, patinimas, deÅ¡inėje pusėje ant smakro yra kraujosruva, kaktos sritis patinusi, kraujosruvos ant rankų, bei nugaros.

Å iandien kreipsis į ligoninę, o 2022 m. rugsėjo 5 d. 10.30 val. kreipsis į teismo medikus. Pageidauja reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl visų sugadintų daiktų bei moralinės žalos atlygimo. Å iuo metu jaučia realiai grėsmę iÅ¡ jo, bijo, kad jis gali grįžęs pakartoti savo veiksmus. Nori apsaugoti tiek vaikÄ , tiek save ir kad jis prie jų negalėtų artintis (1 t., b. l. 71-75). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2765/2022(01) nurodyta, kad N. M. padarytos poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairėje, kairio užausio projekcijoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, nugaroje nuo trauminių poveikių kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-08-27).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl vienuolikos trauminių poveikių (1 t., b. l. 62-63). 2022 m. spalio 6 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu specialistas S. C. paaiÅ¡kino, kad sužalojimai nustatyti N. M. visumoje nėra bÅ«dingi griuvimui (1 t., b. l. 66-68). T. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jos dukra. Jos sugyventinį I. P. pažįsta apie 7-8 metus, kai jis atvažiavo į LietuvÄ iÅ¡ Vokietijos. Dukra su juo susipažino Vokietijoje, kai ji ten dirbo.

Jie kartu yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Kai susipažino su I. P. (dar jie gyveno Vokietijoje), jie atvažiuodavo kartas nuo karto, pasirodė tvarkingas, nieko blogo negali pasakyti. PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metus jiems grįžus į LietuvÄ , metus laiko dukra dirbo, o I. P. neva ieÅ¡kojo savęs, nedirbo, bandė kurti taksi įmonę. Už buto nuomÄ mokėdavo dukra ir iÅ¡laikydavo I. P.. Vėliau po dviejų metų gimė jų dukra. Buvo taip, kad dukra sėdėjo su anÅ«ke namuose, I. P. už butÄ nemoka, padėdavo su savo vyru finansiÅ¡kai jiems, I.

P. pardavė verslÄ susidarė daug skolų, prasidėjo antstolių reikalavimai kurie reikalaudavo didžiulių piniginių sumų, jis nemokėdavo, todėl su N. M. jie pastoviai pykdavosi. Tuomet pirko maÅ¾Ä butÄ , paskolÄ Ä—mė abiejų vardu, tačiau paskolÄ moka viena jos dukra, kadangi yra Lietuvos Respublikos pilietė. O kai iÅ¡kyla klausimas apie paskolos mokėjimÄ I. P. vardu, jis pasakė, kad jis nėra Lietuvos pilietis ir jam niekas nieko nepasakys. Jie matė, kad jų Å¡eimoje vyksta negeri dalykai, pradėjo sakyti dukrai, kad baigtų santykius.

Maždaug prieÅ¡ metus laiko pas jos dukrÄ atvyko policija dėl to, kad I. P. ieÅ¡kojo Interpolas dėl skolų Vokietijoje. Å itas skolas dengė taip pat jos dukra. Ji žino, kad Vokietijoje turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir iÅ¡ jo atimta tėvystė paskutiniajam vaikui Vokietijoje. Per Å¡iuos (duomenys neskelbtini) metus, kai jie yra Lietuvoje, I. P. yra smurtavęs jos dukros atžvilgiu. PrieÅ¡ maždaug 3 metus anÅ«kė jai pasakojo, kad, kai mama laikė jÄ ant rankų, I. P. sudavė N. M. per veidÄ .

Pati dukra jai apie tai nieko nepasakojo. O Å¡iuo metu jos anÅ«kei 6 metai ir ji jai pasakoja, kad tėvai nuolatos pykstasi, kad tėvas pastoviai rėkia ant mamos, jÄ stumdo. Namuose I. P., kai kelia skandalus, pastoviai vartoja necenzÅ«rinius žodžius. Prisiklausiusi tėvo, anÅ«kė taip pat kalba darželyje, dėl ko turėjo problemų. Jie ilgÄ laikÄ bandė jai aiÅ¡kinti, kad taip kalbėti negalima. 2022 m. rugpjūčio 27 d. ryte buvo vestuvių ceremonija jos jaunesnės dukros, į kuriÄ buvo pakviesta visa jų Å¡eima, įskaitant ir I.

P.. I. P. rytinėje ceremonijoje nebuvo. Jokio alkoholio ten nebuvo. Po rytinės ceremonijos N. M. su dukra parvežė namo ir iki vakarinės vestuvių dalies buvo pas N. M.. Apie 17.00 val. I. P. grįžo namo, atėjo pavalgyti. Jie pasisveikino, viskas buvo gerai. Tuomet jie iÅ¡važiavo be I. P. į vakarinę vestuvių dalį. N. M. vakare iÅ¡gėrė kažkokį maÅ¾Ä putojantį gėrimÄ , greičiausiai nealkoholinį, tiksliai neįsidėmėjo. Jokių problemų vakarienės metu nebuvo, visi linksmai bendravo.

N. M. tikrai nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, buvo adekvati. Viskas buvo tvarkoj. Po vakarienės maždaug apie 22.00-22.30 val. N. M. su dukra parvežė namo ir patys iÅ¡važiavo savais reikalais. Ryte paskambino N. M., pasakė, kad atvažiuoja į akropolį, į žaidimų kambarį, jai pasirodė, kad ji keistai kalba, iÅ¡ karto paklausė, kas atsitiko, ji jai iÅ¡ karto pasakė, kad jÄ sumušė I. P., sudaužė baldus. Tačiau, pagalvojo, kad nestipriai trenkė. Atvažiavo į anÅ«kės gimtadienį akropolyje pamatė, kad N. M. buvo pasidažiusi, tačiau per pudrÄ vis tiek matėsi, kad veido kairė pusė prie smilkinio buvo mėlyna.

Jos jaunesnė dukra dar bÅ«nant gimtadienyje jai pasakė, kad N. M. visa sumuÅ¡ta. Grįžus visiems namo pas N. M., privertė jÄ nusirengti ir parodyti sumuÅ¡imus – kairė ranka patinusi, visa nugara nusėta kraujosruvomis ir kažkur dar, tačiau jai pasidarė negera ir ji neįsidėmėjo kitų sužalojimų. N. M. sakė, kad I. P. jÄ spardė kojomis, trenkė kumščiu į smilkinį, ji nukrito ir tuomet jis jÄ spardė kojomis. AnÅ«kė jai pasakė, kad tėvas motinÄ smaugė sugriebęs abiem rankomis jos kaklÄ .

AnÅ«kė Å¡iuo metu labai bijo, kad grįš tėvas, vis mamos klausia, kai jis grįš, ar ji kvies policijÄ . N. M. pasakojo, kad tarp jų konfliktas kilo dėl to, kad I. P. norėjo parduoti jų namÄ , o N. M. atsisakė tÄ padaryti, nes kur gi ji eis su vaiku. Tuo labiau, kad dalis buto dėl I. P. skolų yra areÅ¡tuota. Iki Å¡io įvykio jie į jų Å¡eimyninį gyvenimÄ nesikiÅ¡o. O šį kartÄ privertė jÄ iÅ¡kviesti policijÄ , nes paaiÅ¡kino, kad taip palikti negalima, gali pasikartoti.

Kai grįžo po gimtadienio namo, namai jau I. P. buvo aptvarkyti, tačiau dar buvo palikti sulaužyti daiktai. Grįžus jiems, I. P. namuose nebuvo. Ji bei jos vyras skambino I. P., pasakė, kad nori pasikalbėti. Pareigūnai pasakė, kad, kai jis grįš, iš karto skambintų 112 ir tai praneštų. Jie klausė kodėl N. M. iš karto nekvietė policijos, ji paaiškino, kad buvo šoko būsenoje. Atvykus policijos pareigūnams jie visi buvo namuose. Pirma atvykus policijai jie paaiškino, kaip jiems elgtis, kai jis grįš, tuomet jie išvyko.

Po kurio laiko grįžo I. P., jie su juo kalbėjosi, pykosi ir paskambino dukra 112, pranešė. I. P. norėjo nesulaukęs policijos iÅ¡vykti, tačiau ji atsistojo prieÅ¡ vartus ir neleido jam iÅ¡važiuoti ir tuo metu atvažiavo pareigÅ«nai. Å iuo metu tiek dukra, tiek anÅ«kė bijo, kad I. P. gali grįžti namo ir pakartoti tai, kÄ jis darė prieÅ¡ kelias savaites. Papildant nori pasakyti, kad I. P. visada bando kaltinti N. M., kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau gali teigti, kad tikrai taip nėra.

Juk yra kaimynai, kurie gali tÄ patį paliudyti, kad alkoholiu ji nepiktnaudžiauja, juk yra mažametė dukra (1 t., b. l. 126-130). S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. M. yra jo dukra. Jos sugyventinį I. P. pažįsta apie 7-8 metus, kai jis atvažiavo su dukra gyventi į LietuvÄ iÅ¡ Vokietijos. Dukra su juo susipažino Vokietijoje, kai ten dirbo. Jie kartu yra apie 10 metų. Kai susipažino su I. P. (dar jie gyveno Vokietijoje), jie atvažiuodavo kartas nuo karto, jis jam iÅ¡ karto pasirodė negeras žmogus, visuomet bÅ«davo savame pasaulyje, apie Å¡eimyninį gyvenimÄ jis nieko nesuprasdavo, nepadėdavo.

PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metus jiems grįžus į LietuvÄ Â gyventi - metus laiko dukra dirbo, o I. P. neva ieÅ¡kojo savęs, nedirbo, bandė kurti savo taksi įmonę. Už buto nuomÄ mokėdavo dukra ir iÅ¡laikydavo I. P.. Vėliau po dviejų metų gimė jų bendra dukra. Buvo taip, kad dukra sėdėjo su anÅ«ke namuose, I. P. už butÄ nemokėdavo, (liudytojas) padėdavo dukrai susimokėti už buto nuomÄ su savo žmona. Tuomet I. P. pardavė verslÄ , susidarė skolos, antstoliai reikalaudavo didžiulių piniginių sumų, kurių jis nemokėdavo, todėl su N. M. jie pastoviai pykdavosi.

Tuomet jie pasiėmė bendrai paskolÄ abiejų vardu, tačiau paskolÄ visada moka viena jo dukra, kadangi yra Lietuvos Respublikos pilietė. O kai iÅ¡kyla klausimas apie paskolos mokėjimÄ I. P. vardu, jis jai vis sako, kad jis nėra Lietuvos pilietis ir jam niekas nieko nepasakys. Maždaug prieÅ¡ metus laiko pas jo dukrÄ atvyko policija dėl to, kad I. P. ieÅ¡kojo Interpolas dėl skolų Vokietijoje. Å itas skolas dengė taip pat jo dukra. Jis žino, kad Vokietijoje turi (duomenys neskelbtini) vaikus ir iÅ¡ jo atimta tėvystė paskutiniajam vaikui Vokietijoje.

Per Å¡iuos (duomenys neskelbtini) metus, kai jie yra Lietuvoje I. P. yra smurtavęs jo dukros atžvilgiu. PrieÅ¡ maždaug (duomenys neskelbtini) metus anÅ«kė jo žmonai pasakojo, kad kai N. M. laikė jÄ ant rankų, I. P. sudavė N. M. per veidÄ . Pati dukra jiems apie tai nieko nepasakojo. O Å¡iuo metu jo anÅ«kei (duomenys neskelbtini) metai ir ji jam pasakoja, kad tėvai nuolatos pykstasi, kad tėvas pastoviai rėkia ant mamos, jÄ stumdo. Namuose I. P., kai kelia skandalus, pastoviai vartoja necenzÅ«rinius žodžius.

Prisiklausiusi tėvo, anÅ«kė taip pat kalba darželyje, dėl ko turėjo problemų. Jie ilgÄ laikÄ bandė jai aiÅ¡kinti, kad taip kalbėti negalima. Kad taip I. P. sumuÅ¡tų N. M. yra primas kartas, jis labai tikisi, kad ir paskutinis... 2022 m. rugpjūčio 27 d. ryte buvo vestuvių ceremonija jo jaunesnės dukros, į kuriÄ buvo pakviesta visa jų Å¡eima, įskaitant ir I. P.. I. P. rytinėje ceremonijoje nebuvo. Jokio alkoholio ten nebuvo. Po rytinės ceremonijos N. M. su dukra parvežė namo ir iki vakarinės vestuvių dalies buvo pas N. M..

Apie 17.00 val. I. P. grįžo namo, atėjo pavalgyti. Jie pasisveikino, viskas buvo gerai. Tuomet jie išvažiavo be I. P. į vakarinę vestuvių dalį. N. M. alkoholio nevartojo, tik jis buvo užsisakęs 50 g vyno. Vakarienės metu realiai niekas alkoholio nevartojo. Jokių problemų vakarienės metu nebuvo, visi linksmai bendravo. N. M. tikrai nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, buvo adekvati. Viskas buvo tvarkoj. Po vakarienės maždaug apie 22.00-22.30 val. N. M. su dukra parvežė namo ir patys išvažiavo savais reikalais.

Ryte jo žmona paskambino N. M., pasakė, kad atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), į žaidimų kambarį Å¡vęsti anÅ«kės gimtadienio, tačiau žmonai iÅ¡ karto pasirodė, kad N. M. keistai kalba ir ji iÅ¡ karto paklausė, kas atsitiko, dukra pasakė, kad jÄ sumušė I. P., sudaužė baldus. Tačiau jie pagalvojo, kad nestipriai trenkė. Atvažiavę į anÅ«kės gimtadienį pamatė, kad N. M. buvo pasidažiusi, tačiau per pudrÄ vis tiek matėsi, kad veido viena pusė (kuri, nurodyti negali, neįsidėmėjo) prie smilkinio buvo mėlyna.

Jo jaunesnė dukra dar bÅ«nant gimtadienyje pasakė, kad N. M. visa sumuÅ¡ta. Grįžus visiems namo pas N. M., privertė jÄ nusirengti ir parodyti sumuÅ¡imus – kairė ranka patinusi, visa nugara nusėta kraujosruvomis, krÅ«tinėje daug kraujosruvų. N. M. pasakojo, kad I. P. jÄ spardė kojomis, trenkė kumščiu į smilkinį, ji nukrito ir tuomet jis jÄ spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. N. M. skundėsi, kad jai skauda galvÄ , nugarÄ . AnÅ«kė pasakė, kad tėvas motinÄ smaugė sugriebęs abiem rankomis jos kaklÄ .

AnÅ«kė Å¡iuo metu labai bijo, kad grįš tėvas, vis mamos klausia, kai jis grįš, ar ji kvies policijÄ . N. M. pasakojo, kad tÄ vakarÄ tarp jų konfliktas kilo dėl to, kad I. P. norėjo parduoti jų bÅ«stÄ , o N. M. atsisakė tÄ padaryti, nes kur gi ji eis su mažu vaiku. Tuo labiau, kad dalis buto dėl I. P. skolų yra areÅ¡tuota. Iki Å¡io įvykio jie su žmona į jų Å¡eimyninį gyvenimÄ nesikiÅ¡o. O šį kartÄ privertė jÄ iÅ¡kviesti policijÄ , nes paaiÅ¡kino, kad taip palikti negalima, gali pasikartoti.

Kai grįžo po gimtadienio namo, namai jau I. P. buvo aptvarkyti, tačiau dar tebuvo palikti sulaužyti daiktai (spintelė sudaužyta, užuolaidų karnizas nuplėštas, kambario siena keliose vietose išdaužta, N. M. telefonas sudaužytas, televizoriaus pultas buvo sudaužytas, didžiulis lauko skėtis buvo sulaužytas). Grįžus jiems I. P. namuose nebuvo. Jis bei jo žmona skambino I. P., pasakė, kad nori pasikalbėti. Pareigūnai pasakė, kad, kai jis grįš, iš karto skambintų 112 ir tai praneštų.

Jie klausė, kodėl N. M. iÅ¡ karto nekvietė policijos, ji paaiÅ¡kino, kad buvo Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sigandusi. PirmÄ kartÄ atvykus policijai, jie paaiÅ¡kino, kaip jiems elgtis, kai I. P. grįš, tuomet jie iÅ¡vyko. Po kurio laiko grįžo I. P., jie su juo kalbėjosi, pykosi ir paskambino dukra 112, pranešė. I. P. norėjo nesulaukęs policijos iÅ¡vykti, tačiau žmona atsistojo prieÅ¡ vartus ir neleido jam iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir tuo metu atvažiavo pareigÅ«nai. Å iuo metu tiek dukra, tiek anÅ«kė bijo, kad I.

P. gali grįžti namo ir pakartoti tai, kÄ jis darė prieÅ¡ kelias savaites. I. P. visada bando kaltinti N. M., kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau gali teigti, kad tikrai taip nėra. Juk yra kaimynai, kurie gali tÄ patį paliudyti, kad alkoholiu ji nepiktnaudžiauja, juk yra mažametė dukra. Papildant nori parodyti, kad I. P. pastoviai žemina N. M., visiÅ¡kai jos negerbia, įžeidinėja necenzÅ«riniais žodžiais, pastoviai jÄ kaltina nebÅ«tais dalykais. Koks jo gyvenimo bÅ«das, jie nei vienas nežino, jo pastoviai nebÅ«na namuose (1 t., b. l. 133-137).

I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. patruliuojant pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ apie 14.50 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ vykti nurodytu adresu dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjusioji N. M. ir jos giminaičiai – tėvas ir nukentėjusiosios sesuo. Nukentėjusioji iÅ¡ karto pradėjo pasakoti, kad jos atžvilgiu smurtavo jos sutuoktinis. Tačiau iÅ¡ pradžių moteris nedetalizavo kaip ir kokiu bÅ«du buvo smurtaujama, o pasakojo vien tik apie finansinius įsipareigojimus.

Po kurio laiko papraÅ¡ius papasakoti apie patį įvykį, moteris pradėjo pasakoti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. vakare, jai grįžus namo su vaiku iÅ¡ sesers vestuvių, kuomet tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, tačiau kokias priežastis nurodė, nepamena. Žodinio konflikto metu įtariamasis pradėjo mėtyti kambaryje buvusius daiktus į sienÄ , kuomet pradėjo smurtauti jos atžvilgiu – atėmė iÅ¡ jos rankų telefonÄ , numetė jį ant žemės, po ko trenkė vienÄ kartÄ jai į deÅ¡inės pusės veido sritį, o bandant jai pasilenkti paimti telefonÄ , įtariamasis trenkė jai dar apie 5 kartus į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės ir jai gulint, jis spyrė jai kelis kartus į nugaros sritį, tačiau tikslaus smÅ«gių skaičiaus nenurodė.

Po visko įtariamasis iÅ¡vyko iÅ¡ namų. Ant nukentėjusiosios deÅ¡inės veido pusės matėsi paraudimai, daugiau akivaizdžių sužalojimų nematė. Namuose įtariamojo nebuvo. Nukentėjusioji nurodė, kad policijos iÅ¡ karto po įvykio nekvietė dėl to, nes nenorėjo gadinti vaikui gimtadienio Å¡ventės, o taip pat vaikas buvo streso bÅ«senoje, iÅ¡sigandęs, verkė, tad nenorėjo, kad pareigÅ«nai jÄ dar labiau iÅ¡gÄ sdintų. Kambaryje matėsi sienoje įbrėžimai, nuplėštas užuolaidų karnizas.

Kambarys po įvykio jau buvo aptvarkytas, kaip nukentėjusioji nurodė, kad kol ji ryte buvo iÅ¡vykusi su vaiku į gimtadienį, namo buvo grįžęs įtariamasis, kuris aptvarkė kambarį ir sulaužytus daiktus iÅ¡nešė į laukÄ . Lauke buvo sulaužyta spintelė, užuolaidų karnizas bei aplamdytas didelis lauko skėtis. Užpildžius procesinius dokumentus iÅ¡važiavo. Apie 18.00 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad į namus sugrįžo įtariamasis. Atvykus atgal įtariamasis buvo automobilyje.

Buvo paaiÅ¡kinta, kad turės vykti kartu su jais į komisariatÄ , jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir geranoriÅ¡kai nuėjo su jais iki tarnybinio automobilio. Ä®tariamasis apie įvykį nieko nepasakojo (1 t., b. l. 140-143). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad darbuotoja bendravo su nukentėjusiosios N. M. dukra S. P.. Mergaitė parodė, kad naujame darželyje jai sekasi gerai, neseniai su draugais atÅ¡ventė kartu savo gimtadienį, buvo labai linksma ir jai labai patiko gimtadienis ir dovanos.

Mergaitė nurodė, kad turi daug draugų. Pasak S. P. ji gerai sutaria su abiem tėvais. Mergaitė nurodė, kad paskutinio konflikto nėra mačiusi, nes ji buvo darželyje, mergaitė pabrėžė, kad tėvai daug ir dažnai pykstasi (mergaitė pradėjo verkti, kai buvo kalbama apie tėvų konfliktus). S. P. pasakojo, kad Å¡iuo metu tėvas su jais negyvena ir jai taip yra ramiau (2 t., b. l. 17-27). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad I. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis I. P. savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad jis konflikto su N. M. metu kelnėmis sudavė jai į veidÄ , po to sudavė smÅ«gius su delnu, taip pat laikė už rankos, kad ji jam netrenktų.

Pripažino, kad N. M. nukritus kojomis jÄ stÅ«mė nuo savęs, sudavė jai gulinčiai į nugaros sritį. Visus veiksmus I. P. darė norėdamas kuo greičiau iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Pripažino, kad paėmė N. M. telefonÄ , nes ji paėmė jo telefonÄ , taip pat nurodė, kad galimai sugadino kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjusioji N. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žodinio konflikto su kaltinamuoju metu jis paėmė spintelę, kuri stovėjo prie lovos ir metė jÄ Ä¯ sienÄ .

Ji nuėjo į virtuvę paimti telefono ir nufilmavo, kaip jis mėto daiktus. Pamatęs, kad ji filmuoja, priėjo prie jos ir viena ranka atėmė telefonÄ , jį numėtė ant žemės, dėl ko jis sudužo. Tuomet sutuoktinis pradėjo jÄ trankyti per veido bei galvos sritis. Po kažkurio smÅ«gio ji nukrito ant grindų, jai krentant bandė dar laikytis už jo rankos, kuomet jis sudavė jai dar vienÄ smÅ«gį į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , dėl ko ji nukrito ant grindų ir jis jai spyrė į nugaros sritį kelis kartus.

Po to, kai kaltinamasis išėjo iÅ¡ namų, ryte matė, kad jis išėjęs iÅ¡ namų dar iÅ¡rovė didžiulį skėtį, kuris buvo lauke ir jį sulaužė, bei sudaužė sodo staliukÄ . Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, I. P. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų T. M., S. M., I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė, pareiÅ¡kimo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis I. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę N. M.. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 2765/2022(01), N. M. pastarojo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , I. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – neteistas Lietuvos Respublikoje, vienÄ kartÄ teistas Vokietijoje (2 t., b. l. 34-36), per trejus metus daug kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, daugelis baudų nesumokėtos (2 t., b. l. 38-63), dirbantis (2 t., b. l. 65), nėra informacijos apie gydymÄ si psichiatrijos, priklausomybės ligų ligoninėse, ėmėsi priemonių atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis atlygino 92,79 Eur žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai už N. M. gydymÄ ).

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam I. P. vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimÄ , kurios terminas nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, bet artimas jam, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis I. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į I. P. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 16.49 val. (2 dienos) (2 t., b. l. 72-73, 123-124), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 92,79 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios N. M. gydymo (2 t., b. l. 6-7). Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 29 d.

N. M. buvo suteiktos neurochirurgo paslaugos (pagrindinė diagnozė: galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas) ir atlikta kompiuterinė tomografija (1 t., b. l. 8). IÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis I. P. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai N. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su iÅ¡laidomis, patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika.

Pažymėtina, kad šį civilinį ieÅ¡kinį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Nors posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma žala atlyginta, o jo gynėjas pažadėjo tai įrodantį bankinio mokėjimo patvirtinimÄ pateikti teismui elektroniniu paÅ¡tu, tačiau minėtasis dokumentas teismui pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas atlyginti iÅ¡ kaltinamojo.

Byloje nukentėjusioji N. M. pareiÅ¡kė 3 659 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos dydžio civilinį ieÅ¡kinį, taip pat praÅ¡o atlyginti advokato paslaugoms patirtas iÅ¡laidas, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ sudaro žemiau iÅ¡vardintų įtariamojo sugadintų (sulaužytų, sudaužytų) daiktų vertė 2 629 Eur, kuriÄ sudaro: telefono Samsung Galaxy S21 FE, 5G, 250 GB, vertė - 759 Eur; naktinio staliuko LET058801, rudo/juodo, 2 vnt., vertė - 160 Eur; apgadintų miegamojo kambario sienų remonto iÅ¡laidos, kurių kaina – 700 Eur; sudaužytų „ZARA“ kambario dekoracijų, 3 vnt., vertė - 100 Eur; sulaužyto užuolaidų karnizo ir suplėšytos užuolaidos vertė - 300 Eur; apgadintų kambario durų vertė - 250 Eur, sugadintų (suplėšytų) nukentėjusiosios mokomųjų knygų ir jos dukros vaikiÅ¡kų knygų vertė - 300 Eur; sulaužyto lauko skėčio vertė - 99 Eur.

Taip pat nagrinėjamu atveju nukentėjusioji (jos fizinė ir emocinė sveikata) neabejotinai nukentėjo dėl nusikalstamų įtariamojo veiksmų. Nukentėjusiajai tyčine įtariamojo nusikalstama veika padaryta neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad tiek pačios nusikalstamos veikos metu, tiek po jos nukentėjusioji patyrė stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, jautė pažeminimÄ , stresÄ , pasijuto nesaugi. Ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai patvirtina, kad įtariamasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ (jÄ mušė) judviejų mažametės dukros akivaizdoje ir tai buvo ne vienas atsitiktinis smÅ«gis, o tęstinis, pasikartojantis veiksmas.

Be to, įtariamasis savo smÅ«gius nukreipė į nukentėjusiosios galvÄ ir veidÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas grėsmę ne tik jos sveikatai, bei ir gyvybei. Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmÄ , jos galvoje ir ant veido atsirado sumuÅ¡imo žymių, mėlynių, patinimų, kuriuos ji ilgÄ laikÄ buvo priversta slėpti, maskuoti, bet ir patyrė stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , baimę, stresÄ . Be to, kadangi smurtaujama buvo mažametės dukros akivaizdoje, nukentėjusioji patyrė didžiulį stresÄ bei baimę ne tik dėl savo, bet ir dėl savo mažametės dukros saugumo.

Ä®tariamasis yra aukÅ¡tas, fiziÅ¡kai stiprus vyras, nuo kurio veiksmų (smÅ«gių) nukentėjusioji neturėjo jokių galimybių apsiginti. Pažymėtina ir tai, kad įtariamasis laužyti, daužyti namuose buvusius daiktus ir muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ nesiliovė net ir tuomet, kai Å¡alia pradėjo verkti mažametė dukra, kuri prašė tėčio liautis. Pažymėtina, kad įtariamasis nukentėjusios neatsiprašė ir iÅ¡ pradžių net nepripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, įtariamasis ne tik iÅ¡ pradžių neigė padaręs nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nepagrįstai bandė visÄ kaltę suversti nukentėjusiajai, teigdamas, kad esÄ ji buvo girta (nors to nepatvirtina jokie įrodymai, o ikiteisminiame tyrime apklausti poros kaimynai patvirtino, kad nukentėjusiosios Å¡eima yra tvarkinga ir, kad jie niekada nėra pastebėję, kad nukentėjusioji bÅ«tų neblaivi), pirmÄ jį užsipuolė ir savo veiksmais iÅ¡provokavo įtariamojo veiksmus. Savo parodymus įtariamasis iÅ¡ dalies pakeitė tik po to, kai byloje buvo pateiktas pačios nukentėjusiosios padarytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame yra užfiksuotas įtariamojo nusikalstamos veikos fragmentas.

Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusiosios savijauta tik pablogėjo, nes ji pasijuto pažeidžiama ir bejėgė, dar labiau iÅ¡sigando dėl savo ir savo mažametės dukros saugumo, buvo įsitikinusi, kad įtariamasis iÅ¡vengs atsakomybės ir grįžęs į namus toliau nebaudžiamai tęs savo veiksmus ir taikys nukentėjusiosios atžvilgiu psichologinį smurtÄ , o gal net ir dar kartÄ jÄ sumuÅ¡. Nukentėjusiosios į bylÄ pateikti įrodymai - susiraÅ¡inėjimo su įtariamuoju kopija - patvirtina, kad įtariamasis net ir po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir toliau tęsė grasinančius ir bauginančius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, taikė jos atžvilgiu psichologinį smurtÄ , grasindamas atimti turtÄ ir dukrÄ .

Dėl tokių įtariamojo veiksmų nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia didžiulę įtampÄ , stresÄ , gėdÄ prieÅ¡ pažįstamus ir kaimynus dėl to, kad siejo savo gyvenimÄ su tokiu vyru, jÄ kankina nemiga, nukentėjusioji jaučiasi nesaugi (bijo tiek dėl savo, tiek dėl savo mažametės dukros saugumo). Taip pat nukentėjusioji jaučia bendravimo sumažėjimÄ , reputacijos ir orumo sumažėjimÄ (1 t., b. l. 85-87). Nors teismui pateikto civilinio ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡oma priteisti 3 659 Eur turtinės žalos, tačiau dėstomojoje dalyje sugadintų daiktų vertė įvertinta 2 629 Eur suma, o sudėjus nurodytų daiktų vertes, teismas nustatė, kad daiktų vertės suma – 2 668 Eur.

Nors daiktų pirkimo dokumentų teismui nepateikta, tačiau, atsižvelgus į konkrečių daiktų sÄ raÅ¡Ä su vertėmis, teismas neturi priežasčių abejoti, kad Å¡is sÄ raÅ¡as atitinka sugadintų daiktų vertę, todėl laikytina, kad padaryta turtinė žala yra 2 668 Eur. Atsižvelgus į tai, kad asmenys bendrai vedė Å«kį, įvykis įvyko jų bendros nuosavybės teise priklausančiame name, t. y. nurodyti daiktai bendros nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai N. M. ir kaltinamajam I.

P., todėl priteistina turtinė žala sumažinama perpus, o N. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo veika nukentėjusiajai sukėlė sunkių padarinių, nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji prarado darbÄ , ar sumažėjo jos karjeros, bendravimo galimybės. Byloje nenustatyta, kad Č. S. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamÄ poveikį jos sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai N. M. sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, ji jautėsi pažeminta, jautė nesaugumo jausmÄ , be to patyrė fizinį skausmÄ ir trumpam laikui jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

IÅ¡ byloje esančių duomenų ir nukentėjusiosios parodymų proceso metu, akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, įtampÄ ir nerimÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į prieÅ¡ nukentėjusiosios N. M. panaudoto fizinio smurto pobÅ«dį (Å¡iuo atveju dėl kaltinamojo I. P. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiosios N. M. asmenį byloje nėra), paties žalÄ padariusio kaltinamojo kaltės formÄ â€“ tyčiÄ ir jo turtinę padėtį (duomenų apie jo disponuojamÄ turtÄ byloje nėra), o taip pat ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, tačiau, aptartų aplinkybių kontekste bei remdamasis Aukščiausiojo teismo praktika, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje laiko aiÅ¡kiai per dideliu ir priteistinÄ neturtinę žalÄ mažina iki 500 eurų. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingÄ pusiausvyrÄ tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusio asmens interesų. Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ I.

P. advokato paslaugoms patirtas iÅ¡laidas. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie jos patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms, todėl teismas neturi pagrindo patenkinti Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti I. P. (I. P.) galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į I. P. (I. P.) paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., 16.49 val. (2 dienas), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ I. P. (I. P.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 92,79 Eur (devyniasdeÅ¡imt du eurus 79 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios N. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios N. M. naudai 1 334 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, advokato paslaugų iÅ¡laidų nepriteisti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiÅ«ra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisÄ . Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

PaskirtÄ laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje). Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė