4ccc488b-cdca-4e2e-b045-26ca76fabb17 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45661-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), kaltinamajam E. D. (E. D.) (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), nukentėjusiajam T. L. (T. L.) (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, iÅ¡dirbant 20 val. per mėnesį visuomenės labui; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės E. D. 2020 m. lapkričio 15 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), miÅ¡kelyje prie VšĮ „V.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, muÅ¡damas žmogų, t. y. tyčia suduodamas du kartus kumščiu T. L. į veido sritį, padarė nukentėjusiajam kairės akies vokų poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu ir kraujo iÅ¡laja į kairįjį obuolį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatÄ . E. D. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad lapkričio 15 d. miÅ¡kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, su A., T. ir G. vartojo alkoholį, t. y. degtinę. Tam tikru metu T. kažkas „užėjo“ (buvo neblaivus). IÅ¡ pradžių jie apsižodžiavo, jis nurodė T. nelysti, nes jam trenks. T. pradėjo mosikuoti rankomis, tada jis sudavė nukentėjusiajam.

T. nesuprato, tada sudavė dar kartÄ . Sudavė kaire ranka į veido sritį, kur tiksliau, neatsimena. IÅ¡ karto ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nematė. Vėliau T. pabėgo, jie irgi išėjo namo. Gailisi, kad sudavė smÅ«gius. Alkoholis kaltas dėl tokio jo elgesio. Nežino, kokie tiksliai nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Pripažįsta sutrikdęs sveikatÄ nukentėjusiajam, taip pat kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dėl kaltinamojo veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis T. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apie 17 val. jis atėjo pas savo draugÄ A. R., kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, norėdamas iÅ¡ jo įsigyti kompiuterį. Kai atėjo pas A. R., jis buvo neblaivus, nes prieÅ¡ ateinant vartojo alų ir buvo iÅ¡gėręs apie 3 l 6 procentų stiprumo alaus. Pas A. R. namuose buvo jo pažįstamas E. D., su kuriuo jie pažįstami apie 4 metus, tačiau bendrauja labai retai.

E. D. pasiÅ«lė jam eiti su juo iÅ¡gerti degtinės į miÅ¡kelį, esantį (duomenys neskelbtini), prie VÅ¡Ä® „V.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus. Jis sutiko. A. R. su jais nėjo. Apie 18 val. jie su E. D. atėjo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur susitiko su dar dviem pažįstamais, t. y. G. R., kuris yra A. R. brolis, ir A. S. (A. S.). Tuomet jie visi nuėjo į prieÅ¡ tai minėtÄ miÅ¡kelį. Einant miÅ¡kelio link, E. D. sakė, kad yra labai piktas, dėl to, kad iÅ¡siskyrė su savo mergina, ir nori kažkÄ Å¡iandien sumuÅ¡ti, elgėsi agresyviai.

Apie 19 val. nuėjus į miÅ¡kelį, jie vartojo degtinę ir bendrai iÅ¡gėrė apie vienÄ litrÄ degtinės, kurios pavadinimo nežino. Baigus gerti degtinę, jis sėdėjo ant nuvirtusio medžio ir, kiek pamena, be jokios priežasties prie jo priėjo E. D. bei sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jam į veido sritį, po to jis nukrito ant žemės ir trumpam prarado sÄ monę. Jis neatsimena, kad iÅ¡gertuvių metu tarp jų bÅ«tų buvęs kažkoks konfliktas, tiesiog pamena, kad E. D. buvo piktas.

Po suduoto smÅ«gio jis daugiau nieko neatsimena ir atmintį atgavo tik bÅ«damas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o į namus grįžo tik 4 val. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) mikrorajono namo grįžo pėsčiomis. KÄ visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis veikė ir kur tiksliai buvo, neatsimena. Galimai dėl to, kad buvo labai neblaivus, arba dėl jam suduoto smÅ«gio. 2020 m. lapkričio 16 d. apie 9 val., bÅ«damas namuose, jis per „Messenger“ programėlę parašė G. R. ir paklausė, kas vakar įvyko ir kodėl jį E. D. sumušė.

G. R. jam paaiÅ¡kino, kad jis pradėjo erzinti E. D., todėl Å¡is sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , po to, jis trumpam prarado sÄ monę, o kai atgavo sÄ monę, jis pradėjo E. D. sakyti, kad Å¡is yra jam ne draugas, todėl E. D. dar vienÄ kartÄ sudavė kumščiu jam į veido sritį. Pabendravęs su G. R. per „Messenger“ programėlę, jis parašė E. D. ir paklausė, kodėl Å¡is sumušė jį. E. D. paaiÅ¡kino, kad jis pirmas pradėjo prieÅ¡ jį mojuoti rankomis, todėl Å¡is ir sudavė jam smÅ«gį.

Su A. S. nebendravo dėl įvykio aplinkybių. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl E. D. panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jį, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalota akis ir Å¡iuo metu dar jaučia galvos svaigimÄ . Dėl patirtų sužalojimų artimiausiu metu kreipsis į medikus, kadangi jam nepraeina galvos svaigimas ir skauda nosį. Papildė, kad dėl įvykio, buvusio 2020 m. lapkričio 15 d., kurio metu buvo sumuÅ¡tas, jis patyrė fizinę ir moralinę, tai yra neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1000 Eur, ir pateiks ieÅ¡kinį byloje.

Po Å¡io įvykio labai iÅ¡gyveno. Dėl patirtos traumos nedarbingumo neturėjo, tačiau buvo labai nemalonu eiti į darbÄ su mėlyne ant veido, visiems aiÅ¡kintis, buvo sunku moraliÅ¡kai. Taip pat sumuÅ¡tÄ vietÄ labai skaudėjo, skaudėjo galvÄ , sunku buvo miegoti naktimis. Ä® jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumuÅ¡imo gydymo nesikreipė, gydėsi pats, gėrė „IbuprofenÄ â€œ, tepėsi tepalu „Traumelis“. Specialisto nustatytas sužalojimas ant kojos galėjo atsirasti jam nugriuvus.

Po įvykio E. jo neatsiprašė, jie nesusitaikė ir nebendrauja (b. l. 21, 36). Liudytojas G. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, vakare, tiksliai laiko irgi neprisimena, jam į telefonÄ paskambino brolis A. R. ir pasiÅ«lė susitikti su „chebra“ prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus prie parduotuvės, ten jau buvo T. L., A. S. ir E. D. E. D. yra jo draugas, o kiti asmenys – pažįstami. A. su jais nebuvo.

Jie visi nuėjo prie „V.“ (duomenys neskelbtini), į už centro esantį miškelį. Jis buvo blaivus, o jie visi išgėrę (buvo matyti iš jų elgesio, kalbos, jautėsi kvapas). Miškelyje T. L. iš kuprinės išsitraukė butelį degtinės ir jie visi gėrė, bendravo. Viskas buvo normaliai ir po to T. L. pradėjo dėl kažko erzinti E. D., prie jo kabinėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu E. D. sudavė T. L. du kartus ranka (kumščiu ar delnu, nematė) į veido sritį.

Nuo smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir „atsijungė“, jam taip pasirodė, kad jis trumpam prarado sÄ monę. Kaltinamojo smÅ«giai buvo stiprÅ«s, mano, kad T. L. turėjo skaudėti ir ant žemės nukentėjusysis, jo manymu, nugriuvo ne dėl girtumo, o nuo smÅ«gio. Lauke jau buvo tamsoka, miÅ¡kelyje vieta, kurioje buvo, buvo neapÅ¡viesta. Atsikėlęs nuo žemės, T. L. svirduliavo (b. l. 46). Liudytojas A. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, apie 19 val. pas jį į tada nuomojamus namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai T.

L., E. D., A. S. ir Å¡io brolis G. R. Jie pabendravo. Vėliau jis turėjo važiuoti pas draugÄ , nes turėjo reikalų, o jie visi sugalvojo kur nors eiti iÅ¡gerti. Jie išėjo, jis nuvažiavo savo reikalais, o jie, kiek matė ar Å¡ie jam sakė, dabar jau neprisimena, nuėjo į miÅ¡kelį prieÅ¡ais parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dar vėliau, kai jis jau buvo grįžęs namo, pas jį vėl atėjo E. D., A. S. ir G. R. E. D. papasakojo, kad miÅ¡kelyje, iÅ¡gėręs T.

L. pradėjo prieÅ¡ kaltinamÄ jį vaidinti, demonstruoti bokso judesius. E. D. pasakė „apsiramink“, o T. L. paklausė „kas bus?“. E. D. žodžiu prašė apsiraminti T. L., nes kitaip gaus į galvÄ . Kadangi nukentėjusysis toliau iÅ¡sidirbinėjo, vaidino „kietÄ â€œ, tai E. D. sudavė Å¡iam vienÄ kartÄ ranka į veido sritį. Nuo smÅ«gio T. L. nugriuvo ir „atsijungė“. Kai Å¡is atsikėlė, E. D. paklausė „nu kÄ , apsiraminai?“, bet T. L. vėl pradėjo kažkaip iÅ¡sidirbinėti.

Tada E. D. paklausė „tai dar nori?“, nukentėjusysis atsakė „nu davaj“. Tada E. D. dar kartÄ sudavė T. L. į galvos sritį. Ar kumščiu ar delnu sudavė kaltinamasis, Å¡is nesakė. Po antro smÅ«gio nukentėjusysis vėl nukrito ant žemės. Atsikėlęs jis pradėjo gÄ sdinti, kad pasikvies „chebrÄ â€œ, suspardys kaltinamÄ jį ir panaÅ¡iai. Taip gÄ sdindamas ir vaidindamas, kad skambina, T. L., palikęs savo kuprinę, pabėgo. Kiek pažįsta T. L., tai Å¡is iÅ¡gėręs visuomet prie visų kabinėjasi, vaidina „kietÄ â€œ, mosikuojasi (b. l. 50).

Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. D. ir T. L. yra jo pažįstami. 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai dienos neprisimena, jis, ir minėti asmenys miškelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) priešais parduotuvę (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių su jais dar buvo G. R., jo buvusio geriausio draugo A. brolis, bet šis su jais negėrė ir, jam atrodo, anksčiau išėjo ir įvykio nematė. Buvo apie 21 val. Jie jau buvo stipriai apgirtę.

Tarp E. D. ir T. L. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai, neprisimena. Gal dėl cigaretės ar panaÅ¡iai. Nukentėjusysis pradėjo kibti prie E. D. sakydamas jam kažkÄ apie trenkimÄ ar muÅ¡tynes. Kaltinamasis nenorėjo prasidėti su T. L., bet Å¡is vis agresyviai lindo, mosikavosi prieÅ¡ E. D. rankomis, tarsi bandydamas jam trenkti ar gÄ sdindamas, kad trenks. Tada E. D. sudavė T. L. vienÄ kartÄ ranka (delnu ar kumščiu neprisimena) į veido sritį. T. L. nugriuvo. Pasodino nukentėjusįjį ir apie 2 min.

Å¡is ramiai sėdėjo. Jo manymu, T. L. nebuvo praradęs sÄ monės, nes mirksėjo. Taip pasėdėjęs, nukentėjusysis atsikėlė ir pradėjo vėl kibti prie E. D., klausinėti ir reikalauti savo daiktų. Tuo momentu, kai liudytojas nusisukęs ieÅ¡kojo daiktų, iÅ¡girdo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju vėl konfliktuoja. Atsisuko ir pamatė, kad T. L. vėl agresyviai lenda prie E. D. Tada kaltinamasis dar kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Ant T. L. veido prie kažkurios akies tada jau pamatė kraujÄ .

Abu kartus juos bandė iÅ¡skirti, bet pirmÄ kartÄ nepavyko, o antrÄ kartÄ nesuspėjo. Po antro smÅ«gio T. L. vėl nugriuvo, kai atsikėlė, bandė kažkam skambinti, grasino, kad jiems bus blogai, po to pabėgo. Kokie E. D. ir T. L. santykiai, negali pasakyti, nežino ar jie draugai, ar tik pažįstami. Juos kartu matė pirmÄ kartÄ . Nukentėjusysis buvo labai girtas, sunkiai laikėsi ant kojų. Jo manymu, T. L. iÅ¡ tikrųjų kėlė grėsmę E. D. (b. l. 56). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3393/2020 (01) nustatyta, kad, remiantis T.

L. apžiūros duomenimis, T. L. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kraujo išlaja į kairįjį obuolį, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai galimai padaryti 3–6 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesant komplikacijų nubrozdinimai ir kraujosruvos sugyja be pasekmių. Sužalojimų padarymo metu T.

L. turėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 28–29). 2021 m. vasario 9 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtos T. L. atsiųstos susiraÅ¡inėjimo su kaltinamuoju E. D. žinutės (b. l. 42–43). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

L. bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . E. D. parodė, kad lapkričio 15 d. miÅ¡kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis su A. S., T. L. ir G. R., vartojo alkoholį, t. y. degtinę. Jam ir T. L. apsižodžiavus, nukentėjusiajam pradėjus mosikuoti rankomis, kaltinamasis du kartus kaire ranka sudavė T. L. į veido sritį. Tokius E. D. parodymus patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų G. R. ir A. S., taip pat netiesioginio liudytojo A.

R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas manyti, kad liudytojai G. R., A. S. ir A. R. bÅ«tų suinteresuoti duoti tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Be to, aplinkybę, kad E. D. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. L., įrodo nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. D. kaltę netiesiogiai įrodo ir 2021 m. vasario 9 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriuo buvo apžiÅ«rėtos T. L. atsiųstos susiraÅ¡inėjimo su kaltinamuoju E. D.

žinutės (b. l. 42–43). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. G 3393/2020 (01), T. L. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kraujo išlaja į kairįjį obuolį. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28–29). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu, taip pat tuo, kad minėti sužalojimai buvo padarytas kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Å iuo atveju nėra abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam nežymiai sutrikdytos sveikatos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobÅ«dis, nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad nukentėjusiajam gali bÅ«ti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi E. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas E. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ E. D. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ konflikto metu prieÅ¡ vienÄ asmenį, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatÄ .

E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-207-1073/2018 ir kt.).

Kaip minėta, E. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje iÅ¡gėręs T. L. pradėjo kibti prie kaltinamojo, po to, mosikuoti rankomis prieÅ¡ jį. Dėl tokio elgesio kaltinamasis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Tokius E. D. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti tiesioginiai nagrinėjamo įvykio liudytojai G. R. ir A. S., kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. T. L. teisiamojo posėdžio metu duoti prieÅ¡ingi parodymai atmetami kaip prieÅ¡taraujantys tiek E. D. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, tiek minėtų liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių T. L. turėjo kibti prie E. D. ir mosikuoti rankomis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis pirmas savo iniciatyva sÄ moningai dėl neblaivumo atliko minėtus veiksmus. Tai supykdė E. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. L. Nors fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ T. L. nelaikytinas E. D. atsakomybę Å¡alinančia aplinkybe (pavyzdžiui, bÅ«tinÄ ja gintimi), tačiau pripažintina, kad nukentėjusysis provokuojančiai elgėsi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prieÅ¡ jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

E. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė kaltinamasis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietojo vartojo alkoholį ir tai turėjo įtakos jo elgesiui prieÅ¡ T. L. Tai, kad E. D. vartojo alkoholį, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. R. ir A. S., taip pat nukentėjusysis T. L. Nors E. D. neblaivumas po įvykio nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu ar kitu bÅ«du, tačiau asmens neblaivumÄ taip pat galima įrodyti kitais įrodymais, pavyzdžiui, asmenų parodymais.

Å iuo atveju tiek E. D., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymų pakanka pripažinti, kad kaltinamasis bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje buvo neblaivus. Taip pat nėra abejonių, kad E. D. dėl apsvaigimo nesusikontroliavo ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Todėl nustatytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad E. D. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (už nesunkių nusikaltimų padarymÄ atliko bausmę 2019 m. balandžio 30 d.).

Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vienÄ kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 65–66), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 72–79), nedirba (b. l. 64).

Byloje nėra duomenų apie jo gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. D. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. V. Civilinis ieÅ¡kinys Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. D. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 38).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iÅ¡ įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Nukentėjusysis T. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad jam kainavo vaistai, kuriuos gėrė nuo galvos skausmo, buvo sunku važiuoti į darbÄ , nepatogu prieÅ¡ kitus žmones.

Nors sužalojimai sugijo, nagrinėjamo įvykio metu sužeista akis kartais aÅ¡aroja, mato gerai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad po Å¡io įvykio labai iÅ¡gyveno. Dėl patirtos traumos nedarbingumo neturėjo, tačiau buvo labai nemalonu eiti į darbÄ su mėlyne ant veido ir visiems aiÅ¡kintis, buvo sunku moraliÅ¡kai. Taip pat sumuÅ¡tÄ vietÄ labai skaudėjo, skaudėjo galvÄ , sunku buvo miegoti naktimis. Ä® jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumuÅ¡imo gydymo nesikreipė, tačiau gydėsi pats, gėrė „IbuprofenÄ â€œ, tepėsi tepalu „Traumelis“ (b. l. 21, 36).

Dėl prašomos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kÄ kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Tai reiÅ¡kia, kad, be kita ko, vadovaujantis Å¡ia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi bÅ«ti konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatÄ . Kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė du kartus T. L. į veido sritį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Pasak T. L., jam buvo nemalonu eiti į darbÄ , nepatogu prieÅ¡ kitus darbuotojus, sunku jiems paaiÅ¡kinti esamÄ situacijÄ . Kita vertus, teismas nenustatė, kad jam padaryti sužalojimai itin trukdytų atlikti darbo funkcijas (dirbti (duomenys neskelbtini)).

Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo T. L. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad T. L. iki Å¡iol kartais aÅ¡aroja nagrinėjamo įvykio metu sužeista akis, kaip teigė nukentėjusysis bylÄ nagrinėjant teisme. Taip pat nėra objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad nukentėjusysis pradėjo vartoti jo nurodytus vaistus („IbuprofenÄ â€œ ir tepalÄ â€žTraumelis“) dėl galvos skausmo ar kitų ligų simptomų.

To negalima pripažinti vien remiantis nukentėjusiojo parodymais. Byloje nustatyta, kad E. D. nedirba. Teismas taip pat vertina anksčiau aptartÄ byloje nustatytÄ situacijÄ , kai E. D. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis T. L. elgesys (nuosprendžio 5 lapas). Tai laikytina dideliu nukentėjusiojo neatsargumu civilinės (deliktinės) atsakomybės prasme (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Todėl T. L. praÅ¡oma priteisti neturtinė žala gerokai mažintina. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokie dydžiai yra įvairÅ«s, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ teismų praktikÄ , taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas.

Jam iš E. D. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis. VI. Kiti klausimai E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–90). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. E. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiojo T. L. (T. L.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ E. D. nukentėjusiajam T. L. priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡aiÅ¡kinti E. D. kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis