2021-07-27 Nr. BB-4373-1-01-1-15936-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3967/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15936-2019-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo A. K. kasaciniu skundu dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. K. kasaciniame skunde nurodytą prašymą grindžia teiginiais, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir kitos procesinės teisės, įtvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, nesilaikyta BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl gynėjo dalyvavimo, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl galimos nusikalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupe, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. K. ir kito nuteistojo byloje gynybos interesai ir pozicijos skyrėsi, o juos abu viso proceso metu gynė vienas gynėjas, pirmosios instancijos teismas, suteikęs nukentėjusiosios parodymams prioritetą prieš nuteistojo gynybinę versiją, nesudaręs realios galimybės duoti parodymus, pažeidė BPK 7 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 272 straipsnio 1 dalies, 276 straipsnio 1 ir 4 dalių, 292 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 332 straipsnio 3 dalyje nustatytų teismų sprendimų turinio reikalavimų, 320 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų bylų apeliacinio nagrinėjimo reikalavimų, padarė nepagrįstas išvadas, dėl to A. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį.

Susipažinus su nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojami kasacine tvarka skundžiami nuosprendis ir nutartis, konstatuotina, kad skunde nurodyti, padaryti BPK pažeidimai, lėmę nepagrįstą jo nuteisimą, grindžiami iš esmės ginčijant šio teismo išvadas, nurodant savą bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, bet neišdėstant išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių šios bylos narinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Minėta, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-58-697/2019). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos priimtos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Taigi kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Didžioji dalis A. K. skunde dėstomų argumentų yra apie pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadų atitiktį bylos aplinkybėms. Kasacinio skundo argumentais nesutinkama su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma, atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės. Minėta, kad tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Nuteistasis A. K. skunde taip pat deklaratyviai nurodo, kad pažeista jo teisė į gynybą ir kitos procesinės teisės, įtvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, pažeisti BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. K. ir kito nuteistojo byloje gynybos interesai ir pozicijos skyrėsi, o juos abu viso proceso metu gynė vienas gynėjas. Kaip matyti iš atskirų bylos dokumentų turinio, 2019 m. balandžio 19 d. kaip įtariamieji A. K. ir kitas asmuo apklausti dalyvaujant vyriausiojo tyrėjo nutarimais paskirtam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktam gynėjui advokatui Romualdui Juciui, davė parodymus, kuriuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad jų pozicijos ir gynybos interesai iš esmės skirtingi. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme gynė, padavė apeliacinius skundus ir apeliacinės instancijos teisme A. K. ir kitą asmenį pagal susitarimą gynė advokatas Marius Navickas, byloje pateikti 2019 m. rugsėjo16 d. orderis ginti A. K. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. orderis ginti D. G. Taigi nuteistojo teiginiai apie iš esmės pažeistą jo teisę turėti tinkamą gynybą prieštarauja bylos dokumentų turiniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas