4cc279ff-e772-4ec9-8331-8ea9b3a5aa77 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-985-903/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00821-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.9.10. (S) Registro objektas ROIK: 20119511192 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. spalio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. ir jo atstovui advokatui L. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje G.

L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : G. L. 2020 m. liepos 20 d., apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, bei bÅ«damas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo, dėl ko kliudė kitÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris 263, jį apgadino, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai.

Tokiu bÅ«du jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdžių metu G. L. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino. PaaiÅ¡kino, kad garaže (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, truputį iÅ¡gėrė. IÅ¡ garažo važiavo namo (duomenys neskelbtini) plentu pro (duomenys neskelbtini) pr., ten atsitrenkė į vilkikÄ , bet to jis nepajuto, jo maÅ¡inai nieko nenutiko. Tada pavažiavo atgal, apvažiavo vilkikÄ ir nuvažiavo toliau link namų.

Atvažiavęs į namo kiemÄ vėl kažkÄ kliudė ir nuvažiavo atgal į garaÅ¾Ä . Paskui atvažiavo policija. Žalos dydį pripažįsta, gaila, kad taip nutiko. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jį atėmė dėl to pačio. PraÅ¡o skirti kiek galima mažesnę baudÄ . Teismo posėdžio metu G. L. atstovas advokatas L. Z. paaiÅ¡kino, kad G. L. garaže vartojo alkoholinius gėrimus, važiuojant namo Å ilutės pl. atsitrenkė į vilkikÄ , nesustojo neinformavo policijos ir nuvažiavo namo, už tai pripažintas kaltu kitoje administracinio nusižengimo byloje.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios administracinio nusižengimo bylos medžiagos, t. y. B. P. paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji pamatė atvažiuojant automobilį, kuriam buvo sudaužyta priekinė dalis, vairuotojas suko ir užkabino kitÄ Å¡alia stovėjusį automobilį. Apie tai ji pranešė policijai. Jo veika yra kvalifikuota taip pat kaip ir įvykis su vilkiku, t. y. pirmas įvykis su vilkiku fiksuotas 19.28 val., o antras (duomenys neskelbtini) g. 19.32 val. praėjus tik 4 minutėms. Kvalifikacija dėl abiejų pažeidimų visiÅ¡kai sutapo.

Jo nuomone, tai yra tęstinis pažeidimas. G. L. garaže vienÄ kartÄ vartojo alkoholį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, važiuodamas namo padarė vienÄ paskui kitÄ eismo įvykį. Jis buvo abejingas padarytai žalai. ANK dėl tokių įvykių nepasisako, kaip juos kvalifikuoti, tačiau jau yra suformuota teismų praktika pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-125-557/2020. Å ioje nutartyje yra pasiremta analogiÅ¡koje byloje kasacinio teismo formuojama praktika baudžiamosiose bylose.

G. L. vartojo alkoholinius gėrimus tyčia, sėdo už vairo tyčia, žinojo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vis tiek vairavo tyčia. Jis turėjo suprasti, kad vairuodamas padidinto pavojingumo Å¡altinį neturėdamas teisių ir bÅ«damas neblaivus gali padaryti eismo įvykį. Taip ir nutiko, vienÄ eismo įvykį padarė važiuodamas iÅ¡ garažo, o kitÄ kieme. Laimei grįžo į garaÅ¾Ä be jokio įvykio. PraÅ¡o teismo nevertinti tai kaip naujus pažeidimus, o subendrinti su jau paskirtais kitoje byloje ir paskirti vienÄ bendrÄ nuobaudÄ .

Teismas konstatuoja: be G. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta 2020 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-4068-2020, Klaipėdos AVPK vyriausiojo specialisto M. U. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu, 2020 m. liepos 20 d. G. J., D. P. paaiškinimais, 2020 m. liepos 20 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu, Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000386582 (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu G. L. atstovas advokatas L. Z. nurodė, kad G. L. veika - atsitrenkimas į du skirtingus automobilius (pirmas įvykis 19.28 val., antras 19.32 val.), jų sugadinimas bei nepranešimas policijai, turi būti kvalifikuojama kaip tęstinė veika. Prašo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo suformuotu precedentu administracinio nusižengimo byloje AN2-125-557/2020. Su tokia G. L. atstovo advokato L. Z. pozicija, teismas sutikti negali. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes:

į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). IÅ¡analizavus skunde nurodytos bylos sprendimo turinį, matyti, kad, lyginant su Å¡ia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, visiÅ¡kai skiriasi faktinės aplinkybės ir kitos svarbios aplinkybės, todėl ja vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentu nėra jokio pagrindo.

Pagal teismų praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat bÅ«du, tokiomis pat aplinkybėmis, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimÄ tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iÅ¡ esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013).

Nustatant bendrÄ tyčiÄ , be kita ko, iÅ¡siaiÅ¡kinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobÅ«dį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). IÅ¡ pačio G. L. teismo posėdžio duotų parodymų turinio matyti, jog jis, pavartojęs alkoholinių gėrimų, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo, pakeliui sankryžoje atsitrenkė į sunkvežimį, tačiau iÅ¡ eismo įvykio nuvažiavo nepranešęs policijai, po keturių minučių jau savo gyvenamojo namo kieme vėl atsitrenkė į kitÄ automobilį ir vėl iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo atgal į garaÅ¾Ä , nors jau buvo grįžęs namo.

Taigi esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad aptartoje situacijoje G. L. turėjo vieningÄ tyčiÄ daryti KET pažeidimus, t. y. nepasirinkti saugaus Å¡oninio tarpo, kliudyti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, juos apgadinti, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti apie tai nepraneÅ¡us policijai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismo nuomone, G. L. veiksmus 2020 m. liepos 20 d., apie 19.28 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje ir apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip tęstinę veikÄ nėra jokio pagrindo.

Taigi nekyla abejonių, jog G. L. 2020 m. liepos 20 d., apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta bei bÅ«damas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo, dėl ko kliudė kitÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris 263, ir jį apgadino, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai.

Taigi tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

G. L. pripažino kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje padarė pakartotinai, t. y. nepraėjus metams po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo skirti 1 200 Eur baudÄ už pažeidimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, keldamas grėsmę eismo saugumui, sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs eismo įvykį, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jis yra pensininkas, paskirtas baudas moka.

Tokiu bÅ«du, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad G. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus didesnes už ANK 423 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių vidurkį atitinkančiam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, ribose be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G.

L. (ANK 29 straipsnio 5 dalis), kadangi teismo nuomone, gan didelės baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas bus pakankamos priemonės, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 424 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 300 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) baudÄ . G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų ) baudÄ . G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 2 100 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto eurų) baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 2 100 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto eurų) baudÄ bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. IÅ¡aiÅ¡kinti G. L., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20119511192, įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus