2025-10-08 Nr. AB-16220-3-61-3-03174-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-858-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03174-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Zarasų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. vasario 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti skundžiamu Sprendimu paskirtą 10 proc. dydžio finansinę pataisą, ją sumažinant.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis, įgyvendindamas projektą „Prekybos ir paslaugų pasažo įrengimas (duomenys neskelbtini) gatvėje Zarasų mieste“ Nr. 07.1.1.-CPVA-R-905-91-0016 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą, kuris 2020 m. kovo 18 d. buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS), pirkimo Nr. 478118 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo objektas – Pastatų-garažų (duomenys neskelbtini), Zarasuose, rekonstravimo, paskirties keitimo bei pagalbinio ūkio ir kiemo statinių griovimo rangos darbai. 2022 m. balandžio 28 d. Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Langasta“ (toliau – ir Tiekėjas; Projekto vykdytojas). 2020 m. gegužės 18 d. su UAB Langasta“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. SR (6.68)-221 (toliau – ir Pirkimo sutartis). Tiekėjas, vykdydamas Pirkimo sąlygų 2 priedo „Statybos rangos sutartis“ 7.1 punktą ir Pirkimo sutarties 7.1 punktą, pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą – laidavimo draudimą Nr. 624298799, kuris galiojo nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. Tiekėjas 2021 m. lapkričio 16 d., vadovaujantis Pirkimo sutarties 6.4 punktu (dėl atsiradusių papildomų darbų, kuriuos lėmė pasikeitę techninio darbo projekto sprendiniai), kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamas 2 mėn. pratęsti darbų atlikimo terminą. Perkančioji organizacija 2021 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu Nr. SR (6.68 E)-631 pratęsė darbų atlikimo terminą 2 mėn. bei pakeitė Pirkimo sutarties 3.4 punkte „Darbų atlikimo terminas“ apibrėžtą 18 mėn. terminą į 20 mėn. terminą. Perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 13 d. raštu informavo Tiekėją, kad Administracija, vadovaudamasi Pirkimo sutarties 6.6 punkto nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad yra atliekama techninio projekto korektūra, sustabdo statybos darbus objekte nuo 2021 m. gruodžio 14 d. Perkančioji organizacija 2022 m. balandžio 5 d. raštu informavo Tiekėją dėl darbų atnaujinimo pagal Pirkimo sutartį nuo 2022 m. balandžio 6 d. Pirkimo sutartis įvykdyta ir užbaigta 2022 m. gegužės 25 d., šalims pasirašant priėmimo perdavimo aktą.

2.2. CPVA, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastebėjimą dėl įvykdyto Pirkimo, pradėjo tyrimą ir atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, 2023 m. vasario 13 d. priėmė Sprendimą bei paskyrė 10 proc. dydžio finansinę pataisą. Atsakovas nustatė, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. perkančioji organizacija nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, nors, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, privalėjo įsitikinti, kad Tiekėjas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. turėjo Pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinančius dokumentus. CPVA taip pat nurodė, kad vien tik 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos draudimo patvirtinimas Nr. 10.3.3.-25, nėra tinkamas dokumentas, pagrindžiantis, kad tiekėjas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. turėjo laidavimo draudimą, o perkančioji organizacija nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad Tiekėjas turėjo laidavimą ar garantiją, galiojančią nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d.

2.3. CPVA padarė išvadą, kad perkančioji organizacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nes nepareikalavusi iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ir leidusi Pirkimo sutartį toliau vykdyti, pakeitė Pirkimo sutarties sąlygas. Jeigu Pirkimo vykdymo metu Pirkimo sąlygose nebūtų nustatyto reikalavimo tiekėjams pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokios Pirkimo sąlygos būtų galėjusios pritraukti daugiau dalyvių, kurie dėl pirminių Pirkimo sąlygų negalėjo dalyvauti Pirkime, taigi atitinkamai, Projekto vykdytojas būtų gavęs daugiau pasiūlymų. Projekto vykdytojas, nepareikalaudamas iš Tiekėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., sudarė išskirtines sąlygas Tiekėjui, todėl toks Pirkimo sutarties pakeitimas laikytinas esminiu pakeitimu; VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes Projekto vykdytojas Tiekėjo naudai atsisakė Tiekėjui nustatytos prievolės pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Tiekėjas, nors ir patyrė mažiau sąnaudų nei buvo planavęs ir įsivertinęs pasiūlymo kainoje teikiant pasiūlymą, atlygį gavo tokį patį, kas neabejotinai rodo, jog pastarasis nepagrįstai įgijo išskirtinį ekonominį pranašumą.

2.4. CPVA taip pat konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. nepateikė sutarties patvirtinančių dokumentų ir tokiu būdu atliko esminį Pirkimo sutarties pakeitimą. Buvo priimtas sprendimas dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos, t. y. dėl 74 971,34 Eur piniginių lėšų grąžinimo. Toks sprendimas buvo grindžiamas Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimo taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės) ir Gairių 2.3 lentelės 23 punktu.

2.5. Tiekėjas 2022 m. sausio 13 d. el. laišku pateikė duomenis apie tai, kad Pirkimo sutartis buvo apdrausta ir nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. Lietuvos draudimas 2023 m. sausio 24 d. raštu paaiškino, kad laidavimo draudimo apsauga pagal laidavimo draudimo raštą Nr. 624298799, bendru šalių tarpusavio susitarimu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalį galiojo papildomus 3 mėn., t. y. iki 2022 m. vasario 22 d. Priešingai nei nurodyta skundžiamame Sprendime, draudimo nebuvo tik laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

2.6. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija galbūt per klaidą iš Tiekėjo nepareikalavo sutarties užtikrinimo: nepakeitė Sutarties esmės; nepakeitė Sutarties bendrojo darbų pobūdžio; nuo to nepadidėjo darbų apimtis; nebuvo pakeista ekonominė padėtis rangovo naudai; nebuvo sudarytos išskirtinės ekonominės sąlygos rangovui, kurių nebuvus, į pirkimą būtų pritraukta daugiau dalyvių.

2.7. Projekto vykdytojui laidavimo draudimas už laikotarpį, kada jo faktiškai nebuvo (nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.), Tiekėjui būtų kainavęs 186,55 Eur sumą (2,87 Eur x 65 d.), todėl sutarties pažeidimu nebuvo sudarytas išskirtinis ekonominis pranašumas Projekto vykdytojui.

2.8. Struktūrinės paramos pažeidimui konstatuoti reikalinga nustatyti teisės akto pažeidimą, nepagrįstą išlaidų patyrimą bei žalą arba jos atsiradimo grėsmę biudžetui. Sutarties užtikrinimo (laidavimo draudimo) nebuvo tik nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., su šiuo pažeidimu pareiškėjas sutiko, tačiau be paties mažareikšmio pažeidimo fakto turėjo būti įvertinta ir tai, kad tyrime nebuvo nustatyta daugiau jokių kitų pažeidimų, nebuvo sistemingo Pirkimo pažeidinėjimo atvejų; tyrime nebuvo nustatyta sukčiavimo atvejų; nustatytas pažeidimas nesukėlė jokių materialinių pasekmių ir neturėjo jokio finansinio poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui; buvo vykdomas supaprastintas Pirkimas, kuris nebuvo aktualus ES rinkai ir nekėlė jokio tarptautinio susidomėjimo; nustatytu pažeidimu nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos tiekėjui (vykdytojui) bei nebuvo suteiktas ekonominis pranašumas; 2020 m. CPVA tikrino pirkimą ir jokių Pirkimo pažeidimų nenustatė. CPVA nustatytas pažeidimas iš esmės buvo nesunkus, mažareikšmis ir formalaus pobūdžio.

2.9. CPVA, skirdama pareiškėjui finansinę pataisą, netinkamai taikė Gaires bei neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą bei proporcingumo principą, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir nepagrįstai taikytą finansinę pataisą. CPVA, vadovaudamasi Gairių 2 skirsnio 2.3 lentelės 23 punktu, pareiškėjui pritaikė itin griežtą finansinę pataisą, kuri, pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo formalų pobūdį bei tikrą laikotarpį, kuomet nebuvo pateiktas laidavimo draudimas, buvo aiškiai neadekvati bei neproporcinga nustatytam pažeidimui, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, CPVA identifikavus konkretų dienų skaičių, kai draudimu nebuvo užtikrinta Pirkimo sutartis, turėjo būti taikomas CPVA direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2021/8-188 patvirtintos Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) IV skyriaus 20.2.1 punktas, kuriame pateikta finansinės pataisos normos apskaičiavimo formulė.

3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Atlikęs pažeidimo tyrimą ir įvertinęs Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu (nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d.) dalyvis nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjas laikytinas atlikęs esminį Pirkimo sutarties pakeitimą.

4.2. Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas reikalavimas pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimą tiekėjams sukelia papildomas finansines išlaidas (jie jas įskaičiuoja į pasiūlymo kainą), todėl pareiškėjas nepagrįstai skunde teigė, kad laidavimo draudimo nepratęsimas tiekėjų konkurencijai neturėjo įtakos. Pareiškėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu pakeitė aiškiai ir konkrečiai apibrėžtą Pirkimo sutarties sąlygą, o toks Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas galėjo pritraukti naujų dalyvių.

4.3. Pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas turi būti vertinamas vadovaujantis imperatyviosiomis VPĮ normomis, nes VPĮ laikomas specialiuoju įstatymu CK atžvilgiu, o CK taikomas tiek, kiek santykių nereglamentuoja VPĮ, kurio imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po pirkimo sutarties sudarymo.

4.4. Tam, jog pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y., pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad per klaidą jis nepaprašė laidavimo draudimo, nepagrindžia Pirkimo sutarties keitimo teisėtumo, nes pareiškėjas Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad, jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba Pirkimo laimėtojas vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas. Pareiškėjas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu atliko esminį Pirkimo sutarties pakeitimą.

4.5. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė laidavimo draudimą Nr. 781868078, galiojusį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. ir laidavimo draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurie nebuvo pateikti atsakovui pažeidimo tyrimo metu, todėl, vadovaujantis laidavimo draudimu Nr. 624298799 ir laidavimo draudimu Nr. 781868078, daroma išvada, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų.

4.6. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties keitimas yra susijęs su laidavimo draudimo civiliniais teisiniais santykiais, todėl jį sprendžiant taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.987–6.1018 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas), o ne laidavimą – kitokį pagal teisinę kilmę bei turinį prievolių užtikrinimo būdą – teisinį reguliavimą įtvirtinančios CK 6.76–6.89 straipsnių nuostatos, tarp jų ir CK 6.88 straipsnyje numatytos nuostatos dėl terminuoto laidavimo pabaigos, kuriomis nepagrįstai skunde vadovaujasi pareiškėjas. 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos draudimo patvirtinimas Nr. 10.3.3-25, pasirašytas Lietuvos draudimo pardavimo palaikymo specialistės, vadovaujantis Pirkimo sąlygų reikalavimais, nėra tinkamas dokumentas, pagrindžiantis, jog dalyvis nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. turėjo laidavimo draudimą.

4.7. 2019 m. Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį. Už esminių Pirkimo sutarties sąlygų keitimą, 2019 m. Gairėse aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kad taikant finansinę korekciją, turi būti vadovaujamasi 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 p., kuris nustato 25 proc. pataisos normą, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju gali būti apskaičiuojama tiksli finansinė korekcija. CPVA teigimu, ji įvertinusi, kad buvo vykdomas supaprastintas Pirkimas, kuris nebuvo aktualus ES rinkai ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo; Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu buvo pakeista Pirkimo sutartis, pažeidžiant VPĮ nuostatas; pareiškėja nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. nepareikalavusi iš dalyvio pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiančių dokumentų, sudarė dalyviui išskirtines Pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė išskirtinai dalyvio naudai; buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastebėjimas, kuriame dėl tyrimo metu nustatyto pažeidimo, vadovaujantis 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 p., rekomenduojama taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. Pirkimo sutarties vertės finansinę korekciją. Sprendime nustatytą pažeidimą, CPVA taikė mažesnio nei 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nustatyto dydžio finansinę korekciją, todėl už nustatytą pažeidimą finansinės korekcijos dydis yra taikytas tinkamai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą, kuriuo numatė įsigyti pastatų-garažų (unikalus Nr. 4394-0003-4054 ir Nr. 4394-0003-4027), (duomenys neskelbtini), Zarasuose, rekonstravimo, paskirties keitimo bei pagalbinio ūkio ir kiemo statinių griovimo rangos darbus.

6.2. Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2 priede (statybos rangos sutarties 7.1 p.) nustatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo forma yra banko garantija, išduota banko ar kitos kredito įstaigos (pagal CK 6.93 str.) arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės (pagal CK 6.76 ir 6.77 str.). Sutarties įvykdymo užtikrinimą rangovas privalo pateikti užsakovui ne vėliau kaip per 10 d. nuo sutarties pasirašymo. Jei rangovas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikoma, kad rangovas atsisakė sudaryti sutartį. Užtikrinimo suma nurodyta 3.4 papunktyje. Sutarties įvykdymo užtikrinimas įsigalioja jo išdavimo dieną ir turi galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos, įskaitant laikotarpį statybvietės perdavimui. Jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba rangovas vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas.

6.3. 2020 m. balandžio 28 d. Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas UAB „Langasta“, su kuriuo 2020 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SR (6.68)-221. Sutartyje nustatytas pirmiau nurodytas Supaprastinto atviro konkurso sąlygų 2 priedo statybos rangos sutarties 7.1 papunktis.

6.4. Pareiškėjas ir Projekto vykdytojas 2022 m. gegužės 25 d. pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Projekto vykdytojas perdavė, o pareiškėjas priėmė pastatų-garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Zarasuose, rekonstravimo, paskirties keitimo bei pagalbinio ūkio ir kiemo statinių griovimo rangos darbus.

6.5. Atsakovas 2023 m. vasario 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo konstatavo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.

6.6. CPVA Sprendime nurodė, kad įtarus, jog perkančioji organizacija, nepagrįstai pakeitusi Pirkimo sutarties 7.1 punkto nuostatą, galimai atlikto esminį Pirkimo sutarties pakeitimą, leidžiantį Tiekėjui Pirkimo sutartį vykdyti kitomis nei pradinėje Pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir dėl šio pakeitimo ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Tiekėjo naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje Pirkimo sutartyje, CPVA raštu Projekto vykdytojo paprašė pateikti paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo. Projekto vykdytojas pateikė 2023 m. sausio 24 d. Lietuvos draudimo patvirtinimą Nr. 10.3.3-25.

6.7. Sprendime nurodyta, kad Tiekėjas pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą - laidavimo draudimą Nr. 624298799, galiojusį nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d., nors darbų atlikimo pabaiga 2022 m. gegužės 25 d. Nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. perkančioji organizacija nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų.

6.8. CPVA Sprendime konstatavo, kad Projekto vykdytojas pažeidė: VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, nes Projekto vykdytojas savo veiksmais, t. y. nepareikalavęs iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ir leidęs Pirkimo sutartį toliau vykdyti, pakeitė Pirkimo sutarties sąlygas. Jeigu Pirkimo vykdymo metu Pirkimo sąlygose nebūtų nustatyto reikalavimo tiekėjams pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokios Pirkimo sąlygos būtų galėjusios pritraukti daugiau dalyvių, kurie dėl pirminių Pirkimo sąlygų negalėjo dalyvauti Pirkime, taigi, atitinkamai, Projekto vykdytojas būtų gavęs daugiau pasiūlymų. Projekto vykdytojas, nepareikalaudamas iš Tiekėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, sudarė išskirtines sąlygas Tiekėjui, todėl toks Pirkimo sutarties pakeitimas laikytinas esminiu pakeitimu. Projekto vykdytojas taip pat pažeidė VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes Projekto vykdytojas Tiekėjo naudai atsisakė Tiekėjui nustatytos prievolės pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Tiekėjas, nors ir patyrė mažiau sąnaudų nei buvo planavęs ir įsivertinęs pasiūlymo kainoje teikiant pasiūlymą, atlygį gavo tokį patį, kas neabejotinai rodo, jog pastarasis nepagrįstai įgijo išskirtinį ekonominį pranašumą. Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi pakeitimas atitiko VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų nuostatose įtvirtintus esminio pakeitimo požymius, bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Perkančioji organizacija nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu Perkančioji organizacija atliko esminį Pirkimo sutarties pakeitimą.

6.9. CPVA, be kita ko, vadovaudamasi Gairių 2.3 lentelės 23 punktu ir Gairių 1.4 papunkčio nuostata, įvertinusi tai, kad buvo vykdomas supaprastintas Pirkimas, kuris nebuvo aktualus ES rinkai ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo; Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu buvo pakeista Pirkimo sutartis, pažeidžiant VPĮ nuostatas; Perkančioji organizacija nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. nepareikalavusi iš Tiekėjo pateikti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiančių dokumentų, sudarė Tiekėjui išskirtinės Pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, ir ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė išskirtinai Tiekėjo naudai; buvo gautas Valstybės kontrolės pastebėjimas, kuriame dėl tyrimo metu nustatyto pažeidimo, vadovaujantis Gairių 2.3 lentelės 23 p., rekomenduojama taikyti mažesnę nei 25 proc. pataisos normą, t. y. 10 proc. Pirkimo sutarties vertės finansinę korekciją, sprendė, kad taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 829 342,54 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 82 934,25 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų).

6.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sutinka ir byloje nėra ginčo, kad Sutarties užtikrinimo (laidavimo draudimo) nebuvo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d., todėl teismas šią aplinkybę laikė nustatytą. Dėl Sutarties užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. ir nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. teismas nurodė, jog Pirkimo sutartis buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. (Serija LD. Nr. 123244961, Poliso Nr. 781868078), tačiau byloje nepateikta duomenų, kad Sprendimo priėmimo metu atsakovas disponavo šia informacija, nors pareiškėjo buvo paprašyta pateikti visą turimą medžiagą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo ir neįrodinėjo, kad aptariamą polisą pateikė atsakovui prieš jam priimant Sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui nepateikus atsakovui įrodymų, jog Pirkimo sutartis buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d., t. y., pareiškėjui neįvykdžius pareigos pateikti dokumentus, atsakovas Sprendimo priėmimo metu pagrįstai konstatavo apie tokio Sutarties užtikrinimo nebuvimą. Kitaip tariant, pareiškėjui nebendradarbiaujant su atsakovu, jam teko neigiami jo pačio neveikimo sukelti padariniai.

Pasisakydamas dėl Sutarties užtikrinimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d., teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. sausio 24 d. raštas negali būti laikomas tinkamu šios aplinkybės patvirtinimu. Pirma, nors jame nurodoma, kad draudėjo ir draudiko tarpusavio susitarimu laidavimo draudimo apsauga pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 624298799 galiojo papildomus 3 mėn. nuo laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos, t. y. iki 2022 m. vasario mėn. 22 d., tačiau pareiškėjas nei atsakovui tyrimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų dėl šiame rašte nurodyto susitarimo egzistavimą.

Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų nėra. Pagal CK 6.79 straipsnio nuostatas laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią, todėl byloje nesant duomenų, kad draudėjas ir draudikas būtų sudarę rašytinės formos susitarimą dėl laidavimo sutarties termino pratęsimo, teismas laikė, jog aptariamame rašte nurodyta aplinkybė dėl papildomo susitarimo neatitinka faktiškai egzistavusios situacijos. Antra, sprendžiant dėl rašte esančios nuorodos į CK 6.88 straipsnio 1 punktą, teismas vertino, kad ji taip pat nėra pakankama sutarties užtikrinimui aptariamu laikotarpiu pagrįsti, nes šioje normoje yra nustatyta, kad:

„kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.“ Taigi nurodytas 3 mėn. terminas reiškia ne pačios laidavimo sutarties pratęsimą, o tik laikotarpį, per kurį pasibaigus laidavimo terminui gali būti pareiškiami reikalavimai laiduotojui. Trečia, Pirkimo sutarties 7.1 papunktyje buvo aiškiai nustatyti reikalavimai, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo forma yra banko garantija, išduota banko ar kitos kredito įstaigos (pagal CK 6.93 str.) arba laidavimas (laidavimo sutartis), išduotas draudimo bendrovės (pagal CK 6.76 ir 6.77 str.).

Sutarties įvykdymo užtikrinimą rangovas privalo pateikti užsakovui ne vėliau kaip per 10 d. nuo sutarties pasirašymo. Be to, Pirkimo sutarties 3.4. papunktyje nustatyta, kad garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas – Laidavimas (kartu su laidavimo draudimo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), išduotas draudimo bendrovės, arba – Garantija, išduota kredito įstaigos. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė dokumentų, kurie atitiktų nurodytas CK normas ir Pirkimo sutarties nuostatas dėl nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. egzistavusio Sutarties užtikrinimo, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. nebuvo Sutarties užtikrinimo.

8. Vertindamas viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimus, teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar dėl sutarties užtikrinimo (laidavimo draudimo) nebuvimas yra laikytinas esminiu Pirkimo sutarties pakeitimu, yra svarbu įvertinti ne tik šalis siejusios sutarties nuostatas, bet ir atsižvelgti į VPĮ nustatyta teisinį reglamentavimą (VPĮ 89 str. 4 d. 1–2 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepareikalavus iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo Sprendime nurodytais laikotarpiais bei leidus Pirkimo sutartį vykdyti toliau, ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Tiekėjo naudai, nes Tiekėjo išlaidos dėl sutarties vykdymo sumažėjo. Tai savo ruožtu reiškia, kad tokios pirkimo sąlygos tapo palankesnėmis, lyginant su paskelbtomis. Esant palankesnėms sąlygoms, pirkimas galėjo tapti patrauklus didesniam dalyvių skaičiui, kurie būtų pareiškę norą dalyvauti pirkime, o tai lemia didesnį konkurencingumą. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai faktiškai atleidžiant Tiekėją nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo tam tikrais laikotarpiais, nors toks atleidimas nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo nebuvo aptartas Pirkimo sąlygose ir sutartyje, pagrįstai laikytas esminiu VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktų nuostatų prasme ir konstatuotas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas.

9. Nagrinėdamas finansinę korekciją, teismas nurodė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra susijęs su lygiateisiškumo principo pažeidimu. Esant palankesnėms Pirkimo sąlygoms (nereikalaujant sutarties užtikrinimo reikalavimo), dalyvauti pirkimu galėjo dalyvauti didesnis dalyvių skaičius, būtų skatinama konkurencija, taip siekiant palankesnės Pirkimo sutarties kainos. Kiek ši kaina būtų galėjusi būti palankesnė nėra galimybės apskaičiuoti, nes ji nėra tiesiogiai proporcinga pareiškėjo nurodomai tam tikro dienų skaičiaus Sutarties užtikrinimo kainai. Dėl to aktuali 2019 m. Gairių 2.3 lentelės 23 punkto nuostata, pagal kurią už pažeidimus, susijusius su sutarties pakeitimais yra taikoma 25 proc. pataisos norma. Atsakovas sumažino pagal Gairių 2.3 lentelės 23 punkte nurodytos finansinės korekcijos dydį ir taikė 10 proc. pataisos normą, dėl kurios neproporcingumo ar neteisėtumo pareiškėjas papildomų argumentų nenurodė. Teismo vertinimu, toks finansinės korekcijos parinkimas atitinka tiek galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes.

III. 10. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Atsakovas nepagrįstai ignoravo UAB „Langasta“ paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Langasta“ 2022 m. sausio 13 d. el. laišku pateikė duomenis apie tai, kad Pirkimo sutartis visgi buvo apdrausta ir nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. Pareiškėjo teigimu, draudimo nebuvo tik nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. (viso 65 dienas). Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad iš esmės beveik viso Sutarties galiojimo metu Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo, dėl ko negalima daryti išvados, kad esant palankesnėms Pirkimo sąlygoms (nereikalaujant sutarties užtikrinimo reikalavimo), Pirkime galėjo dalyvauti didesnis dalyvių skaičius, būtų skatinama konkurencija, taip siekiant palankesnės Pirkimo sutarties kainos.

11.2. Projekto vykdytojui UAB „Langasta“ laidavimo draudimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kainavo 2 055,93 Eur. Vertinant pirkimo kainos prasme padarytą pažeidimą galima vertinti tik kaip mažareikšmį. Kadangi faktiškai draudimo nebuvo tik nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. (viso 65 dienas), tai neabejotina, kad papildomas draudimas šiuo laikotarpiu Tiekėjui būtų kainavęs 186,55 Eur (2,87 Eur x 65 d.). Taigi nurodytu Sutarties pažeidimu nebuvo sudarytas joks išskirtinis ekonominis pranašumas Projekto vykdytojui.

11.3. ES struktūrinės paramos panaudojimo prasme teisiškai reikšmingi tik tie pažeidimai, kurie atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte įtvirtintą pažeidimo sąvoką, pagal kurią pažeidimas – bet koks įgyvendinant ES fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo argumentą, kad CPVA, skirdama finansinę pataisą, netinkamai taikė Gaires bei neatsižvelgė į nustatyto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą bei proporcingumo principą, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą ir nepagrįstai taikytą finansinę pataisą. Šių argumentų ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo, kas lėmė, jog byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai.

11.4. Taip pat teismas neįvertino to, kad nagrinėjamu atveju, nustatant finansinių pataisų dydį, turėjo būti vadovaujamasi ir Metodika. Nei CPVA, nei eismas neatsižvelgė nei į Gairėse, nei į Metodikoje ar teismų praktikoje nurodytus kriterijus, kas iš esmės lėmė aiškiai netinkamą ir akivaizdžiai neteisingai parinktą finansinę korekciją/pataisą, o vėliau ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Vadovaujantis Gairių 2 skirsnio 2.3 lentelės 23 punktu, CPVA pareiškėjui pritaikė itin griežtą finansinę pataisą, kuri, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo formalų pobūdį bei tikrą laikotarpį, kuomet nebuvo pateiktas laidavimo draudimas, buvo aiškiai neadekvati bei neproporcinga nustatytam pažeidimui, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

11.5. Gairių 2 skirsnis turi būti taikomas tik tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai nustatyti pažeidimo finansinio poveikio, o kitais atvejais, kai pažeidimas susijęs su sutarties vykdymu ir finansinio pažeidimo poveikį įmanoma tiksliai nustatyti, kaip ir šiuo atveju, finansinė pataisos norma apskaičiuojama remiantis Metodikos IV skyriumi. Buvo nustatyta, kad laidavimo draudimo (užtikrinimo) nebuvo nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas Metodikos IV skyriaus 20.2.1 punktas, kuriame pateikta finansinės pataisos normos apskaičiavimo formulė. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus skaičiavimus.

12. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas atsiliepime nurodo:

13.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Pirkimo sutarties neteisėtas pakeitimas lemia lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumo klausimas yra susijęs ne tik su Pirkimo sutarties šalių interesais, bet ir su kitais Pirkime dalyvavusiais ir pasiūlymus pateikusiais dalyviais ir / ar pasiūlymus ketinusiais pateikti tiekėjais. Vertinant aplinkybę, kad Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas reikalavimas pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimą, tiekėjams sukelia papildomas finansines išlaidas (jie jas įskaičiuoja į pasiūlymo kainą), todėl nepagrįstai pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad laidavimo draudimo nepratęsimas tiekėjų konkurencijai neturėjo įtakos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu pakeitė aiškiai ir konkrečiai apibrėžtą Pirkimo sutarties sąlygą, todėl laikytina, kad nagrinėjamos Pirkimo sutarties įgyvendinimo atveju, toks Pirkimo sutarties sąlygos pakeitimas galėjo pritraukti naujų dalyvių.

13.2. Tam, jog pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konkretus pakeitimas pirkimo dokumentuose turi būti iš anksto apibrėžtas, t. y., pirkimo sąlygose turi būti įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriems esant, galėtų būti keičiamos pirkimo sutarties įgyvendinimo sąlygos. Vadinasi, perkančiosios organizacijos yra įpareigotos pirkimo sąlygose, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principų, nurodyti baigtinį sąrašą aplinkybių, kuriomis remiantis sutarties vykdymo laikotarpiu, pirkimo sutartis gali būti keičiama. Pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas privalo įsigalioti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkimo sutarties pasirašymo ir galioti iki darbų atlikimo termino pabaigos. Jei darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas arba darbai yra sustabdomi, arba Pirkimo laimėtojas vėluoja užbaigti darbus, atitinkamai turi būti pratęstas ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas. Remiantis Pirkimo sąlygomis, Pirkimo sutartimi bei pažeidimo tyrimo metu pateiktu Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu, Sprendime nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. pareiškėjas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė laidavimo draudimą Nr. 781868078, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 26 d. ir laidavimo draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kurie pareiškėjo nebuvo pateikti pažeidimo tyrimo metu. Aplinkybės, jog laidavimo draudimas Nr. 781868078 buvo pateiktas CPVA įtarimo dėl galimo pažeidimo tyrimo metu, pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Taigi, įvertinus pažeidimo tyrimo metu pareiškėjo pateiktą laidavimo draudimą Nr. 624298799 ir kartu su skundu pateiktą laidavimo draudimą Nr. 781868078, darytina išvada, kad nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjas nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų.

13.3. Laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties keitimas yra susijęs su laidavimo draudimo civiliniais teisiniais santykiais, todėl jį sprendžiant taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.987–6.1018 str., Draudimo įstatymas), o ne laidavimą – kitokį pagal teisinę kilmę bei turinį prievolių užtikrinimo būdą – teisinį reguliavimą įtvirtinančios CK 6.76–6.89 straipsnių nuostatos, tarp jų ir CK 6.88 straipsnyje numatytos nuostatos dėl terminuoto laidavimo pabaigos, kuriomis nepagrįstai remiasi pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo draudimas ir laidavimas nėra tapatūs prievolių užtikrinimo būdai bei vertinant aplinkybę, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju, turėjo būti pateiktas laidavimo draudimas, todėl CK 6.88 straipsnyje numatytos nuostatos dėl terminuoto laidavimo pabaigos, įgyvendinant Pirkimo sutartyje apibrėžtus reikalavimus, nėra taikomos. Taigi Lietuvos draudimo 2023 m. sausio 24 d. patvirtinimas Nr. 10.3.3-25 nėra tinkamas dokumentas, pagrindžiantis, jog Pirkimo laimėtojas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. vasario 22 d. turėjo laidavimo draudimą.

13.4. Pareiškėjo įgyvendinamam Projektui Metodika nėra taikoma. CPVA, spręsdama dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT), 2019 m. Gairių nuostatomis bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastebėjimu, todėl taikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.

13.5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas galėjo savo vidiniais resursais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio telktis advokato pagalbą, todėl, apeliacinės instancijos teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir jam paprašius atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atlyginimas iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas, o toks pareiškėjo prašymas, jeigu jis bus pateiktas, atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatyta, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl pareiškėjui taikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad skundžiamame atsakovo Sprendime nepagrįstai nustatytas perkančiajai organizacijai priskiriamas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. patvirtinančių dokumentų nepateikimas, nors Tiekėjas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. turėjo Pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinančius dokumentus.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas, kad pareiškėjui nepareikalavus iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo atsakovo Sprendime nurodytais laikotarpiais bei leidus Pirkimo sutartį vykdyti toliau, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Tiekėjo naudai, nes Tiekėjo išlaidos dėl sutarties vykdymo sumažėjo, o tai nulėmė pasikeitusių pirkimo sąlygų tapimą palankesnėmis lyginant su paskelbtomis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertinta tai, kad atsakovo Sprendime nurodytu Sutarties pažeidimu nebuvo sudarytas joks išskirtinis ekonominis pranašumas Projekto vykdytojui tokioje situacijoje, kai beveik viso Sutarties galiojimo metu Sutarties įvykdymo užtikrinimas iš esmės buvo ir todėl negalima vertinti esą didesnį viešajame pirkime galėjusių dalyvauti dalyvių skaičių ir labiau skatinamą jų konkurenciją bei galimai palankesnę Pirkimo sutarties kainą, jei būtų nereikalaujama sutarties užtikrinimo reikalavimo tam tikrą laikotarpį. Be to, padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis viešojo pirkimo kainos prasme ir tokiame kontekste, kai projekto vykdytojui laidavimo draudimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kainavo 2 055,93 Eur.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo, veikusio kaip užsakovas ir perkančioji organizacija, ir Tiekėjo 2020 m. gegužės 18 d. pasirašytos Pirkimo sutarties 7.1. punktas nustatė (suponavo) reikalavimą, kuris taip pat buvo nustatytas Pirkimo sąlygų 2 priedo „Statybos rangos sutartis“ 7.1 punkte, kad: a) Tiekėjas pateiktų užsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimą tam tikra forma, t. y. Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą: arba banko garantiją, arba laidavimą, išduotą draudimo bendrovės; b) užsakovas gautų ir turėtų Tiekėjo pateiktą minėtą dokumentą, galiojantį nurodytu laikotarpiu. Sutarties įvykdymo užtikrinimas turėjo galioti iki Tiekėjui priskirtų darbų atlikimo termino pabaigos ir privalėjo būti atitinkamai pratęstas, jei darbų atlikimo terminas pratęsimas arba darbai sustabdomi. Tiekėjas pateikė užsakovui Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą (laidavimo draudimą), galiojusį nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. Užsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. sutiko, sudarydamas papildomą susitarimą su Tiekėju, dėl Pirkimo sąlygose numatyto rekonstravimo darbų atlikimo per 18 mėnesių nuo darbų pradžios termino pratęsimo Tiekėjo 2021 m. lapkričio 16 d. prašymu 2 mėnesiais iki 20 mėnesių. Užsakovas 2021 m. gruodžio 13 d. informavo Tiekėją apie statybos darbų objekte sustabdymą (dėl techninio projekto korektūros atlikimo) nuo 2021 m. gruodžio 14 d. Šie darbai atnaujinti 2022 m. balandžio 6 d. Užsakovas ir Tiekėjas pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktą 2022 m. gegužės 25 d.

21. Byloje nėra ginčo dėl Pirkimo sąlygų 2 priedo „Statybos rangos sutartis“ 7.1 punkto ir Pirkimo sutarties 7.1 punkto nuostatų įgyvendinimo atitikties VPĮ nustatytiems lygiateisiškumo ir skaidrumo principams tam tikrą laikotarpį, kai užsakovas gavo Tiekėjo pateiktą Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą – laidavimo draudimą Nr. 624298799, galiojusį nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjas, neįrodydamas, kad turėjo pareikalautą ir Tiekėjo pateiktą galiojantį Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. (iki darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos), padarė esminį Pirkimo sutarties ir minėtų VPĮ nustatytų principų pažeidimą, už kurį atsakovas taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės.

22. Ginčijamame atsakovo 2023 m. vasario 13 d. Sprendime atitinkamai nurodyta, kad iš Europos Sąjungos fondų ir kitokių viešųjų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Prekybos ir paslaugų pasažo įrengimas (duomenys neskelbtini) gatvėje Zarasų mieste“ vykdytojas (perkančioji organizacija) Zarasų rajono savivaldybės administracija padarė pažeidimą, kuriuo pažeisti, be kita ko, VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Tai nustatyta atsakovui gavus Valstybės kontrolės pastebėjimą dėl įvykdyto pirkimo ir tuo remiantis atlikus Pirkimo dokumentų tyrimą, t. y.:

1) ištyrus Pirkimo sąlygų 2 priedo ir Pirkimo sutarties nuostatas dėl to, kad Tiekėjo užsakovui (perkančiai organizacijai) pateiktas Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiantis dokumentas turi galioti iki Darbų atlikimo termino pabaigos, o pratęsus ar sustabdžius Darbų atlikimo terminą arba vėluojant juos užbaigti atitinkamai turi būti pratęstas ir tokio dokumento galiojimas;

2) nustačius, kad Tiekėjas pateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, t. y. laidavimo draudimą, galiojusį nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d.; 3) įvertinus užsakovo 2021 m. lapkričio 29 d. sutikimu (papildomu susitarimu su Tiekėju) Pirkimo sąlygose numatyto rekonstravimo darbų atlikimo per 18 mėnesių nuo darbų pradžios termino pratęsimą Tiekėjo 2021 m. lapkričio 16 d. prašymu 2 mėnesiais iki 20 mėnesių; 4) įvertinus statybos darbų objekte sustabdymą (užsakovui tai pranešant Tiekėjui ir pagrindžiant techninio projekto korektūros vykdymu) nuo 2021 m. gruodžio 14 d. ir atnaujinimą 2022 m. balandžio 6 d.;

5) atsižvelgus į darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymą 2022 m. gegužės 25 d.;

6) nustačius, kad perkančioji organizacija „privalėjo įsitikinti“, ar Tiekėjas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. turi Pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinančius dokumentus, tačiau perkančioji organizacija neįrodė minėtų dokumentų turėjimą nurodytu laikotarpiu, todėl buvo pakeista Pirkimo sutarties 7.1 punkto atitinkama nuostata ir įvyko esminis Pirkimo sutarties pakeitimas; 7) įvertinus, kad AB „Lietuvos draudimas“ pardavimo palaikymo specialistės pasirašytas ir Tiekėjui 2023 m. sausio 24 d. išduotas laidavimo draudimo raštas dėl laidavimo draudimo apsaugos galiojimo papildomus tris mėnesius nuo laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos (iki 2022 m. vasario 22 d.) „nėra tinkamas dokumentas“ pagrįsti Tiekėjo turėtą laidavimo draudimą nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d.;

8) pažymėjus, kad perkančioji organizacija nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių Tiekėjo turėtą laidavimą ar garantiją nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Tuo remiantis Sprendime vertinama, ar viešojo pirkimo pakeitimas būtų turėjęs įtakos rinkoje veikiantiems tiekėjams, ir laikomasi pozicijos, kad palengvinus atitiktį viešojo pirkimo reikalavimams laikytina, jog viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Be to, Sprendime nustatyta, kad perkančioji organizacija, nepateikdama Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., atliko esminį Pirkimo sutarties pažeidimą, todėl taikytina finansinė korekcija, pagal kurią, įvertinus vykdytą supaprastintą ir Europos Sąjungos rinkai neaktualų bei tarptautinio susidomėjimo nekėlusį pirkimą, taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo sutarties vertės (lėšos, kurias reikia grąžinti: -74.971,34).

23. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

24. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas prisiėmė negatyvių padarinių riziką, kai, būdamas užsakovu ir perkančiąja organizacija, sutiko su Tiekėjo prašomu rekonstravimo darbų atlikimo per 18 mėnesių nuo darbų pradžios termino pratęsimu 2 mėnesiais iki 20 mėnesių, taip pat informavo Tiekėją apie statybos darbų objekte sustabdymą (dėl techninio projekto korektūros vykdymo) nuo 2021 m. gruodžio 14 d., ir tokioje susidariusioje situacijoje nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. privalėjo būti visiškai įsitikinęs dėl Tiekėjo neabejotinai tinkamai įvykdytos Pirkimo sutartyje numatytos Tiekėjo pareigos turėti ir pateikti užsakovui Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentu galinčią būti banko garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimą.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galiojančio Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą pagrindžiančio dokumento, kurio atsakovas pagal Pirkimo sąlygų 2 priedo „Statybos rangos sutartis“ 7.1 punkto ir Pirkimo sutarties 7.1 punkto nuostatas turėjo reikalauti iš Tiekėjo ir turėti gautą dokumentą visą Darbų atlikimo laiką, neišreikalavimas ir neturėjimas pakankamai netrumpame Darbų atlikimo laikotarpyje, užsitęsusiame dėl, be kita ko, užsakovo pritarimo Tiekėjo pasiūlytam rekonstravimo darbų atlikimo per 18 mėnesių nuo darbų pradžios termino pratęsimui 2 mėnesiais iki 20 mėnesių, taip pat užsakovo informacijos Tiekėjui apie statybos darbų objekte sustabdymą (dėl techninio projekto korektūros vykdymo) nuo 2021 m. gruodžio 14 d., atsakovo Sprendimu pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip esminis viešojo pirkimo pakeitimas pagal to nenumačiusią Pirkimo sutartį, ir VPĮ nustatytų principų pažeidimas.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertinta tai, jog atsakovo Sprendime nurodytu Sutarties pažeidimu nebuvo sudarytas joks išskirtinis ekonominis pranašumas Projekto vykdytojui tokioje situacijoje, kai beveik viso Sutarties galiojimo metu Sutarties įvykdymo užtikrinimas iš esmės buvo ir todėl negalima vertinti esą didesnį viešajame pirkime galėjusių dalyvauti dalyvių skaičių ir labiau skatinamą jų konkurenciją bei galimai palankesnę pirkimo sutarties kainą nereikalaujant sutarties užtikrinimo reikalavimo tam tikrą neilgą laikotarpį, pažymėtina, kad tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas paneigiant ginčyto atsakovo Sprendimo ir jo patikrą atlikusio pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad perkančioji organizacija nepateikė Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Pareiškėjui to nepaneigus, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis viešojo pirkimo kainos prasme ir tokiame kontekste, kai projekto vykdytojui laidavimo draudimas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. kainavo 2 055,93 Eur, pažymėtina, kad nei viešojo pirkimo kaina, nei projekto vykdytojo patirtų išlaidų įsigyti laidavimo draudimą tam tikrame laikotarpyje dydis, kuris sietinas su Tiekėjo pasirinkimu ir sutarčių sudarymo laisve bei atitinkama priimama verslo rizika, pagal Pirkimo sutartį ir VPĮ nėra Pirkimo sutarties esminį pakeitimą nagrinėjamu atveju pateisinančios aplinkybės. Todėl pritartina skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo argumentams, kad pareiškėjui nepareikalavus iš Tiekėjo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo atsakovo Sprendime nurodytais laikotarpiais bei leidus Pirkimo sutartį vykdyti toliau, ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Tiekėjo naudai, nes Tiekėjo išlaidos dėl sutarties vykdymo sumažėjo, o tai nulėmė pasikeitusių pirkimo sąlygų tapimą palankesnėmis lyginant su paskelbtomis, ir atmestini minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai.

28. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir įrodymus bei jų visumą, darytina išvada, kad: 1) 10 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į individualias nustatyto pažeidimo, padaryto vykdant Europos Sąjungos rinkai neaktualų supaprastintą pirkimą, ypatybes; 2) 5 procentų finansinė korekcija nuo Sutarties vertės atitinka proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo CPVA Sprendimo dalis dėl taikytos 10 procentų finansinės pataisos ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama sumažinant taikytą finansinę pataisą nuo 10 procentų iki 5 procentų nuo Sutarties vertės.

29. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kuris keistinas tik dėl finansinės pataisos dydžio (jį sumažinant).

31. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 2 238,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2023 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB 0056 ir 2024 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB 0128. Teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

32. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ir apimtį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. vasario 13 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 Zarasų rajono savivaldybės administracijai taikytą finansinę pataisą nuo 10 procentų iki 5 procentų finansinės pataisos nuo 2020 m. gegužės 18 d. pirkimo sutarties Nr. SR(6.68)-221 vertės.

Priteisti pareiškėjui Zarasų rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis