2024-05-13 Nr. BB-2566-1-01-0-00193-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1792/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00193-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl R. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir bylą jam nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes savo nutarties tinkamai nemotyvavo ir aiškiai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Dėl nurodytų BPK pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo R. M. teisės į veiksmingą gynybą bei teisingą bylos procesą, be to, jie sukliudė teismams priimti teisingus, teisėtus ir pagrįstus sprendimus bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Buvo pažeistos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio nuostatos.

Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismų išvados dėl R. M. kaltumo padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grįstos įrodymų fragmentais – vaizdo įrašų dalimis ir kito nuteistojo A. A. parodymais. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. A. draudžiamas medžiagas įgijo iš R. M. Iš vaizdo įrašo taip pat negalima patikimai spręsti, kad R. M. ant radiatoriaus paliko juodos spalvos paketą ir kad tai buvo paketas su narkotinėmis medžiagomis, kurį paėmė A. A. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pareigūno A. B. atliktos nuteistojo A. A. asmens kratos protokolas yra teisėtas įrodymas byloje, neatitinka BPK nustatyto teisinio reguliavimo ir faktinių „kratos“ aplinkybių.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas specialisto išvadą, kategoriškai patvirtinančią, kad ant paketo ir jame buvusių paketėlių, paimtų iš A. A., yra tik A. A. DNR pėdsakai, nepagrįstai vertino kaip jo kaltę patvirtinantį įrodymą. Teismas taip pat negalėjo paneiginėti apeliacinio skundo argumentų dėl atskirų įrodymų vertinimo eksperčių teismo posėdyje duotais tikimybinio pobūdžio ir jokia tyrimo metodika nemotyvuotais paaiškinimais dėl aplinkybių, kurių jos pačios netyrė.

Kasatorius nurodo, kad R. M. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismai analizavo tik veikos objektyviuosius požymius, nekreipdami dėmesio į R. M. pareikšto kaltinimo konstrukciją, neįrodinėjo tiesioginės tyčios ir tikslo platinti. Minėtų subjektyviųjų požymių R. M. veiksmuose buvimas grįstas prielaidomis, preziumuotas remiantis kito nuteistojo neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimo faktu. Anot kasatoriaus, tikslo platinti aplinkybės konstatavimas turi būti susietas bent su vienu kitu alternatyviuoju BK 260 straipsnio dispozicijos požymiu – įgijimu, laikymu, gabenimu ir pan., ir negali būti nustatomas remiantis vienu konkrečiu platinimo faktu. Teismai nesiaiškino, kaip pas R. M. atsirado A. A. išplatintos narkotinės medžiagos. Abiejų instancijų teismuose R. M. buvo priverstas pats įrodinėti savo nekaltumą, rinkti savo kaltę paneigiančius duomenis, kuriuos tie patys teismai atsisakė išreikalauti, pridėti prie bylos ir vertinti. Taip buvo pažeistas teisingumo principas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. M. gynėjo S. Juzukonio teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. M. kaltumo padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nepateikiama pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kurį nuteistojo gynėjas grindžia nesutikimu, kaip įvertintos apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos aplinkybės, deklaratyviai pareiškiant apie savo ginamojo procesinių teisių į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos procesą suvaržymą, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo principo pažeidimus, įrodinėjimo naštos perkėlimą nuteistajam, kitus BPK pažeidimus, vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, nelaikytini tinkamais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė