2020-08-12 Nr. AB-14894-3-62-3-02354-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1238-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui G. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Alytaus RATC) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 222,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava, vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d. bei atlyginti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus RATC yra pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai), kurie buvo privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, t. y. komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, apmokestinamu rinkliava. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalėjo mokėti vietinę, kadangi nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto objektą Prienų rajono savivaldybėje, t. y. esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas už ginčo laikotarpį nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė jos įsiskolinimas. Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas paslaugas (faktinių aplinkybių išanalizavimą, informacijos paiešką apie skolininką ir peržiūrą viešuose registruose, prašymo parengimą) apmokėti.

3. Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo Alytaus RATC prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), paveldėjo iš savo močiutės, tačiau niekada šiame Name negyveno. Po močiutės mirties Name apskritai niekas negyveno, jokie Namo priežiūros darbai nebuvo atliekami, taigi atliekos negalėjo susidaryti. Atsakovas nuolat gyvena kitu adresu. Sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo su Alytaus RATC nebuvo sudaryta, atliekų konteineriai nebuvo pastatyti, mokėjimo pranešimų atsakovas negavo ir nežinojo apie įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) seniūnija buvo nusiuntusi pažymą Alytaus RATC, kad Name niekas negyvena. Atsakovo nuomone, pakanka įrodymų, kad nagrinėjamu atveju Alytaus RATC neteikė komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos, t. y. Name niekas negyveno, nebuvo pastatytas konteineris. Tai gali paliudyti visi kaimynai. Atsakovo teigimu, Alytaus RATC jam nesuteikus atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų, jis neturi pagrindo rinkliavos mokėti, nes rinkliava yra atlygintino pobūdžio įmoka už suteiktas paslaugas. Pozicijos, kad reikia mokėti tik už suteiktas paslaugas, laikosi ir kitos institucijos (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo Alytaus RATC prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 69,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. balandžio 7 d. nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji paskirtis), esantis (duomenys neskelbtini). Todėl pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2014 m. birželio 4 d.) 5 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų atsakovui matyti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.

7. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog Namas nebuvo gyvenamas, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo objektas (Namas) negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Namo baigtumas 100 proc., jame įrengtas centrinis šildymas gamtinėmis dujomis. Aplinkybė, kad atsakovas Name lankosi retai, galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata ginčo laikotarpiu buvo pritaikyta ar atsakovas dėl lengvatos taikymo būtų kreipęsis į Alytaus RATC. Todėl teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo veikloje komunalinės atliekos nesusidarė ir aptariamu laikotarpiu komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų sistemoje. Tad atsakovas laikytinas atliekų turėtoju Nuostatų prasme ir konstatuotina, kad jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), atsižvelgęs į tai, kad nors prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d., tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 17 d., konstatavo, kad pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo 2018 m. sausio 1 d. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 222,46 Eur vietinės rinkliavos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 69,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d.

9. Teismas pripažino, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas patyrė 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tokio pobūdžio bylose, įvertinęs, kad pareiškėjo reikalavimas tenkinamas 31 proc., nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. 10. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

11. Atsakovas nurodo, kad jis neturi mokėti vietinės rinkliavos, nes rinkliava yra atlygintino pobūdžio (t. y. atlyginimas už suteiktas paslaugas), o nagrinėjamu atveju jam atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Tai, kad rinkliava yra atlyginimas už suteiktas paslaugas, yra patvirtinusios ir kitos institucijos (oficialūs asmenys) (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija). Atsakovo teigimu, nustatyti rinkliavos dydį pagal pastato plotą negalima, nes tai neatitinka proporcingumo principo. Atsakovo nuomone, Nuostatai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Name dujų tiekimas nebuvo įrengtas. Namo savininkei mirus, Namas buvo negyvenamas ir nešildomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, t. y. priteisė Alytaus RATC iš atsakovo 69,45 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d. Teismas taip pat Alytaus RATC iš atsakovo priteisė 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmė grindžiamas tuo, kad jis neturi pagrindo mokėti vietinę rinkliavą, kadangi nagrinėjamu atveju jam atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos.

14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2014 m. birželio 4 d.). Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.).

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011 konstatavo, jog Nuostatų 11 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011 yra įsiteisėjęs, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1480/2012 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Visgi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020).

17. Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju vietinės rinkliavos nuostatai, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys rinkliavos mokėtojo, kurio perduodamų tvarkyti konkretaus komunalinių atliekų kiekio identifikuoti iš viso neįmanoma, teises. Vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Bylą nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1350/2014, 2018 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-415/2018). Tokiu atveju rinkliavos dydis gali būti apskaičiuojamas ir pagal nekilnojamojo turto plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4227-968/2019).

18. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b. l. 72–76) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. kovo 30 d., priklausė Namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad atsakovas buvo rinkliavos mokėtojas Nuostatų 5 punkto prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad jokios atliekos šioje apeliacinėje proceso stadijoje ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d., atsakovui nuosavybės teise valdant Namą nesusidarė. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. sausio 23 d. pažyma Nr. JF-IŠ-154, kurioje nurodyta, kad: i) Name nuo 2002 m. niekas negyveno ir negyvena; ii) gamtinių dujų (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 140), patvirtina tik tai, kad Name niekas negyvena ir jis nėra šildomas gamtinėmis dujomis, bet ne atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jokios atliekos jam nuosavybės teise valdant Namą apskritai nesusidarė. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atliekos nagrinėjamu atveju nesusidarė, iš esmės grindžiama tik jo teiginiais, nepagrįstais pakankamais objektyviais įrodymais, t. y. tokiais, kurie neabejotinai patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju atliekų iš tiesų nebuvo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad vietinės rinkliavos lengvatų taikymo tvarką ir pagrindus Prienų rajono savivaldybėje nustatė nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. vasario 6 d. galiojęs Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas Nr. T3-331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“, kurio 1.5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. birželio 4 d.) buvo numatytas 100 proc. atleidimas nuo įmokos asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį vienus kalendorinius metus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs šia lengvata pasinaudoti (byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nežinojęs apie jo prievolę mokėti rinkliavą ginčui aktualiu laikotarpiu). Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nėra jokio pagrindo šioje byloje konstatuoti, jog atsakovui valdant nuosavybės teise Namą jokios atliekos nesusidarė.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nutarties 15–18 punkte nurodyti motyvai (nuostatos) ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (žr. šios nutarties 11 p.) nėra pakankami paneigti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. jais remiantis nėra pagrindo keisti ar naikinti minėtą sprendimą. Teismas, priteisdamas dalį rinkliavos sumos pareiškėjui iš atsakovo, pagrįstai vadovavosi Nuostatais. Atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų prielaidas išvadai, kad Nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2014 m. birželio 4 d.) visa apimtimi galėjo prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams (tarp jų – ir Konstitucijai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui Alytaus RATC iš atsakovo rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 30 d.

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi (t. y. nagrinėdama šią bylą pagal apeliacinio skundo ribas), atsižvelgdama į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais ginčytų teismo sprendimo dalį netenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir sprendimo dalį priteisti pareiškėjui iš atsakovo 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, šių teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė