Legislator Case Law & Legislation
2024-04-24 Nr. AB-6880-3-61-3-00625-2024-4 AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6880-3-61-3-00625-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-24 Nr. AB-6880-3-61-3-00625-2024-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-24 Nr. AB-6880-3-61-3-00625-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundo 1–4 reikalavimus atsisakė priimti, o 5 reikalavimą priėmė nagrinėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-245-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įvertinti ar neįmanomi įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 “Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo” patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.1 punkto abstraktus reikalavimas iš karto sumokėti vietinę rinkliavą ir Nuostatų 16.3 punkto reikalavimas sumokėti rinkliavą neatsitraukus nuo automobilio, nesant apibrėžtam laikui, per kurį turi būti sumokėta rinkliava, yra pagrįsti ir teisėti (toliau – ir 1 reikalavimas); 2) įvertinti ar Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų Nuostatuose neapibrėžti veiksmai techninėmis priemonėmis blokuojant asmens galimybę sumokėti rinkliavą už automobilio parkavimą yra pagrįsti ir teisėti (toliau – ir 2 reikalavimas; 3) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmus neįskaitant programėle „m.parking“ 2023 m. spalio 13 d. sumokėtą rinkliavą už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimą nepagrįstais ir neteisėtais (toliau – ir 3 reikalavimas); 4) pripažinti programėle „m.parking“ 2023 m. spalio 13 d. sumokėtą mokėjimą kaip sumokėtą rinkliavą už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimą 2023 m. spalio 13 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 4 reikalavimas); priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 400 Eur neturtinę žalą (toliau – ir 5 reikalavimas).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos skundo 1–4 reikalavimus atsisakė priimti, o 5 reikalavimą priėmė nagrinėti.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (33 str. 2 d. 1 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėja 1–4 skundo reikalavimais prašo konstatuoti tam tikras aplinkybes, susijusias su konkrečiu 2023 m. spalio 13 d. įvykusiu įvykiu atliekant mokėjimą už automobilio parkavimą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, kokios objektyvios aplinkybės nulėmė termino skundui paduoti praleidimą, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bus vertinami veiksmai, nurodyti skundo 1–3 reikalavimuose, taip pat bus vertinama, ar buvo sąlygos pripažinti ir įskaityti mokėjimą už automobilio parkavimą (4 reikalavimas).

Teismas konstatavo, kad 1–4 skundo reikalavimai negali būti pripažįstami savarankiškais skundo į teismą reikalavimais, todėl juos atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo ginčo faktines aplinkybes ir teigia, kad dėl Nuostatuose (16.1 p., 16.3 p.) įtvirtintos, neįmanomais reikalavimais grįstos ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 2018-V-79 patvirtintoms Naudojimosi „m.parking“ programa taisyklėms prieštaraujančios tvarkos bei Vilniaus miesto savivaldybės taikomos ydingos praktikos, kuomet blokuojama asmens galimybė sumokėti rinkliavą, o po to taikoma administracinė atsakomybė, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, pareiškėjai sukeltos teisinės pasekmės.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ABTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepagrįstai nepriėmė nagrinėti skundo dalies dėl Nuostatų (16.1 p. ir 16.3 p.) neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų, neteisėto atsakovo veikimo bei vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos skundo 1–4 reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; ir kt.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2–4 ir 5 reikalavimus, konstatuoja, kad šiais reikalavimais pareiškėja prašo pripažinti neteisėtais atsakovo darbuotojų veiksmus ir priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą, t. y. pareiškėja iš esmės įrodinėja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos skundo 2–4 reikalavimai iš esmės yra prašymai konstatuoti faktines aplinkybes dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir šios aplinkybės bus vertinamos, nagrinėjant pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl pagrįstai atsisakė priimti šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus.

Vertindama pareiškėjo 1 skundo reikalavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės prašo įvertinti Nuostatų (16.1 p. ir 16.3 p.) teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. pareiškėja kvestionuoja norminio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą (konkrečiai – 1-ojo reikalavimo priimtinumo klausimą), turėjo įvertinti, ar pareiškėja nagrinėjamu atveju turi teisę paduoti skundą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, iš dalies netinkamai aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neįvertino, ar pareiškėjos 1-asis reikalavimas, kuris yra iš esmės prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, yra priimtinas nagrinėti teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši nutarties dalis naikinama ir pareiškėjos skundo 1-ojo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 “Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų tvirtinimo” patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 16.1 punkto ir 16.3 punkto pagrįstumą ir teisėtumą ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė