4c3273b5-0d42-42f2-b534-94de8f84cde5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-100-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-01679-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Z. V. ir R.

V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuotų asmenų Z. V. ir R. V. praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo, priimtos atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ bankroto byloje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei UAB „Infoverslas“ iÅ¡kelta bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendė baudos atsakovės direktorei R.

V. skyrimo bei kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus. Teismas Å¡ia nutartimi patvirtino E. Å . pirmos eilės 8 043,92 Eur finansinį reikalavimÄ ; patvirtino V. V. pirmos eilės 1 227,32 Eur finansinį reikalavimÄ ; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės finansinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės finansinius reikalavimus; paÅ¡alino Z. V. iÅ¡ bylos nagrinėjimo, į kuriÄ buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų; patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos antros eilės 296,28 Eur finansinį reikalavimÄ ; patvirtino UAB „Indebt“ trečios eilės 508,14 Eur finansinį reikalavimÄ ; atsisakė priimti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės finansinį reikalavimÄ ; atmetė bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl baudos R.

V. skyrimo; atmetė E. Å . praÅ¡ymÄ dėl baudos Z. V., R. V. ir V. V. skyrimo; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. praÅ¡ymÄ dėl baudos bankroto administratoriui skyrimo.Z. V. ir R. V. 2015 m. rugpjūčio 5 d., vadovaudamiesi CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame prašė teismÄ iÅ¡nagrinėti jų 2015 m. birželio 15 d. praÅ¡ymÄ dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo, 2015 m. vasario 20 d. R. V. praÅ¡ymÄ dėl administratoriaus įpareigojimo priimti iÅ¡ jos atsakovės dokumentus ir 2015 m. vasario 23 d. jos praÅ¡ymÄ dėl 2015 m. vasario 20 d. praÅ¡ymo svarstymo kartu su 2015 m. vasario 13 d. administratoriaus praÅ¡ymu nubausti R.

V.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti Z. V. ir R. V. praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo. Teismas nustatė, kad praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai ir juo siekiami procesiniai tikslai sutampa su jų 2015 m. liepos 27 d. pateikto teismui atskirojo skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas 2015 m. liepos 30 d. buvo priimtas, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai pasinaudojo teise pareikÅ¡ti reikalavimÄ teisme, todėl praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantai praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti jų praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo, nurodant, kad šį praÅ¡ymÄ nagrinėtų kitos sudėties teisėjų kolegija. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nutartyje nurodytos bylos nėra skirtingos, o yra viena ir ta pati byla.

Teismas nenurodė, koks jų atskirojo skundo reikalavimas sutampa su praÅ¡ymo dėl papildomos nutarties priėmimo reikalavimu. Net jeigu reikalavimai sutaptų, atsisakius priimti papildomÄ nutartį, iÅ¡ apeliantų bÅ«tų atimta teisė į tų pačių reikalavimų nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnyje nustatytus teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principus. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties apeliantai nurodė argumentus dėl teisėjos R.

Petkuvienės Å¡aliÅ¡kumo, todėl jais turėtų bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant ir šį atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ nepateiktas. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliantų teigimu, jie 2015 m. birželio 15 d. pateikė teismui praÅ¡ymus dėl administratoriaus veiksmų įvertinimo, tačiau teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje dėl Å¡ių praÅ¡ymų nepasisakė, administratoriaus veiksmų neįvertino ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 245 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad praÅ¡yme dėl papildomos nutarties priėmimo iÅ¡dėstyti argumentai ir juo siekiami procesiniai tikslai sutampa su pareiÅ¡kėjų 2015 m. liepos 27 d. teismui pateikto atskirojo skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, todėl vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 5 dalimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo.Pagal CPK 245 straipsnio 2 dalį dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymai iÅ¡sprendžiami teismo nutartimi, iÅ¡klausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones.

PareiÅ¡kėjai 2015 m. birželio 15 d. praÅ¡yme be kitų reikalavimų prašė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir melagingų paaiÅ¡kinimų teismui pateikimo, proceso vilkinimo, vengimo vykdyti administratoriaus pareigas, Å¡aliÅ¡kumo nubausti atsakovės bankroto administratorių maksimalia bauda, dėl galbÅ«t nusikalstamų administratoriaus veiksmų priimti atskirÄ jÄ nutartį ir praneÅ¡ti prokurorui, pakeisti administratorių teismo iniciatyva (7 t., 1-5 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartyje, spręsdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimÄ , taip pat įvertino bankroto administratoriaus veiksmus, nes pareiÅ¡kėjai buvo pateikę praÅ¡ymus dėl baudos administratoriui už piktnaudžiavimÄ procesu skyrimo bei jo atstatydinimo.

Teismas nenustatė bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesu fakto ir baudos skyrimo pagrindų, taip pat pažymėjo, kad nevertina Z. V. argumentų dėl bankroto administratoriaus Å¡aliÅ¡kumo ir dėl atskirosios nutarties priėmimo bÅ«tinumo, kadangi Å¡is klausimas buvo iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi. Teismas atkreipė dėmesį, jog Z. V. yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis neturi teisės reikÅ¡ti praÅ¡ymo dėl administratoriaus teisių ir pareigų; be to, jis yra pasinaudojęs teise į apeliacijÄ .

Taigi teismo nutartyje buvo įvertinti administratoriaus veiksmai bei pasisakyta dėl Z. V. galimybės kelti klausimus, susijusius su administratoriaus teisėmis ir pareigomis. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, iÅ¡sprendęs teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Papildomo sprendimo institutas yra skirtas tam, kad bÅ«tų iÅ¡taisytos situacijos, kuomet kuris nors reikalavimas, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus, sprendime yra neiÅ¡spręstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjų 2015 m. birželio 15 d. praÅ¡ymas, 2015 m. liepos 16 d. teismo nutarties turinys, leidžia spręsti, kad jų praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, todėl nėra CPK 227 straipsnyje įtvirtintų papildomos nutarties priėmimo pagrindų ir tokį pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ pagrįstai atsisakyta priimti.Spręsdamas kreditorių reikalavimų atsakovės bankroto byloje tvirtinimo klausimÄ , Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi be kitų iÅ¡sprendė R.

V. ir Z. V. kreditorinių reikalavimų klausimus - atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės kreditorinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus ir paÅ¡alino Z. V. iÅ¡ bylos nagrinėjimo, į kuriÄ jis buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, taip pat atmetė praÅ¡ymus dėl baudos R. V., Z. V., V. V., atsakovės bankroto administratoriui skyrimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1726-178/2015, iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria patvirtintas V.

V. kreditorinis reikalavimas, ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atsisakė priimti tvirtinti V. V. kreditorinį reikalavimÄ ; pakeitė nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Z. V. pirmos eilės kreditorinius reikalavimus, nurodydamas, kad Z. V. praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinamas. Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinti administratoriaus atstatydinimo pagrindai, vienas iÅ¡ jų, kai įmonės kreditorių susirinkimas Å¡io įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu praÅ¡ymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant Å¡iame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai praÅ¡ymÄ dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sÄ lygas ir patenkinus praÅ¡ymÄ nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar praÅ¡ymo neteikusių kreditorių interesai ar vieÅ¡asis interesas.

Taigi ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtina kreditorių prerogatyva spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo ir dėl jo veiksmų vertinimo. Iš teismui teiktų prašymų turinio matyti, kad apeliantai siekia ne tik baudos administratoriui paskyrimo, tačiau ir administratoriaus atstatydinimo. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusių nutarčių pagrindu apeliantai nėra kreditoriais atsakovės bankroto byloje (Z. V. pašalintas iš bylos), jie neturi teisės teikti prašymų dėl administratoriaus teisių ir pareigų, kadangi tokia teisė išimtinai suteikiama kreditoriams, ir tai jiems buvo išaiškinta 2015 m. liepos 16 d. teismo nutartyje.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties R.

V. ir Z. V. kėlė ne tik kreditorinių reikalavimų (ne)tvirtinimo pagrįstumo, tačiau ir administratoriaus veiksmų vertinimo bei baudos jam paskyrimo, taip pat administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva klausimus. Atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. priėmė minėtÄ nutartį. Z. V. ir R. V. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame nurodė, kad nutartyje nebuvo pasisakyta dėl visų jų atskirojo skundo argumentų ir pareikÅ¡tų reikalavimų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl papildomos nutarties priėmimo netenkino, konstatavęs, kad materialinio pobÅ«džio reikalavimai buvo iÅ¡spręsti, todėl nėra pagrindo priimti papildomÄ procesinį sprendimÄ .Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantai siekia jau iÅ¡spręstų klausimų pakartotinio nagrinėjimo ir tai daro skirtingomis procesinėmis priemonės – atskiraisiais skundais ir praÅ¡ymais dėl papildomos nutarties priėmimo, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta.Atskirojo skundo argumentas dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo pripažintinas formaliu, nepagrįstu nei CPK 65 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Vadovautis, kaip teigia apeliantai, atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties apeliantų nurodytais argumentais dėl teisėjos R. Petkuvienės Å¡aliÅ¡kumo, nėra pagrindo, nes atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties nėra nagrinėjamos apeliacijos dalykas, o minimo skundo argumentai yra įvertinti ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1726-178/2015. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus apygardos 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                     Dalia Kačinskienė                                                                                                                     Vigintas ViÅ¡inskis            Â