2025-11-05 Nr. AB-18346-3-61-3-04063-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2681-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04063-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 23S188826, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius. Kartu nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimas priimtas konstatavus, kad atvykdamas į Lietuvą iš Baltarusijos pareiškėjas pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, turinčius klastojimo požymių (suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir kelionės dokumentą). Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, priimtas pažeidžiant gero administravimo principą.

2.2. Sprendimo priėmimo pagrindas – pareiškėjo neįleidimas į Lietuvos Respubliką. Neįleidimo priežastys: asmuo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; turi netikrą, suklastotą ar padirbtą kelionės dokumentą. Teisės aktai nenustato atsakovui imperatyvaus elgesio modelio, o suteikia diskreciją, gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina uždrausti užsieniečiui atvykti, ar jo elgesys atitinka Įstatyme numatytus kriterijus, ar surinkta pakankamai duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę ir pan.

2.3. Atsakovas formaliai taikė Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 16.3.2 papunktį. Vien dokumento, kuris turi suklastojimo požymių, pateikimo faktas nėra pakankamas nurodytai nuostatai taikyti. Atsakovas nevertino, ar pateikti dokumentai iš tiesų buvo suklastoti, ar jie buvo panaudoti buvimo Lietuvos Respublikoje tikslui ir sąlygoms pagrįsti, taip pat nesiaiškino, kokiais tikslais pareiškėjas kirto sieną. Sprendime nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas žinojo apie galimą dokumentų netikrumą ar kad pats jais disponavo sąmoningai siekdamas pažeisti teisę.

2.4. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie ketinimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įrašymą į SIS. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus ar ginčyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad visi jo turėti kelionės dokumentai buvo gauti iš asmens, kuris pasiūlė pareiškėjui darbą užsienyje, pažadėjo sutvarkyti visus dokumentus, reikalingus teisėtam atvykimui ir darbui ES. Šis asmuo metu yra nuteistas Baltarusijoje už trečiųjų šalių piliečių apgaudinėjimą ir dokumentų klastojimą, siekiant neteisėtai juos įvežti į ES. Pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jam perduoti dokumentai yra netikri ar suklastoti. Pareiškėjas neturėjo galimybės vertinti, kaip turi atrodyti autentiški dokumentai. Sprendime nepateikta motyvų, kodėl buvo pagrindas įtraukti į SIS įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2023 m. liepos 7 d. pasienio užkardos pareigūnai į Lietuvos Respubliką neįleido vykstančio pareiškėjo, kuris pasų kontrolei pateikė galbūt suklastotus dokumentus. Atsakovas, gavęs informaciją raštu su prašymu uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, priėmė ginčijamą Sprendimą.

4.2. Teisės aktai neįpareigoja atsakovą aiškintis, kas ir kokiam tikslui siekia klastoti dokumentus. VSAT nustatė aplinkybes, kurių pareiškėjas skunde neginčija, t. y. kad jis pateikė suklastotus dokumentus, bei priėmė sprendimą pareiškėjo neįlesti į Lietuvos Respubliką.

4.3. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie būtų galėję lemti kitokio pobūdžio Sprendimo priėmimą. Pareiškėjo suklastota asmens tapatybės kortelė buvo pateikta pareigūnams sąmoningai ir tyčia kaip pagrindas patekti į ES teritoriją. Nesuprantama, kaip pareiškėjas galėjo nežinoti, kad dokumentai (be kita ko, asmens tapatybės kortelė) yra padirbti, kadangi jie buvo išduoti, esą, šalies, kurioje pareiškėjas nėra gyvenęs ir nemoka kalbos. Pats pareiškėjas tai pripažįsta kaip tikrovės neatitinkančią informaciją. Argumentai, kad pareiškėjo nurodytas užsienietis pareiškėjui galbūt padirbo dokumentus, yra deklaratyvaus pobūdžio.

4.4. Atsakovas neturėjo pareiškėjo kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima su juo susisiekti. Be to, pareiškėjo apklausa nekeičia faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas su suklastotais dokumentais neteisėtai bandė patekti į ES erdvę.

4.5. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Danijos Karalystės sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindžia, jog pareiškėjo buvimas Šengeno erdvėje nekelia realios grėsmės nei viešajai tvarkai, nei vidaus ar nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėjo pateiktame Danijos Karalystės pranešime dėl leidimo gyventi ir dirbti atšaukimo nurodyta, kad Danijos Karalystė leidimo gyventi išdavimo metu SIS duomenų apie pareiškėją nerado, tačiau taip atsitiko dėl kitaip įvestų pareiškėjo vardo ir pavardės duomenų.

4.6. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarką. VSAT sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, yra įsigaliojęs, pareiškėjas su juo buvo supažindintas, tačiau atsisakė pasirašyti. Skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimo dalį, kuria nutarta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius; kitą Sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 930,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. 2023 m. liepos 7 d. pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje buvo patikrintas į Lietuvos Respubliką atvykstantis maršrutinis autobusas, kuriuo vyko pareiškėjas. Jis pareigūnams pateikė jo vardu išduotą Rumunijos Respublikos asmens tapatybės ir Rumunijos vairuotojo pažymėjimą. Juos patikrinus paaiškėjo, kad pateikti dokumentai yra suklastoti. Minėtų dokumentų suklastojimo faktą patvirtina ir VSAT 2023 m. liepos 7 d. sprendimas dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir VSAT pasienio užkardos pareigūnų 2023 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad, bendradarbiaujant su ES sienų apsaugos tarnybos FRONTEX pareigūnais, buvo išsiųsta užklausa į Rumuniją, kurie patvirtino, jog tokie dokumentai registruose neegzistuoja ir yra suklastoti.

6.2. VSAT 2023 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 23S103838 dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl priežasties B (turi netikrą, suklastotą, padirbtą kelionės dokumentą), priežasties I (yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams) pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką. VSAT taip pat kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama įtraukti pareiškėjo duomenis 3 metams į Nacionalinį sąrašą, duomenis pateikiant Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.

6.3. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, kad atvykdamas į šalį pateikė suklastotus dokumentus, kad jis ir ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, priėmė ginčijamą Sprendimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; 133 str. 1, 8 d.), Kriterijų vertinimo tvarkos (1, 16.3.2 p.), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – Taisyklės; 15 p.), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas; (24 str. 1 d. a p.), nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių nuostatų taikymo.

8. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesiams priimta įvertinus VSAT pateiktą informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Teismas nurodė, kad atsakovas aiškiai išdėstė faktinį Sprendimo priėmimo pagrindą, t. y., kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvą, nes asmeniškai pateikė suklastotus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiais dokumentais siekė pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, t. y. suklastotų dokumentų pateikimo faktas yra pakankamas siekiant taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunktį.

9. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo, jog minėti dokumentai yra suklastoti, kad pareiškėjas pasitikėjo asmeniu, kuris jam pažadėjo sutvarkyti visus reikalingus kelionei dokumentus. Teismas pažymėjo, kad asmens tapatybės kortelėje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas yra Rumunijos pilietis, nors Rumunijoje jis niekada nėra gyvenęs, nemoka rumunų kalbos. Analogiška situacija yra ir su suklastotu vairuotojo pažymėjimu, kurį pareiškėjas įgijo net nevažinėjęs tos šalies keliais. Vien šie faktai leido pareiškėjui suprasti, kad dokumentai neatitinka tikrovės, suklastoti siekiant patekti į ES erdvę.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procesinių pažeidimų, teismas aptarė šiuo klausimų aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, jeigu pareiškėjui būtų buvusi sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus iš anksto, nebūtų pasiektas kitas rezultatas. Faktas, kad pareiškėjas pateikė dokumentą (asmens tapatybės kortelę), kuris pagal įstatymą privalomai pateikiamas pasienio pareigūnams, su suklastotais legalizavimo duomenimis, lemia įstatyme nustatytą pagrindą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesant jokių pareiškėjo situaciją individualizuojančių aplinkybių, pareiga jį išklausyti prieš priimant Sprendimą beprasmiškai prailgintų administracinę procedūrą ir nepadidintų pareiškėjo teisinės apsaugos. Teisė būti išklausytam turi būti įgyvendinama paisant pusiausvyros tarp suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam prieš priimant jam nepalankų sprendimą ir kompetentingų valstybės institucijų pareigos kovoti su neteisėta imigracija, ir negali būti naudojama kaip priemonė, pagal kurią administracinė procedūra būtų nepagrįstai apsunkinama. Todėl teismas nenustatė, kad šiuo atveju buvo pažeista pusiausvyra tarp bendrojo intereso supaprastinti administracinę procedūrą bei veiksmingai ją organizuoti ir suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas pagrįstai vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu – draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. laikotarpiui yra pagrįstas ir proporcingas, be kita ko, nenustačius pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

12. Tačiau dėl Sprendimo dalies, kuria buvo įvestas perspėjimas į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą.

13. Teismas vertino, kad atsakovas pirmiau minėtų pareigų neįvykdė – nepateikė motyvų, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, todėl ši Sprendimo dalis, teismo vertinimu, negali būti laikoma teisėta, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl šių aplinkybių teismas panaikino Sprendimo dalį dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

14. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė neturinčiais esminės įtakos ginčui spręsti, todėl plačiau jų nevertino. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 930,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III

15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimo dalį dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai buvo suklastoti. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis neturėjo pagrindo manyti, jog jam perduoti dokumentai yra klastotės, yra neįtikinami. Pareiškėjas pats paaiškino, kad dokumentus jam perdavė privatus fizinis asmuo (ne valstybės institucija). Vidutinio protingumo asmeniui turėtų būti akivaizdu, kad tokiu būdu negalima gauti ES valstybės asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai įvertino minėtus pareiškėjo paaiškinimus.

16.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad Sprendime nėra motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovas jam nustatytų pareigų tinkamai neįvykdė (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo). Pagrindiniai motyvai ir aplinkybės, patvirtinantys atvejo adekvatumą, yra aprašyti Sprendime, iš jo turinio matyti, kad jis priimtas ne pačiu bendriausiu pagrindu (užsienietis neįleistas), o po individualaus aplinkybių įvertinimo ir atvejo adekvatumo įvertinimo (patekimui į Šengeno erdvę pateikti suklastoti dokumentai). Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad: 1) pareiškėjas neįleistas į Lietuvos Respubliką; 2) pareiškėjo pateikti dokumentai yra suklastoti; 3) pareiškėjo neįleidimo priežastys – laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Turi netikrą suklastotą, padirbtą kelionės dokumentą; 4) SIS reglamento 24 straipsnio nuostatos; 5) pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno erdvę; 6) draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose; šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

16.3. Jeigu Lietuva neįvestų perspėjimo SIS užsieniečiui, kuris atvykimui į Šengeno erdvę pateikė suklastotą dokumentą, tai neatitiktų Šengeno konvencijos tikslų, o Lietuva iš esmės ignoruotų Šengeno erdvės saugumą, tikslus ir Šengeno valstybių tarpusavio įsipareigojimus.

17. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

18.2. Nei teismas, nei atsakovas neįvertino esminių individualių pareiškėjo asmeninių aplinkybių, be kita ko, to, kad pareiškėjas yra neraštingas asmuo, kilęs iš socialiai ir ekonomiškai atsilikusio regiono, kuriame asmenys nėra susipažinę su teisinėmis procedūromis, nesąžiningi asmenys išnaudoja jų nežinojimą ir apgaudinėja juos siekdami išgauti iš jų pinigus. Tokia situacija susiklostė ir pareiškėjui. Todėl pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip sąmoningas teisės pažeidimas ar tyčinis bandymas patekti į Šengeno erdvę neteisėtais būdais. Pareiškėjo paaiškinimai, kad dokumentus jam perdavė trečiasis asmuo – tarpininkas, kuris vėliau buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, yra nuoseklūs ir pagrįsti, todėl atmesti juos vien deklaratyvia prielaida, kad „vidutinio protingumo asmuo turėjo suprasti“, yra neteisėta ir neatitinka individualaus vertinimo principo.

18.3. Atsakovo nurodyti motyvai dėl perspėjimo įvedimo į SIS nėra pakankami, nes jie yra bendro pobūdžio ir nesudaro individualaus vertinimo pagal SIS reglamento 21 ir 24 straipsnius. Vien tai, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką ir kad jo pateikti dokumentai turėjo klastojimo požymių, savaime nesudaro pagrindo įvesti perspėjimą į SIS. Atsakovo pateikti argumentai yra deklaratyvūs, paremti abstrakčiais Šengeno erdvės saugumo tikslais, tačiau nepagrįsti individualiais duomenimis apie pareiškėjo elgesį, jo ketinimus ar realią grėsmę.

18.4. Šiuo atveju nebuvo pagrindo įtraukti pareiškėjo duomenų į SIS, nes nenustatyta jokia reali grėsmė viešajai tvarkai ar saugumui, kaip to reikalauja SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas. Danijos Karalystės kompetentinga migracijos institucija, atlikusi individualų vertinimą, nusprendė pareiškėjui išduoti leidimą dirbti, o tai patvirtina, jog, šios valstybės požiūriu, pareiškėjo buvimas Šengeno erdvėje nekelia jokios realios grėsmės nei viešajai tvarkai, nei vidaus ar nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo teisėtai gautas leidimas dirbti Danijos Karalystėje patvirtina ir tai, kad pareiškėjas nesiekė neteisėtai patekti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas Danijoje dirba nuo 2024 m. spalio mėnesio, jokių teisės pažeidimų nėra padaręs, neteistas, t. y. jokios grėsmės nekelia. Jei Migracijos departamentas prieš priimdamas Sprendimą būtų atlikęs pareiškėjo individualų vertinimą ir atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, jis būtų priėjęs kitokį sprendimą.

18.5. Vien faktas, kad pareiškėjas pasienyje pateikė dokumentą, turintį klastojimo požymių, nesuponuoja SIS reglamento 24 straipsnyje įtvirtintos „realios, aktualios ir rimtos grėsmės“ egzistavimo. Ši aplinkybė galėjo būti teisiškai įvertinta ir nacionalinio draudimo atvykti taikymo aspektu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Papildomas perspėjimo įtraukimas į SIS, nesant įrodymų apie asmens pavojingumą, būtų perteklinis, neproporcingas ir neteisėtas. Todėl priešingai, nei teigia atsakovas, neįtraukus perspėjimo į SIS nebūtų pažeisti Šengeno erdvės saugumo tikslai ar valstybių narių tarpusavio įsipareigojimai, kadangi tokio perspėjimo įvedimas gali būti pateisinamas tik kai nustatomas faktinis pavojus viešajai tvarkai ar saugumui, o ne vien konstatuojamas formalus pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. ir į SIS įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn., pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Byloje nustatyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinė 2023 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 23S103838 atsisakė pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, konstatavus, kad pareiškėjo pateikti kelionės dokumentai yra suklastoti (Sprendime nurodyti pagrindai: „B) turi netikrą / suklastotą / padirbtą kelionės dokumentą“ ir „I) yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (kiekviena valstybė privalo pateikti nuorodas į nacionalinius teisės aktus, susijusius su tokiais atsisakymo leisti atvykti atvejais)“. VSAT 2023 m. spalio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl draudimo atvykti, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, VSAT prašė įtraukti pareiškėjo duomenis 3 metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, duomenis pateikiant Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (C SIS).

21. 2023 m. spalio 20 d. buvo priimtas byloje skundžiamas Sprendimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir kelionės dokumentą), pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno erdvę, draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, todėl pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dalį, kuria nutarta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento Sprendime nepateikta motyvų, kodėl nagrinėjamas atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo.

23. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendime išdėstyti pagrindiniai motyvai ir aplinkybės, patvirtinantys atvejo adekvatumą, Sprendimas įvesti perspėjimą į SIS priimtas įvertinus individualų pareiškėjo atvejį (pareiškėjas, siekdamas patekti į Šengeno erdvę, pateikė suklastotus dokumentus). Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju nevertinama kita Sprendimo dalis, kuria atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn.

25. Skundžiama Sprendimo dalis priimta vadovaujantis SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Taisyklių 15 punktu, taip pat, be kita ko, kartu įvertinus Kriterijų vertinimo tvarkos 16.1 ir 16.3.2 punktų nuostatas.

26. Kriterijų vertinimo tvarkos 16 punkte įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu: užsienietis buvo neįleistas, nes pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi (16.1 p.); užsienietis buvo neįleistas dėl priežasčių, nenurodytų Tvarkos 16.1 ar 16.2 papunktyje, tačiau atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (16.3.2 p.).

27. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

28. SIS reglamento 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.). Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalį, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 str. 2 d.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį (dalies dėl perspėjimo įvedimo į SIS), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, vykdamas iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką, VSAT pareigūnams pateikė suklastotus kelionės dokumentus – Rumunijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, nors šioje valstybėje negyveno, rumunų kalbos nemoka. Aplinkybę, kad dokumentai buvo suklastoti, patvirtino ir Rumunijos institucijos, į kurias kreipėsi VSAT. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloja, kad pareiškėjas siekė neteisėtai patekti į Šengeno erdvę.

32. Pareiškėjo argumentai, kad jis yra neraštingas asmuo, kilęs iš socialiai ir ekonomiškai atsilikusio regiono, ir jis galėjo būti apgautas jo nurodyto asmens, todėl negali būti laikoma, kad jis sąmoningai siekė neteisėtai patekti į Šengeno erdvę, atmestini. Šie pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia aplinkybės, kad jis VSAT pareigūnams pateikė suklastotus dokumentus. Su tuo susiję apeliacinio skundo teiginiai yra bendro, hipotetinio pobūdžio ir nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog jo pateikti dokumentai yra suklastoti.

33. Šios aplinkybės suponuoja išvada, kad pareiškėjas bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

34. Kartu pabrėžtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų šios nutarties 29 punkte nurodytų ryšių su Lietuvos Respublika ar kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Pareiškėjas teigė, kad jo teisėtai gautas leidimas dirbti Danijos Karalystėje patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė neteisėtai patekti į Šengeno erdvę. Tačiau šie argumentai atmestini – byloje pateikti duomenys (Danijos dokumentai, išversti į lietuvių kalbą ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. gauti Regionų administraciniame teisme) patvirtina, kad Danijos tarptautinio įdarbinimo ir integracijos agentūra nusprendė atšaukti pareiškėjo leidimą gyventi Danijoje, nes pareiškėjui taikomas draudimas įvažiuoti į Šengeno erdvę ir jis įtrauktas į SIS (Šengeno informacinės sistemos) sąrašą kaip nepageidaujamas asmuo Šengene. Taip pat nurodyta, kad „SIRI vėliau nustatė, kad Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo įvesti neteisingi Jūsų asmens duomenys, todėl SIRI ir nematė atitinkamo pranešimo prieš suteikdami Jums leidimą gyventi ir dirbti.“. Tai patvirtina, kad, kaip ir nurodė atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo duomenų Danijos Karalystės institucijos SIS sistemoje anksčiau nerado dėl techninių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų teisiškai aktualių aplinkybių, galinčių paneigti vertinamos Sprendimo dalies pagrįstumą, teisėtumą ir proporcingumą pagal anksčiau minėtus kriterijus, pareiškėjas nepateikė.

35. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo ir teismo pozicijai, kad skundžiamo Sprendimo dalis dėl perspėjimo įvedimo į SIS yra visiškai nemotyvuota. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas, trečiosios šalies pilietis, apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., 2 d.), taip pat byloje nenustatyta su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, dėl kurių perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas į Šengeno informacinę sistemą šiuo konkrečiu atveju būtų nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais ir teisės principais, taip pat byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas turi ryšių su Lietuvos Respublika ar kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo Migracijos departamento veiksmai atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą.

36. Pareiškėjas, tvirtindamas priešingai, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4033-552/2022. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutampa nagrinėjamos ir pareiškėjo nurodytos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), kadangi minėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad asmuo pats pateikė suklastotus dokumentus, taip pat nenustatyta, kad asmuo būtų siekęs pasinaudoti suklastotu dokumentu, priešingai, nei nagrinėjamu atveju. Todėl pareiškėjo nurodyta byla yra neaktuali, konstatavus, kad pareiškėjas pats pateikė suklastotus dokumentus, kurių pagrindu siekė atvykti į Šengeno erdvę.

37. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus ir aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijama Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria buvo įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn., yra pakankamai motyvuota, pagrįsta ir teisėta.

38. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Sprendimo dalį (dėl įtraukimo į SIS) ir priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė likusią pareiškėjo skundo dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta minėta atsakovo Sprendimo dalis ir pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą, iš esmės paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.). Tai lemia, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo yra atmetamas.

39. Konstatavus, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, vertintina, kad jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 23S188826 dalis bei pareiškėjui (duomenys neskelbtini) priteista 930,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Likusią Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis