2021-08-05 Nr. AB-15515-4-52-3-00353-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3677-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00353-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Jelenai Grabovskajai, Ilhomjon Yogubov,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui J. H., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio J. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio J. H. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį J. H. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

2. Pareiškėjas teikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas dvidešimties asmenų grupėje. Jis buvo sulaikytas miške, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kadangi neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu J. H., pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens identifikavimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir galiojančią iki 2030 m. rugpjūčio 26 d., taip pat pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka. Departamento 2021 m. birželio 13 d. sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Centre.

1.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvos Respublikoje nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną.

1.3. Sulaikytas Užsienietis teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės tikslą bei tinkamų kelionės dokumentų neturėjimo priežastį. Departamentas pateikė 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. 14VR-1804 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame vertino, jog nurodytos aplinkybės pagrindžia prielaidą, kad Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti arba, net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties nustatymo, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

1.4. Vertinant, ar yra galimybė Užsieniečiui pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, buvo nustatyta, kad Užsienietis neturi pakankamai pinigų, gyvenamojo ploto, šeiminių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, asmuo turi būti linkęs bendradarbiauti su kompetentingų įstaigų darbuotojais, o, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu laikinai sulaikė Užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6. Užsienietis nurodo, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, teismas nenustatė nei vieno iš Įstatyme įtvirtinto pagrindo, kada prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas (Įstatymo 113 str. 4 d.). Kadangi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neteisėtas jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, kai jis paprašo prieglobsčio, negali būti motyvu ir pagrindu jį sulaikyti, nes jo atvykimo tikslas, net neturint tinkamų kelionės dokumentų, teisėtas – prašyti prieglobsčio.

7. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo, kaip ultima ratio, prasmės, nebuvo proporcingas.

8. Užsienietis akcentuoja, kad jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs, todėl sulaikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis pabrėžia, kad jo veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 12PR-150 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas) nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Šį Sprendimą Užsienietis apskundė.

11. Pareiškėjas pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Nors Užsienietis turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o miškais iš Baltarusijos Respublikos pusės, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų, todėl darytina išvada, kad Užsienietis turėjo teisę prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Departamentas, išanalizavęs visą turimą informaciją, pateikė Raštą, kuriame nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas sulaikyti Užsienietį. Pareiškėjas teigia, kad išlieka tikimybė, jog Užsienietis, būdamas nesulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas įvykdyti jo išsiuntimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis J. H. 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje; Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

14. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, neteisėtas jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, kai jis paprašo prieglobsčio, negali būti motyvu ir pagrindu jį sulaikyti, nes jo atvykimo tikslas, net neturint tinkamų kelionės dokumentų, yra teisėtas – prašyti prieglobsčio. Užsienietis taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 2, 3, 8, 10 ir 12 punktai).

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Sprendimu Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Byloje nurodoma, kad Užsienietis šį Sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina ir tai, kad Užsienietis yra atvykęs be šeimos, jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

19. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), jam reikalinga operacija, tačiau jokių įrodymų šiuo aspektu nepateikė. Be to, pareiškėjo atstovė nurodė, kad Centre nuolat veikia šeimos gydytojo kabinetas, t. y. pareiškėjui gali būti suteiktos kvalifikuotos gydymo paslaugos.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

21. Departamento Rašte, be kita ko, nurodyta, kad: „<...> J. H. pirminių apklausų metu nurodė, kad už užmokestį kirsti valstybės sieną jiems padėjo nepažįstami asmenys. Juos atvežė su automobiliu ir išlaipino. Tuomet jie ėjo pėsčiomis, kol juos sulaikė pareigūnai.“ Rašte apibendrinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis (kartu su kitais Rašte įvardytais prieglobsčio prašytojais) nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudojant nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, į tai, kad Užsienietis, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ir aplinkybes, dėl kurių su savimi neturėjo kelionės dokumentų, tokiu būdu siekiant apsunkinti tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, Departamentas mano, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema. Departamentas Rašte vertino, kad Užsienietis gali pasislėpti ar, net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties nustatymo, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, nurodė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą (užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką), kuri nagrinėjamu atveju netaikytina (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo procedūra nėra baigta), tačiau įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teikime nurodytu Užsieniečio sulaikymo pagrindu (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), todėl konstatuotina, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

23. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į konkrečias Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir pan., Užsieniečio sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos 2021 m. birželio 21 d. sprendimu Nr.40-289 ne ilgiau nei 48 val., t. y. faktiškai Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2021 m. birželio 21 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą be jokio teisėto pagrindo.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio J. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį J. H., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė