4bd5f0f7-059e-4b21-a950-bc8c7ac2b3b1 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-73-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01294-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. T. praÅ¡ymÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å ilutės rajono savivaldybės administracijos ir Å ilutės rajono savivaldybės administracijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja A.

T. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å ilutės rajono savivaldybės administracijos ir Å ilutės rajono savivaldybės administracijos jai priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d..PraÅ¡yme (b.l. 4-7) nurodė, jog ginčo laikotarpiu dirbo Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiÄ ja auditore (A lygis, 8 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė, nuo 2010-01-04 – A lygis, 9 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė).

Teigia, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) priėmus Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases, konkrečiai jos atžvilgiu nuo 50 iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir Å¡ios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

ReikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų. Atsakovė Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b.l. 16-17) nurodė, jog sprendimÄ palieka teismo nuožiÅ«rai. Teigia, kad ginčo laikotarpiu nustatant pareiÅ¡kėjos pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, buvo taikomos tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatos. Pažymi, jog asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turėtų nustatyti įstatymų leidėjas.

Nurodo, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. XII-523 Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju tinkama atsakove turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, nustačiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ . Teismui nusprendus praÅ¡ymo reikalavimÄ patenkinti, sprendimo vykdymÄ praÅ¡o atidėti.Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Å¡aukimais (b.l. 38, 41), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjai sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.  PraÅ¡ymo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo reiÅ¡kiamas atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å ilutės rajono savivaldybės administracijos, ir Å ilutės rajono savivaldybės administracijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje LVAT atsakove pripažindavo institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje tinkama atsakove laikytina Å ilutės rajono savivaldybės administracija.Nustatyta (b.l. 8-11), kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėja dirbo Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiÄ ja auditore (A lygis, 8 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė, nuo 2010-01-04 – A lygis, 9 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė).IÅ¡ pažymų apie pareiÅ¡kėjai priskaičiuotÄ darbo užmokestį (b.l. 19-23) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta 19839,99 Lt (5746,06 Eur) darbo užmokesčio.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is Ä®statymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtÄ bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , daliai valstybės tarnautojų – aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukÅ¡tesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Taigi Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos.Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas remtis LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose LVAT iÅ¡nagrinėtose analogiÅ¡kos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016 ir Nr. eA-281-552/2016).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjos reikalavimai, yra panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis ir jos teikiami argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių. Apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už. darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.Akcentuotina, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas) Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , vertintina, kad dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai kompensuotini pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl esant įstatymu nustatytam praradimų kompensavimo mechanizmui, tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016)). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimÄ , 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiÅ¡kose bylose) neiÅ¡vengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas; iÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .

Be to, administracinį teismÄ saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). LVAT formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei LVAT aktualiÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡ymo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:             praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                         Eglė Kiaurakytė                                                                                                          Â