Legislator Case Law & Legislation
4bb58a31-6087-4aa2-b671-2bb3bb9aa513 AI generated

4bb58a31-6087-4aa2-b671-2bb3bb9aa513 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4bb58a31-6087-4aa2-b671-2bb3bb9aa513
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas.

Legislator headnote

AI generated

4bb58a31-6087-4aa2-b671-2bb3bb9aa513 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tiek komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais raÅ¡ytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokiÄ galimybę turi komisijos nariai, kurie su juo betarpiÅ¡kai bendrauja kiekvienÄ dienÄ bei mato jo progresÄ . Nepaisant to, net ir pripažinęs, jog prokurorės skundas grindžiamas „tikrovės neatitinkančia informacija, nepagrįstai bloginančia nuteistojo padėtį“, teismas skundžiamoje nutartyje pritarė prokurorės, o ne specialistų pozicijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų taikymo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Skundas Nr. 1S-72-891/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28106-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. V. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – prokurorė) skundas ir nutarta netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Lygtinio paleidimo komisija, komisija) 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V., n u s t a t ė :

1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas.

Nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 parų arešto bausmę. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 12 d., pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d. Du trečdalius paskirtos bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2022 m. gruodžio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. buvo 3 metai 6 mėnesiai 26 dienos.

2. Lygtinio paleidimo komisija 2023 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-193 (toliau ir – nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, konstatavo, kad nuteistasis padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ ir (3 balsai už, 3 balsai prieÅ¡, lemiamas balsas komisijos pirmininkės) nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

3. Dėl minėto Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo prokurorė pateikė skundÄ apylinkės teismui, kuriuo prašė netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V.. Nesutikdamas su skundu A. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ jį.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo tvirtinimo kartu su prokurorės skundu dėl to paties nutarimo, 2023 m. vasario 20 d. nutartimi tenkino prokurorės skundÄ ir nepatvirtino komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-193 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V.. Apylinkės teismas, susipažinęs su Lygtinio paleidimo komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, prokurorės skundo ir nuteistojo atsiliepimo į jį argumentais, sprendė, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog A.

V. yra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar nėra pasiruošęs efektyviai integracijai į visuomenę, nėra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, kol kas nesugeba laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Å iuo atveju iÅ¡likęs vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos egzistavimas, nuteistojo baustumas administracine tvarka sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, A.

V. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Teismo teigimu, Lygtinio paleidimo komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartÄ Ä¯vertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. V. nebÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumas tarp bausmės humaniÅ¡kumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetÄ , nesant objektyvaus pagrindo, nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistasis A. V. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui. Skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 19 d. nutarimÄ Nr. RV-25-193 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad absoliuti dauguma skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra bÅ«tent teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės. Nepaisant to, grįsdamas savo sprendimÄ netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas iÅ¡ esmės atkartojo prokurorės skunde iÅ¡dėstytus teiginius, jog, nepaisant to, kad A.

V. deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, dar nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jis probacijos metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas pripažino, kad visi jo asmens byloje užfiksuoti teigiami pokyčiai jo elgesyje neabejotinai vertintini teigiamai, tačiau, anot teismo, jie nėra pakankami Å¡iuo metu lygtinai paleisti nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, negalintys paneigti A.

V. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Anot nuteistojo, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad A. V. lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, yra pagrįstas ir realiai atitinka esamÄ situacijÄ , grįstÄ ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir atskirosios komisijos narių nuomonės, kurios grįstos pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į neigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tiek komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais raÅ¡ytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti nuteistojo, kaip tokiÄ galimybę turi komisijos nariai, kurie su juo betarpiÅ¡kai bendrauja kiekvienÄ dienÄ bei mato jo progresÄ . Nepaisant to, net ir pripažinęs, jog prokurorės skundas grindžiamas „tikrovės neatitinkančia informacija, nepagrįstai bloginančia nuteistojo padėtį“, teismas skundžiamoje nutartyje pritarė prokurorės, o ne specialistų pozicijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų taikymo A.

V., nors, kaip matyti iÅ¡ prokurorės skundo, ji nevertino nei A. V. asmens bylos medžiagos, nei jo individualios padėties, o tiesiog nukopijavo ankstesnio skundo teiginius ir jame tik pakeitė pavardes. 5.2. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama, nes jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, tai yra jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo teigimu, nepaisant to, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Å¡iuo atveju nekyla jokių abejonių, kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . 2022 m. gruodžio 12 d. sudarytame pakartotiniame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodikÄ , yra nurodoma, jog A. V. nusikalstamos elgesio rizikos balai tik nežymiai (3 balais) virÅ¡ija žemos rizikos grupės ribas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir jų nevertino.

Pasak nuteistojo, vertinant konkretaus nuteistojo pažangÄ , privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimÄ konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Å iuo gi atveju iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas vertino iÅ¡imtinai tik A. V. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytÄ informacijÄ , kaip jam sekėsi valdyti jam vertinimų metu iÅ¡skirtus veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.

Teismas ignoravo faktÄ , kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis A. V. pademonstravo nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir nuo paskutinių vertinimų nuolat mažėjo, o tai įrodo akivaizdžiÄ jo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Skundžiamoje nutartyje Å¡is balų pokytis nepaminėtas, taigi, nuteistojo vertinimu, akivaizdu, jog teismas Å¡iuo atveju esmingai suvaržė jo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise.

Teismo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad nusikalstamo elgesio rizika ir toliau gali bÅ«ti mažinama, yra niekiniai ir rodo, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesusipažino su reikÅ¡mingais nuteistojo asmens bylos duomenimis ir neįsigilino į esamÄ situacijÄ . 5.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, patenkinęs prokurorės skundÄ ir atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ , pažeidė BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintÄ progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principus.

Å iuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimÄ taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sÄ lygas ir priežiÅ«rÄ po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. 5.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė A.

V. padaryto nusikaltimo sunkumui ir pobūdžiui bei ankstesniems administraciniams baustumams. Pažymima, kad neginčijama, jog šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Anot nuteistojo, skundžiamoje nutartyje akcentuojama jau po komisijos svarstymo gauta administracinė nuobauda savaime nepagrindžia teismo išvados, jog jis vis dar yra linkęs nusižengti.

Pasak nuteistojo, svarbu pažymėti, jog padarytas nusižengimas nėra itin Å¡iurkÅ¡tus ir piktybiÅ¡kas, be to, paskirta bauda už jį buvo sumokėta kitÄ dienÄ , o tai rodo, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės dėl savo netinkamų veiksmų, kas buvo pažymėta ir komisijos nutarime. Nuteistojo manymu, asmens baustumas administracine tvarka už atsitiktinio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ negali Å¡io asmens charakterizuoti kaip linkusio nusižengti, Å¡i aplinkybė negali turėti dominuojančios reikÅ¡mės ir nusverti visų kitų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių.

Nei BVK, nei teismų praktika nedraudžia administracinį nusižengimÄ padariusio asmens vertinti kaip tinkamo lygtinio paleidimo instituto taikymui, jei jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas, nuolat darantis pavojingus administracinius nusižengimus ir vengiantis atlikti paskirtas bausmes. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju esant iÅ¡imtinai tik teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas ir ankstesnių administracinių nuobaudų faktas negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ . 5.5.

Nuteistasis skunde pabrėžia, kad per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, jis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamÄ pusę, tÄ geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. TÄ teisingai pabrėžė ir Lygtinio paleidimo komisija, kuri vertino visÄ kompleksÄ aplinkybių, iÅ¡ kurių matyti, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiÅ«rÄ ir visuomenės vertybes.

Dėl to, pasak nuteistojo, visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡skyrė tariamai koreguotinas jo savybes, nes jo asmens byloje esančių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog visose srityse jis padarė maksimaliÄ pažangÄ , siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . O jo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygomis. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje paprasčiausiai suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mÄ stymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos metu, o konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , nėra pateikta nei skundžiamoje nutartyje, nei prokurorės skunde.

Nors skundžiamoje nutartyje užsimenama, kad jis pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra skolingas santykinai didelę sumÄ â€“ 12 070,54 Eur ir atlygino labai nedidelę dalį sumos, tačiau, anot nuteistojo, liko neįvertinta tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis deda visapusiÅ¡kas pastangas iÅ¡taisyti dėl savo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. Jo nuostatos į darbÄ yra iÅ¡imtinai teigiamos, savo užimtumÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis maksimaliai iÅ¡naudoja mokslams ir darbinei veiklai, turi nuolatinį teisėtÄ pragyvenimo Å¡altinį – dirba, darbÄ susirado savarankiÅ¡kai, jokių problemų dėl darbo atlikimo ir su kolektyvu neturi.

Nuteistojo vertinimu, visa tai rodo jo siekį atlikus laisvės atėmimo bausmę dirbti kvalifikuotÄ darbÄ bei tokiu bÅ«du padengti esamÄ skolÄ . Be to, jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, todėl jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai Å¡eiminiai ryÅ¡iai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. 5.6. Apibendrindamas nuteistasis skunde teigia, kad jo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visuma Å¡iuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog jis visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti bei pilnai integruotis į plačiÄ jÄ visuomenę.

Faktai, kad jis laisvėje turi gerai apmokamÄ darbo vietÄ , užtikrintÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , rodo, kad jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastÅ«mėti atgal į nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, kaip minėta, jis iÅ¡laikė artimus socialinius ryÅ¡ius su savo giminaičiais, todėl bÅ«damas laisvėje jis turės artimųjų paramÄ ir moralinį palaikymÄ .

Anot nuteistojo, skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog per bausmės vykdymo laikotarpį jis padarė pažangÄ , savo elgesį pakeitė pakankamai tam, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ ir toliau taisyti jį neizoliuotÄ nuo visuomenės. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, prieÅ¡ingai – jis bus prižiÅ«rimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali bÅ«ti pasiųstas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , bei atlikusiam minimaliÄ BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikant probacijÄ .

8. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinęs pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. V. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, bei kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta tenkinti prokurorės skundÄ ir atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ , yra ne formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, o pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, prieÅ¡ingai nei mano nuteistasis, pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iÅ¡ esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamÄ elgesį ir mÄ stysenÄ .

10. Ä®vertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla: nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, stebimas tam tikras nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas, bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (iki 2023 m. sausio 1 d. buvo Vilniaus pusiaukelės namai), lengvosios grupės sÄ lygomis, suteiktas leidimas iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbÄ , taip pat leista parvykti trumpalaikei trijų parų iÅ¡vykai į namus, kurios metu paskirtų įpareigojimų nepažeidė, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį yra 4 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityviuose užsiėmimuose, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nuosekliai kelia savo profesinę kvalifikacijÄ bei siekia įgyti papildomų profesinių kompetencijų, atlikdamas bausmę savarankiÅ¡kai surado darbÄ , problemų dėl darbo atlikimo bei su kolektyvu neturi, dalyvauja tam tikrose tikslinėse intervencinėse priemonėse, lanko socialinių darbuotojų ir psichologų konsultacijas, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas.

Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme.

11. Tačiau vien tik Å¡ių duomenų taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibÅ«dinančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį apylinkės teismas visiÅ¡kai ignoravo teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės bÅ«ti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. V. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Tam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

12. Lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimÄ pateisinti. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, Å¡ių priemonių įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai bei kitos aplinkybės.

13. Å iame kontekste skundÄ nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mÄ stymo ir požiÅ«rio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl bÅ«tina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad A. V. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. V. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau 2019 m. kovo 19 d. buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl pataisos įstaigų vidaus bei nuteistųjų elgesio taisyklių pažeidimų.

Be to, po paskutinio jo svarstymo komisijoje, 2022 m. rugsėjo 26 d., A. V. buvo baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų padarymÄ . Nors sutiktina su nuteistuoju, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, be to jam skirtÄ baudÄ A. V. sumokėjo kitÄ dienÄ , vis tik pažymėtina, kad minėti administraciniai nusižengimai gali bÅ«ti padaromi tik sÄ moningai, o paskirta nuobauda Å¡iuo metu dar yra galiojanti.

Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis vis dar yra linkęs nusižengti, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ . Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad A. V. administracine tvarka buvo nubaustas vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos, tuo metu, kai jam buvo leista iÅ¡vykti už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

Apygardos teismo nuomone, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, ypač vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, tai yra probacijos sÄ lygų.

14. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimÄ atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis A. V. padarytų nusikaltimų sunkumÄ ir pobÅ«dį. Å i aplinkybė, kaip pritariama ir skunde, yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ , reikalauja vertinti itin atidžiai.

Nors nusikaltimų sunkumas ir pobÅ«dis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pakankamumÄ , paminėtos aplinkybės taip pat neturi bÅ«ti sumenkinamos ir į jas turi bÅ«ti atsižvelgta. Å iuo atveju A. V. subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, o už kelių, tai yra dviejų labai sunkių, dviejų nesunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo, padarymÄ .

Jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, iÅ¡ nusikalstamos veikos siekdamas finansinės naudos. Be to, nors A. V. laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmÄ kartÄ , praeityje yra teistas Lietuvoje ir užsienyje, Å¡is teistumas jam yra Å¡eÅ¡tas, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Beje, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nors jo sÄ lygos nebuvo pažeistos, tačiau akivaizdu, kad Å¡velnesnė bausmės atlikimo forma teigiamų rezultatų nedavė, nuteistasis savo elgesio pasekmių neįvertino ir vėliau nusikalto pakartotinai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš pateiktoje medžiagoje esančios 2023 m. sausio 10 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-95 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) (teikimo b. l. 9–20), dėl paskutiniųjų įvykdytų nusikaltimų A. V. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies: dėl sukčiavimo – neigia, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – pripažįsta iš dalies.

Interviu metu vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, pateikdamas subjektyvias situacijos vertinimo aplinkybes. Tai rodo, kad A. V. iki šiol savo elgesio kritiškai nevertina. Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, ar A. V. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Sutiktina, jog glaudÅ«s ryÅ¡iai su artimaisiais, gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo Å¡altinio (dirba, darbÄ susirado savarankiÅ¡kai) turėjimas, gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, apygardos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su Å¡eima ir gyvenamÄ ja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu arba iki jų padarymo, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryÅ¡iai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia anksčiau aptartus duomenis ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvėje A. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Nuteistasis yra įsitikinęs, jog jis visiškai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų, kadangi jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, užsiima prasminga veikla, jo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir nuo paskutinių vertinimų nuolat mažėjo. A. V. motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginį dėl jo atitikimo materialiajam lygtinio paleidimo pagrindui, yra iš esmės teisingi.

Tačiau pažymėtina, jog vien individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukÅ¡tai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis Å¡ios rizikos taÅ¡kų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangÄ , daromÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vertinant konkretaus nuteistojo pažangÄ , privaloma ne formaliai atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, o vertinti, kokiÄ Ä¯takÄ individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, kita pozityvi jo veikla (pvz., mokymasis, darbas, savanoriÅ¡ka veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis ir pan.) turėjo jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme.

O Å¡iuo gi atveju, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nustatyta, jog A. V., net ir atlikusiam didžiÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar nustatoma net 10 tokio pobÅ«džio kriminogeninių veiksnių, iÅ¡ kurių net 6 (tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiÅ¡kos laisvėje, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nepakankamai kritiÅ¡kas požiÅ«ris į save bei savo elgesį, aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankamas probleminių sričių identifikavimas, kategoriÅ¡kumas) yra dinaminiai, tai yra tokie, kuriuos nuteistasis dar gali sumažinti (valdyti).

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistajam A. V. bÅ«dingas aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi bei savivertės lygis, apibÅ«dindamas save, kaip asmenybę, iÅ¡lieka itin pozityviai nusiteikęs, stokojantis motyvacijos ieÅ¡koti savyje neigiamų savybių ar trÅ«kumų, stengiasi sudaryti aplinkiniams teigiamÄ Ä¯spÅ«dį bei savęs vaizdÄ . Pažymėtina, kad Å¡ie nuteistojo bÅ«do bruožai rodo, kad žmogus jaučiasi daug svarbesnis, reikÅ¡mingesnis ir pranaÅ¡esnis už kitus, nėra linkęs ieÅ¡koti visas puses tenkinančio kompromiso, o tai gali apsunkinti probacijos vykdymÄ , kurios metu jam tektų bendradarbiauti su probacijos tarnybos darbuotojais ir detaliai atsiskaityti, kaip yra vykdomi nustatyti draudimai bei įpareigojimai.

Anksčiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai patenka į Socialinio tyrimo iÅ¡vados „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, „MÄ stymas ir elgesys“ bei „Nuostatos sritis“, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, o bÅ«tent jos 7.1 papunkčio, teigiamas pokytis, atliekant A. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , buvo fiksuotas tik „Emocinė gerovė“ ir „MÄ stymas ir elgesys“ srityse. Ä®vertinus tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė konkrečiais faktais, o ne, kaip teigiama skunde, formaliais ir deklaratyviais argumentais grįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ dar gali sumažinti, kad Å¡iuo metu jo daroma pažanga dar nėra pakankama paleisti jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

17. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijas Rec(2003)22, tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobÅ«džio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistÄ jį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei.

Akivaizdu, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas vyriausiosios prokurorės skundÄ ir atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos A. V., savo sprendimÄ aiÅ¡kiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas iÅ¡analizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BVK, nei kitų teisės aktų nuostatos, nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos.

Vien aplinkybė, kad Lygtinio paleidimo komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ , teismo neįpareigoja priimti skundÄ padavusiam asmeniui palankų sprendimÄ , kadangi teisę priimti sprendimÄ dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos įstatymo leidėjas Å¡iuo atveju yra suteikęs teismui. Kita vertus, Å¡iuo konkrečiu atveju akcentuotina ir tai, kad Lygtinio paleidimo komisija, spręsdama A. V. lygtinio paleidimo klausimÄ , nebuvo vieninga – komisijos narių balsai pasiskirstė vienodai (3 balsai už, 3 balsai prieÅ¡), o sprendimÄ lėmė tik komisijos pirmininkės balsas, su nuteistojo A.

V. lygtiniu paleidimu iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos kategoriÅ¡kai nesutiko ir prokurorė, pateikusi skundÄ dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo.

18. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. V. asmenybę ir jo pataisos procesÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ . Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad, bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje A.

V. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. V. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys