2015-11-25 Nr. AB-22954-3-65-3-00140-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1404-492/2015 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00140-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, kuriuo pareiškėjas teismą prašo panaikinti 2015 m. gegužės 15 d. Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus sprendimą Nr.(15.7)-A4-5373 ir įpareigoti atsakovą tenkinti 2015 m. balandžio 28 d. patikslintą paraišką Taršos leidimui gauti (pakeisti). Atsakovo atstovė pareiškė prašymą sustabdyti administracinę bylą, kol bus išspręsta kita administracinė byla Nr. e1-990-320-2015. Atsakovo atstovė nurodė, kad kitoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tai yra atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamame 2015 m. gegužės 15 d. atsakovo sprendime pareiškėjui nurodyta, kad jis privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą remiantis būtent 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir darant nuorodą į šį sprendimą, tai atsakovo atstovės nuomone, nagrinėjama byla stabdytina, kol kitoje byloje teismas nuspręs dėl 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-1115-739-2015, kol įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. e1-990-320-2015, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00030-2015-8. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. e1-990-320-2015 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl 2014 m. gruodžio 10 d. Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus sprendimo Nr.(15.7)-A4-8137 dalinio panaikinimo.

Paminėtas sprendimas skundžiamas toje dalyje, kuria atsakovas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, ginčijamu sprendimu pareiškėją įpareigojo prieš pakeičiant TIPK leidimą atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr.(15.7)-A4-5373. Vienu iš pagrindinių skundo argumentu ir motyvu, kuriuo remdamasis pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįstas sprendimo reikalavimas pareiškėjui atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Toks reikalavimas skundžiamame sprendime pareiškėjui yra pateiktas dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos adresu Šaltinių g. 45 Utena, remiantis įpareigojimu atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, kuris pareiškėjui buvo nustatytas 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovo sprendime. Abiem atvejais, tiek atsakovui priimant 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą, tiek ir 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, pareiškėjas teikė paraiškas dėl to paties TIPK leidimo Nr. TU(2)-66 pakeitimo taršos leidimu, paraiškos buvo teikiamos dėl toje pačioje vietoje vykdomos veiklos apimčių pakeitimo.

Administracinėje byloje Nr. e1-990-320-2015 bus nuspręsta dėl atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, ir kuria atsakovas rėmėsi įpareigodamas pareiškėją atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, priimdamas šioje nagrinėjamoje byloje skundžiamą 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą atsakovas prašė sujungti nagrinėjamas bylas, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant bylas atskirai tuo pačiu klausimu gali būti suformuota skirtinga teisminė praktika, tačiau administracinė byla Nr. e1-990-320-2015 jau yra išnagrinėta iš esmės, teismas yra nusprendęs sprendimą šioje byloje skelbti 2015 m. lapkričio 10 d.

Todėl administracinių bylų sujungimas nebėra galimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos, kol nebus išspręsta administracinė byla Nr. e1-990-320-2015, kas sudaro pagrindą nagrinėjamą administracinę bylą stabdyti( Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krisminda“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio

5 d. nutartį ir atmesti atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo. Pareiškėjas tvirtina, kad administracinėje byloje Nr. eI-990-320/2015 ginčas kilo dėl reikalavimo atlikti atranką pagal 2014 m. lapkričio 12 d. paraišką, o šioje byloje – pagal 2015 m. balandžio 28 d. paraišką Taršos leidimui gauti (pakeisti). Nors atsakovas reikalavimą atlikti atranką abiem atvejais grindė iš esmės tapačiais motyvais, tačiau minėtos bylos negali būti laikomos identiškomis dėl skirtingos pareiškėjo teiktų paraiškų apimties bei motyvų dėl reikalavimų atlikti atranką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756–860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011).

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–259/2012). Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–256/2012). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti 2015 m. gegužės 15 d.

Aplinkos apsaugos agentūros taršos prevencijos ir leidimų departamento Utenos skyriaus sprendimą Nr.(15.7)-A4-5373, kuriuo atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. balandžio 30 d. paraišką taršos leidimui gauti (pakeisti) ir privalomuosius priedus, nurodė, kad prieš teikiant paraišką pareiškėjas privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, taip pat nurodė paraiškos trūkumus, kuriuos pareiškėjas turėtų ištaisyti. Byloje nustatyta, kad paraišką dėl to paties, t. y. pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. išduoto TIPK leidimo pakeitimo, pareiškėjas buvo teikęs atsakovui ir anksčiau (2014 m. lapkričio 12 d.) ir atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu, ginčijamu administracinėje byloje Nr. eI-990-320/2015, kuriame be kitų aplinkybių taip pat pabrėžta, kad pareiškėjas privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėje byloje Nr. eI-990-320/2015 nustatyti faktai taps prejudiciniais šioje byloje yra teisinga. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog atsakovo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimas ir 2015 m. gegužės 15 d. sprendimas priimti skirtingų pareiškėjo pateiktų paraiškų pagrindu, iš esmės abiem atvejais buvo sprendžiama dėl to paties pareiškėjui išduoto TIPK leidimo pakeitimo ir abiejuose sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjas privalo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, ką abejose bylose iš esmės ginčija pareiškėjas.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-990-320/2015, kadangi šioje byloje nustatyti faktai taps prejudiciniais nagrinėjamai bylai, bus išvengta pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, galimai prieštaringų sprendimų susijusiose bylose. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio

1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė