2025-09-10 Nr. AB-14150-3-61-3-04221-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1063-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04221-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 25S166073 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas grindė šį prašymą tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę, nes bijo patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, nesuderinamų su (duomenys neskelbtini) režimu. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju negalima neabejotinai teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei Sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti. Teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą, t. y. panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, asmeniui yra nustatytas terminas iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. savanoriškai išvykti, o, neįvykdžius to, Sprendimo 3 punktu nuspręsta išsiųsti asmenį, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant perspėjimą į SIS sistemą. Todėl akivaizdu, kad, nesustabdžius šio Sprendimo galiojimo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies dar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, taikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala, bus užtikrinta galimybė realizuoti savo teises, taip pat bus užtikrinti ir atsakovo interesai, kadangi Sprendimo galiojimas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo N. B. skundą ir tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Sprendimo vykdymą, iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas grindžia prieglobsčio prašymą tuo, jog bijo grįžti į kilmės valstybę, bijo patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, nesuderinamų su (duomenys neskelbtini) režimu. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jie (su žmona) pirkdavo vėliavas ir iškabindavo jas daugiabučiuose, balkonuose, su dažais nupiešdavo (duomenys neskelbtini) vėliavas ant valstybinių pastatų, nupieštas vėliavas priklijuodavo viešajame transporte ant langų, ėjo į mitingus prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą. Į Lietuvą atvyko 2021 metais. Po išvykimo lankydavosi (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo 2023 metais, tuo metu dar gavo iš karinės komendatūros šaukimą į 3–4 savaičių mokymus, bet nenuvyko į juos, išmetė šaukimą. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidoje buvo paskelbta nuotrauka, kurioje jis su savo žmona ir pažįstamu P. D. užfiksuoti mitinge, vėliau 2022 m. P. D. buvo sulaikytas pasienio punkte. 2024 m. P. D., atlikęs bausmę, susisiekė su prieglobsčio prašytoju ir informavo, kad pas jį į pataisos namus buvo atvykęs prokuroras ir rodė tą nuotrauką, publikuotą „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidoje, bei teiravosi N. B. ir jo žmonos duomenų. Gavęs šią informaciją, pareiškėjas negrįžo į (duomenys neskelbtini), nes bijo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl savo veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad, atvykęs į Lietuvą, su žmona dalyvavo protestuose. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvoje gyvena visa jo šeima – žmona su dviem vaikais, kurie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjo žmonai leidimas laikinai gyventi išduotas tarpininkaujant VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodant tas pačias priežastis, kurias nurodo pareiškėjas.

Teismas, įvertinęs byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, atsižvelgęs į tai, kad, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties klausimas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) prasme), tai, kad pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, tai, kad, taikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-743-821/2024), be to, tikėtina, kad palankaus teismo sprendimo atveju būtų išvengta sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos didelės žalos padarymo, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį iš dalies, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė nei vieno konkretaus argumento, susijusio su viena iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo sąlygų, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą.

Migracijos departamento teigimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas nepagrindė ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas grindžia neatitaisomą žalą tuo, jog, išsiuntus jį į kilmės valstybę dar bylos nagrinėjimo metu, jis ne tik bus išskiriamas su savo šeimos nariais, tarp jų ir nepilnamečiu vaiku, bet ir neteks darbo pajamų, kurių pagrindu prisideda prie šeimos gerovės. Atsakovas pažymi, jog, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 23 d., pareiškėjo abu vaikai (vienas vaikas yra nepilnametis) yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir negalės dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjas turi atstovą, kuris atstovaus jam teismo posėdyje, atstovas turi teisę atlikti iš esmės visus procesinius veiksmus.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių. Pareiškėjas tvirtina, kad, remiantis Sodros duomenimis, jis turi darbinius santykius, kadangi jam suteikta teisė dirbti kartu su jam išduota užsieniečio registracijos kortele, kartu teismui pateikta ir informacija apie VSD laikotarpius nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 30 d., iš kurios matyti, kad pareiškėjas ne tik vykdė individualią veiklą, bet ir dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę dar bylos nagrinėjimo metu, jis ne tik bus išskiriamas su savo šeimos nariais, tarp jų ir nepilnamečiu vaiku, kurie visi gyvena Lietuvoje išduotų leidimų laikinai gyventi pagrindu, bet ir neteks darbo pajamų, kurių pagrindu prisideda prie šeimos gerovės. Pareiškėjas teigia, kad, tik taikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Taigi pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo vykdymą (galiojimą), turi nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 25S166073 nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti N. B. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu N. B. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1. išsiųsti N. B. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3.2. uždrausti N. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3. įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, teismui pateiktame skunde, be kita ko, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas

Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl galimo Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra akivaizdžiai nepagrįsti (pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, susijusius su jo dalyvavimu mitinguose, jo baime grįžti į kilmės valstybę ir galimą patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl savo politinių įsitikinimų, nesuderinamų su (duomenys neskelbtini) režimu).

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skunde nurodė, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę bylos nagrinėjimo metu, kiltų reali neatitaisomos žalos rizika jo teisėms ir laisvėms, kadangi jis ne tik bus išskiriamas su savo šeimos nariais, tarp jų ir nepilnamečiu vaiku, kurie visi gyvena Lietuvoje išduotų leidimų laikinai gyventi pagrindu, bet ir neteks darbo pajamų, kurių pagrindu prisideda prie šeimos gerovės. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, kad kilmės valstybės institucijos negrąžins jo į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos kilmės valstybėje vertinimu ir tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra vykdomas aktyvus asmenų persekiojimas, asmenys yra sulaikomi arba pasienyje, arba praėjus kelioms dienoms po grįžimo į (duomenys neskelbtini), inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą už dalyvavimą protestuose 2020 metais ir vėliau užsienio valstybėse. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko ir rezidavo Lietuvoje teisėtai, o, turėdamas vizas / leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo teisinį pagrindą likti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui gavus informaciją apie tai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai teiravosi apie jį ir jo žmoną, pareiškėjas nevyko į (duomenys neskelbtini), nes suprato, kad yra patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, todėl jam grįžti nesaugu, tai atitinkamai patvirtina ir naujausia kilmės valstybės informacija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl yra pagrindas taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p. (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. sausio 1 d.)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo (įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.) 13 punktu, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje neatsižvelgė į 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo panaikinti Sprendimą nagrinėjimu teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors netinkamai išaiškino teisinį reguliavimą, susijusį su pareiškėjo galimu atstovavimu teisme, tačiau pagrįstai priėjo prie išvados, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo N. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 25S166073 vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė