2021-09-15 Nr. AB-18858-3-62-3-01171-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1316-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atliko bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, o įstaigos administracija tik pateikdavo lakoniškus atsakymus į jo skundus ir nespręsdavo problemų iš esmės. 20 būrio 1 kameroje nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas kameros plotas judėti, mankštintis (ypač atsižvelgiant į baldų užimamą plotą). Tualetas buvo tupimas, surūdijęs. Dušo patalpoje buvo didelis langas į būrio kiemelį, todėl neužtikrintas privatumas. 20 būrio 1 kameroje neatsidarinėjo langai, įrengta maža orlaidė, todėl pareiškėjui stigo oro, pradėdavo skaudėti galvą. Priešais kameros langą buvo laiptai, stogas, todėl trūko natūralaus apšvietimo, o dėl dirbtinio apšvietimo naudojimo pablogėjo jo regėjimas. Į pasivaikščiojimo kiemelį tekdavo leistis laiptais, kurie žiemą buvo slidūs, todėl pareiškėjas jautė baimę susižeisti. Kiemelis buvo netvarkingas, duobėtas, todėl pareiškėjas buvo išsinarinęs koją, prasikirtęs kojos pirštą. Maistas tiekiamas pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką, nesilaikant maisto saugos reikalavimų, atšalęs. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų laikymo sąlygų jautęs nuolatinį nerimą, įtampą, patyręs neigiamą poveikį psichikai ir fizinei sveikatai, išsekimą, nemigą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose įrengti prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai, tačiau nuteistieji juos nuolat gadina. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pareigūnai, kurie tikrina ir kontroliuoja situaciją kamerų tipo patalpose. Teisės aktai neįpareigojo kamerose įrengti būtent sėdimą tualetą. Per kamerose įrengtas orlaides patenka pakankamai oro. Kamera Nr. 1 yra pirmame aukšte, pasivaikščiojimo kiemelis nėra duobėtas. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų apie pareiškėjo kojos sužalojimus ginčo laikotarpiu. Pagal atliktus maisto tyrimus patiekalai, tiekiami Marijampolės PN, atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir energetines vertes. Atsakovas teigė neturintis duomenų apie pareiškėjo neigiamus išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio objektyvaus pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. G. skundą kaip nepagrįstą.

6. Teismas, tirdamas laikymo kameroje sąlygas, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad kameroje privalėjo būti įrengtas sėdimas tualetas. Pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo buvo atmestos, kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja natūralios apšvietos. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl kameros vėdinimo, kadangi teisės aktai nereglamentuoja orlaidės dydžio, o iš nuotraukų matyti, kad orlaidės atsirado, taigi į kamerą patenka grynas oras. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 1 nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kadangi atsakovas nepateikė tokius skundo teiginius paneigiančių konkrečių duomenų (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 p. pažeidimas), tačiau pareiškėjas nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nenurodė dėl neveikiančios iškvietimo sistemos negalėjęs išsikviesti pagalbos (pareigūnų), todėl šiuo aspektu nebuvo įrodytas neturtinės žalos egzistavimo faktas.

7. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad dušo patalpoje buvo didelis langas į būrio kiemelį, todėl kiti asmenys turėjo galimybę matyti pareiškėją besiprausiantį, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu jo atžvilgiu pasireiškė pažeidimai. Byloje nebuvo duomenų, kad dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas.

8. Teismo vidiniu įsitikinimu, byloje esantys duomenys paneigia skundo teiginius apie netinkamą patekimo į pasivaikščiojimo kiemelį ir paties pasivaikščiojimo kiemelio įrengimą. 20 būrio kamera Nr. 1 yra pirmajame aukšte, todėl pareiškėjui netekdavo lipti laiptais į kiemelį. Iš nuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelis tvarkingas, jo paviršius nėra duobėtas. Be to, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo išsinarinęs koją ar susižeidęs kojos pirštą. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, neteikė skundų ir prašymų administracijai dėl kiemelių įrengimo.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl tiekiamo maisto, rėmėsi atsakovo paaiškinimais apie maitinimo organizavimą Marijampolės PN. Pastebėjo, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamos maisto temperatūros. Marijampolės PN 2018 m. lapkričio 29 d. rašte informavo pareiškėją apie gautą uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“, vykdančios nuteistųjų maitinimą įstaigoje, atsakymą, jog bendrovė, gamindama maistą, laikosi norminių teisės aktų ir valgiaraščiams keliamų reikalavimų, bei nurodė neturintis galimybės patikrinti pareiškėjo teiginius, nes jis skunde nenurodė tikslaus laiko, kada maisto kokybė buvo netinkama. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių konstatuotus reikalavimų nuteistiesiems tiekiamam maistui pažeidimus. Be to, pareiškėjas turėjo teisę naudotis parduotuvės paslaugomis ir nusipirkti tokių maisto produktų, kurie, jo manymu, turi pakankamai vertingųjų savybių ir yra kokybiški. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės (temperatūros), kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Tokios abstrakčiai nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

10. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, jog Marijampolės PN administracija nereaguoja į jo skundus ir nesprendžia problemų. Teismui pateikti duomens įrodo, kad administracija atsakydavo į pareiškėjo skundus ir spręsdavo iškilusias problemas. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokios iškilusios problemos buvo neišspręstos, į kokius skundus nesureaguota, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas ir, atitinkamai, netenkintinas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo duše neužtikrinimo vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo nusiskundimai nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

III. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

14. Teismas, įvertinęs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.2 punktą ir į bylą pateiktą rašytinę medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

15. Aptaręs Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui, konstatavo, kad normoje nėra nustatytų reikalavimų kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Be to, teisės aktai numato, kad klozetas gali būti tupiamas, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, pripažino, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė įrengiant 1 kameroje tupiamą tualetą.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą sanitarinio mazgo įrenginių būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, jis pateikė tik savo nuomonę dėl netinkamo tualeto, tačiau nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

17. Remdamasis atsakovės paaiškinimas bei nuotraukomis teismas nurodė, kad persirengimo kambaryje esantis langas yra įrengtas aukštai ir nėra didelis, kaip nurodė pareiškėjas. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi per langą buvo matomas kitų asmenų, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė į bylą dušo patalpų nuotraukas laikotarpiu iki 2018 m. liepos 10 d. bei po jo, kurios patvirtino, kad dušo patalpose nuo 2018 m. liepos 10 d. buvo įrengtos pertvaros. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos, o privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Tokių aplinkybių nenustačius, teismo manymu, nebuvo ir pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

19. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą dėl gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės ir natūralios apšvietos teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo yra nepagrįsti. Taip pat įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus ir pateiktas nuotraukas, teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos taip pat yra nepagrįsti.

20. Teismas pažymėjo, kad konkrečių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ginčo laikotarpiu 1 kameroje nebuvo pateikta, o atsakovo atstovas pažymėjo, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją kamerų tipo patalpose. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal teisės aktus pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, teismas konstatavo, kad pareigūnų budėjimas visą parą neatitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimų, tad atsakovei nepaneigus pareiškėjo tvirtinimo dėl iškvietimo sistemos neįrengimo 1 kameroje ginčo laikotarpiu, galima būtų konstatuoti pažeidimą. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę dėl to problemų bei nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Kadangi nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui dėl aptariamos aplinkybės būtų kilusios neigiamos pasekmės, teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė.

21. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jis į pasivaikščiojimo kiemelį iš pastato eidavo metaliniais laiptais, kurie žiemą buvo slidūs, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog 1 kamera yra pirmame, o ne antrame aukšte, todėl pareiškėjui nereikėjo lipti jo minimais laiptais į pasivaikščiojimo kiemelį. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą dėl netvarkingo pasivaikščiojimo kiemelio, kadangi iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemelis tvarkingas, grindys neduobėtos. Be to, nebuvo duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų išsinarinęs kojos pirštą, o ir skundų dėl kiemelio pareiškėjas įstaigos administracijai neteikė.

22. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės (atšalusio maisto), o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, teismo teigimu, nebuvo galimybės nustatyti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada buvo pažeistos jo teisės dėl suteikto atšalusio maisto ar jo blogos kokybės, nenurodė jam kilusių neigiamų pasekmių, teismas darė išvadą, kad nepateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

23. Byloje nustačius, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

IV. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą, priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jau buvo panaikintas, o teismas vis tiek atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nors pareiškėjo atstovas išdėstė visus pažeidimus.

26. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti neigiami padariniai jo sveikatai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, tik prašo sprendimą peržiūrėti ir teigia, kad teismas pakartotinai atmetė pareiškėjo skundą po to, kai Lietuvos vyriausiais administracinis teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu užtikrinimo.

32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes dėl natūralaus apšvietimo kameroje, pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, tualeto įrengimo, ventiliacijos kameroje, pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo, įstaigoje teikiamo maisto, pasivaikščiojimo kiemelių ir pareiškėjo rašytų skundų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti, be kita ko, dušo patalpų nuotraukas, į kurias pareiškėjas buvo vedamas ginčo laikotarpiu. Prašomi dokumentai buvo pateikti 2021 m. vasario 25 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, įpareigojo Marijampolės PN pateikti į bylą jos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis, išsamiai bei detaliai nurodė, kokius duomenis į bylą Marijampolės PN turi pateikti, įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo paaiškinimus ir pareiškėjo teiginius, pagrįstai konstatavo, kad persirengimo kambaryje esantis langas yra įrengtas aukštai ir nėra didelis, kaip nurodė pareiškėjas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl ko toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pertvaros dušuose buvo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo privatumas Marijampolės PN ginčo laikotarpiu nebuvo pažeidžiamas.

34. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvavimo ir argumentavimo aspektais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, tikrindamas Marijampolės PN veiksmų teisėtumą pagal pareiškėjo skunde nurodytas pareiškėjo laikymo sąlygas ir aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius pareiškėjo skunde išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus, aiškiai nurodė, kokios faktinės aplinkybės yra nustatytos, o kokios – nenustatytos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė