2013-10-21 Nr. AB-6748-3-62-3-00130-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2074/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00130-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P. ir D. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. G. ir E. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 14 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-12-130114-00002.

Skunde (b. l. 5-7) pareiškėjai paaiškino, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1193-505/2012 pagal V. P. ir D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 27 d. rašto Nr. S12-1155-(17.25) „Dėl raštiško pritarimo“ panaikinimo ir įpareigojimo įgaliotą savivaldybės valstybės tarnautoją raštu pritarti V. P. naujo ūkio pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkai, projektui. Šios bylos nagrinėjimo metu Druskininkų savivaldybės administracija laikėsi pozicijos, jog parengtas projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:2004), 30 punkto 3 lentelėje pateiktus minimalius priešgaisrinius atstumus tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių, kadangi tarp skirtingų pastatų skirtinguose sklypuose turi būti išlaikomi lentelėje nustatyti atstumai. Nenurodžius gretimuose žemės sklypuose esančių statinių, negalima nustatyti, ar projekto sprendiniai nepažeidžia gaisrinės saugos reikalavimų. Minimalus atstumas turi būti 8 metrai, o tiek tarp statinių nėra. Pareiškėjų manymu, Druskininkų savivaldybės administracija nepasikeitus situacijai nepagrįstai 2013 m. sausio 14 d. išdavė V. P. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-12-130114-00002.

Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiškino, kad statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – ir STR 1.05.06:2010), 29 punkte yra nurodyta, kas sudaro supaprastintą projektą. Minėtame teisės akte gaisrinės saugos dalis, kaip sudėtinė projekto dalis, nenumatyta. Dėl minėtų nuostatų išaiškinimo Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), kuri nurodė, kad STR 1.05.06:2010 29 punkte pateiktoje supaprastinto projekto sudėtyje gaisrinės saugos dalis nenumatyta, todėl Druskininkų savivaldybės administracijos reikalavimas aprašyti gaisrinės saugos dalį neturėtų teisinio pagrindo. Atsakovas pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – ir Statybos įstatymas) bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais pasirašydamas statinio projektą statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. P. ir D. P. prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 47-52) paaiškino, kad skundžiamas pritarimas statinio projektui pareiškėjų nuosavybės teisių į jų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, objektyviai nepažeidžia. Druskininkų savivaldybės administracija minėtu dokumentu leido V. P. statyti ūkio pastatą 5 metrų iki pietrytinės sklypo ribos, t. y. ribos su R. G. ir E. G. namų valda. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos bei ginčo projekto sprendiniai suponuoja, kad Druskininkų savivaldybės administracijai sprendžiant dėl V. P. ūkio pastato statybą leidžiančio dokumento, gretimo sklypo savininkų R. G. ir E. G. sutikimas raštu nebuvo reikalingas. Savo skundą pareiškėjai grindžia vienintele aplinkybe, jog tarp leisto statyti ūkio pastato ir pareiškėjų statinių – priestato garažo, neišlaikytas privalomas mažiausias 8 metrų priešgaisrinis atstumas. Tačiau R. G. ir E. G. namų valdoje yra nustatytas savavališkos priestato garažo statybos faktas (2008 m. gruodžio 10 d. surašyti savavališkos statybos aktas Nr. 05/08-ST13-(9.15.) ir statybos sustabdymo aktas Nr. 05/08-ST-(9.3) bei Alytaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. ST-15-(1.4) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Druskininkų savivaldybėje“).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų R. G. ir E. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 87-90).

Teismas nustatė, kad skundžiamo rašytinio pritarimo priėmimo metu R. G. ir E. G. sklype buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba pagal Druskininkų savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 14 d. statybos leidimą Nr. 187/08, o 2008 m. gruodžio 10 d. nustatytas savavališkos statybos faktas, t. y savavališkai vykdoma priblokuoto negyvenamosios paskirties priklausinio – garažo prie gyvenamojo namo, statyba, todėl surašytas statybos sustabdymo aktas, pareikalauta šį statinį nugriauti. Iš to akivaizdu, jog pareiškėjų statomas garažas yra savavališka statyba ir Inspekcija, D.

P. bei V. P. yra pareiškę ieškinį Druskininkų miesto apylinkės teisme dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjai mano, kad priešgaisrinės saugos užtikrinimo tikslas – apsaugoti turtą nuo gaisrų, todėl yra nustatyti tam tikri reikalavimai, kol garažas nėra nugriautas, atsakovas negalėjo priimti ginčijamo sprendimo. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko, nes STR 1.05.06:2010 29 punkte yra nurodyta, kas sudaro supaprastintą projektą. Minėtame teisės akte gaisrinės saugos dalis, kaip sudėtinė projekto dalis, nenumatyta.

To nenumatyta ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (toliau – ir STR 1.01.07:2010), todėl Druskininkų savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad supaprastintame projekte būtų gaisrinės saugos dalis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2010 atlikusi statybą reglamentuojančių teisės aktų analizę, 2010 m. birželio 23 d. nutartyje pripažino, kad pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos reiškia ir gaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą bei yra kaimyninio sklypo savininko teisių apsaugos įstatyminė garantija.

Apibendrindamas minėtus argumentus teismas padarė išvadą, kad D. P. ir V. P., ketinantys statyti ūkio pastatą 5 metrų iki pietrytinės sklypo ribos su R. G. ir E. G. namų valda, Druskininkuose, atstumu laikėsi STR 1.07.01:2010 11 priedo reikalavimų, tuo pačiu užtikrino gaisrinės saugos reikalavimus ir garantavo pareiškėjų, kaip gretimo sklypo savininkų, teisių apsaugą, todėl Druskininkų savivaldybės administracija pagrįstai išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui statybą leidžiantį dokumentą. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisėtų lūkesčių principui ir netektų prasmės Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 28 straipsnis.

III. Pareiškėjai R. G. ir E. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (b. l. 97-99) paaiškinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjų teisę būti atstovaujamiems advokato, todėl liko neišaiškintos šiam ginčui svarbios aplinkybės. Druskininkų miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl pažeistų teisių atstatymo pagal R. G. ir E. G. ieškinį atsakovams V. P. ir D. P., kurioje prašoma pripažinti R. G. ir E. G. teisę atlikti garažo statybos įteisinimą be atsakovų sutikimo. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad civilinė byla Nr. 2-25-297/2013 ir Nr. 2-140-314/2013 turėtų būti sujungtos, nes abiejose bylose nagrinėjami reikalavimai yra susiję su ant sklypų ribos pastatyto priestato – garažo – statyba. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25-297/2013 sujungė šias bylas į vieną, suteikdamas Nr. 2-25-297/2013; ieškovus R. G. ir E. G. nutarė laikyti atsakovais, o jų ieškinį D. P. ir V. P. dėl pažeistų teisių atstatymo – priešieškiniu.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nepriklausomai, jog pareiškėjų garažas dar stovi, jis laikomas niekiniu, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, kurioje nagrinėjo D. ir V. P. skundą dėl to paties leidimo, taip nemanė, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendime pažymėjo, kad kol pastatas nėra nugriautas, atsakovas neturi pagrindo priimti kitokio administracinio akto ir pritarti pareiškėjų supaprastintam pastato projektui. Taigi šiuo atveju egzistuoja du visiškai priešingi sprendimai.

Atsakovas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 104-105) paaiškina, kad šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. sausio 14 d. rašytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo neturi prejudicinės reikšmės Druskininkų miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje. Kauno apygardos administraciniam teismui priimant skundžiamą sprendimą visos faktinės aplinkybės buvo žinomos ir tinkamai jas įvertinus konstatuota, kad atsakovas, veikdamas jam suteiktos kompetencijos ribose, priėmė teisėtą sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu.

Atsiliepime (b. l. 108-118) pažymi, kad pareiškėjų teisė savo interesus teisme ginti patiems arba per atstovus nebuvo pažeista. R. G. ir E. G. dalyvavo 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, tačiau prašymo sustabdyti administracinę bylą iki Druskininkų miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-25-297/2013 nepareiškė. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1599-413/2012 atmetė pareiškėjų reikalavimą, kuriuo jie siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl administracinio akto – rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-12-130114-00002, išduoto 2013 m. sausio 14 d. Druskininkų savivaldybės administracijos.

Ginčo atveju turi būti tikrinamas akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje statybą leidžiančius dokumentus, numatyta, kad kitais, nei šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais statybą leidžiančiu dokumentu yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (4 punktas).

Byloje nekyla ginčas, kad V. P. kreipėsi į atsakovą su prašymu raštu pritarti statinio projektui, kuriame numatyta statyti 74,50 k. m. bendro ploto pagalbinio ūkio pastatą, kuris pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1lentelę priskirtinas II nesudėtingų statinių grupei. Nagrinėjamu atveju statyba leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 29 punkte nustatyta supaprastinto projekto sandara. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad gaisrinės saugos dalis, kaip sudėtinė supaprastinto projekto dalis, teisės aktų nenumatoma, todėl atsakovas neturėjęs teisinio pagrindo tokios dalies reikalauti. Pareiškėjai nenurodė ir ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad supaprastintas statinio projektas buvo parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o Druskininkų savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas raštu pritarė tokiam projektui pažeisdamas tam nustatytą tvarką.

Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodytas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punktas šiam administraciniam ginčui netaikytinas, kadangi Aplinkos ministro 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-802 (16 punktas) VII skyriaus II skirsnio dalis „Gaisrinė sauga“ pripažinta netekusia galios.

Nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjų procesines teises. Kaip matyti iš bylos, proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai ir jiems tai buvo žinoma. Tokiu atveju bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 76 straipsnio 3 dalis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. G. ir E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė