2017-08-03 Nr. AB-14885-3-61-3-03474-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-926-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03474-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 33 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentei pateikė papildomus paaiškinimus dėl laisvės atėmimo vietose vykdomų valstybei pavojingų nusikaltimų. Jo raštas buvo perduotas nagrinėti įstaigai, kuri neturi valstybės pasitikėjimo. Kalėjimų departamentas atsisakė patikslinti pareiškėjui atsiųstą pirmą dokumentą ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis yra priverstas atlikti bausmę kartu su įvairioms kriminalinėms subkultūroms priklausančiais nuteistaisiais. Jo psichinė ir fizinė būsena yra nestabili, todėl prašė atlyginti patirtą skriaudą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 8–10) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys. Pareiškėjo teiginiai dėl Kalėjimų departamento veiklos yra abstraktūs, neparemti jokiais faktiniais įrodymais; nenurodoma dėl ko pareiškėjui kilo žala ir kuo grindžiamas jo prašomas atlyginti žalos dydis, kaip žala jam pasireiškė. Pareiškėjas neginčija Kalėjimų departamento jam pateiktų atsakymų, teiginiai apie padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais įrodymais. Dėl to nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą. Pažymėjo, jog 2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kalėjimų departamentui nėra pateikusi jokio dokumento, kuriuo būtų išreiškiamas nepasitikėjimas institucija. Finansinės veiklos ar valdymo patikrinimas yra pagal nustatytas procedūras suplanuotas ir tam tikrų subjektų atliekamas teisės aktuose įtvirtintas procesas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 34–36) atmetė pareiškėjo V. K. skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti 33 000 000 000 Eur neturtinę žalą už tai, jog Kalėjimų departamentas netinkamai atsakė į pareiškėjo prašymus.

Teismas pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 16 d. kreipėsi pareiškimu į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl Kalėjimų departamento veiksmų laisvės atėmimo vietose kuriant naują nuteistųjų kastą. Šis pareiškimas buvo persiųstas Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2S-1706 nurodė pareiškėjui papildyti pareiškimą konkrečiais duomenimis apie galbūt padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas skundžiasi. 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas aiškiai patikslinti 2015 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 2S-1706. Kalėjimų departamentas 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. 2S-2483 pakartotinai nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra abstraktus, nenurodomi konkretūs skundžiami sprendimai, kuriais galbūt padaryti pažeidimai.

Teismo nuomone, atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstai pasiūlė pareiškėjui šį raštą patikslinti. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu atsakovas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, o prašymas patikslinti pareiškime nurodytas aplinkybes negali būti vertinamas kaip sukeliantis ar galintis jam sukelti kokias nors neigiamas pasekmes.

Teismas pažymėjo, jog, nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad per TV Žinių tarnybą nuolat pranešama, jog telefoniniai sukčiai iš pataisos namų vėl apgavo fizinius asmenis. Laisvės atėmimo vietose nuteistieji nuolat baudžiami už heroino vartojimą. Taigi jo įrodymai yra tvirti, o teismas ar Kalėjimų departamentas neįrodė kitaip, teismo sprendimas yra šališkas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 48–49) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai, detaliai išnagrinėjo byloje pateiktą dokumentinę medžiagą ir priėmė objektyvų bei teisingą sprendimą. Apelianto skundas netenkintas pagrįstai ir teisėtai, skundžiamas sprendimas atitinka įstatymo reikalavimus.

2. Apelianto pateiktas apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Apelianto subjektyvus pareiškimas, kad jo pateikti įrodymai yra tvirti, o teismas ar Kalėjimų departamentas neįrodė kitaip, kad jis teismo sprendimą laiko šališku, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą dėl 33 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš netinkamo Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų priežiūros ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą dėl to, kad pasak pareiškėjo, jo įrodymai yra tvirti, nes per TV Žinių tarnybą nuolat pranešama, jog telefoniniai sukčiai iš pataisos namų vėl apgavo fizinius asmenis, laisvės atėmimo vietose nuteistieji nuolat baudžiami už heroino vartojimą, o teismo sprendimas yra šališkas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu argumentų nepateikia. Savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tik girdėtais pranešimais per televiziją apie nuteistųjų kitų asmenų atžvilgiu (ne pareiškėjo) daromus teisės pažeidimus.

Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo atžvilgiu padarytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (CK 6.246 str.).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog tikrinamoje byloje teismas nenustatė ir pareiškėjas V. K. neįrodė, jog Kalėjimo departamentas, realizuodamas jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo įgaliojimus, nesilaikė įstatymų, t. y. šios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl to pakanka atmesti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja.

Vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teisės taikymo ir aiškinimo, įrodymų vertinimo ar kitų proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nepadarė, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė