Legislator Case Law & Legislation
A-520-2360-12 AI generated

A-520-2360-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-520-2360-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

A-520-2360-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A520-2360/2012

Proceso Nr. 3-61-3-02403-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui D. J.,

pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Losiui,

atsakovo atstovams G. G., A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas D. J.) skundu prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės (toliau – ir krašto apsaugos ministrė) 2011 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“; 2) panaikinti krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“; 3) įpareigoti krašto apsaugos ministrę iš naujo atlikti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir po tikrinimo procedūros atlikimo priimti aiškų sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija išdavimo ar neišdavimo.

Nurodė, kad krašto apsaugos ministrė 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) nutraukė jo kandidatūros tikrinimą darbui ir (ar) susipažinimui su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Įsakyme dėl jo kandidatūros tikrinimo nutraukimo pažymėta, kad tikrinimas yra nutrauktas, nes jis tariamai neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos. Taip pat Įsakyme pažymėta, kad jo kandidatūros tikrinimo metu tariamai buvo nustatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytos aplinkybės. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad tikrinimo metu buvo nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija, t. y. jis yra neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ir aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatytas elgesio normas, be to, yra nesąžiningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą. Šių argumentų pagrindu krašto apsaugos ministrė įsakė nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

Manė, kad šis Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant nei VTPĮ, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Jis su Įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. spalio 17 d., pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomą 3 darbo dienų terminą. Taip pat teigė, kad buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Visi Įsakymo turinyje išdėstyti samprotavimai (argumentai) nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga (objektyviais duomenimis (faktais)). Iš Įsakymo turinio nėra aišku, apie kokius padarytus pažeidimus yra kalbama, kada jie buvo padaryti, kaip ir kada jis buvo baustas už šiuos pažeidimus, taip pat nėra pažymėta, ar baustumas už administracinius pažeidimus yra pasibaigęs ar ne, kaip jie daro ar gali daryti įtaką darbui su įslaptinta informacija ir pan.; nėra pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių tariamą jo nesąžiningumą, t. y. Įsakymo tekste yra pateikiami bendro pobūdžio, klaidinantys samprotavimai, kad jis tariamai stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, kurie nėra patvirtinti jokia faktine medžiaga, įrodymais, kurie tvirtintų, kad jis tikrai yra nuslėpęs tam tikrus savo biografijos faktus.

Teigė, kad tai, jog skundžiamame Įsakyme nurodyti pagrindiniai argumentai nėra patvirtinti faktiniais duomenimis, įrodymais bei tai, kad šiame Įsakyme nėra pateikiamas išsamus teisinis vertinimas, yra netoleruotina priimant individualius teisės aktus, o ypač susijusius su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnyje įtvirtinta teise laisvai pasirinkti darbą. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. liepos 7 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d nutarimais pabrėžė, kad tai, jog skundžiamame Įsakyme nurodyti argumentai (aplinkybės) nėra įvertinti remiantis mažareikšmiškumo kriterijumi, paremti jokiais įrodymais bei tai, kad nėra pateikiamas išsamus šių įrodymų, faktų teisinis vertinimas, leidžia teigti, kad priimant Įsakymą nebuvo laikomasi individualiam aktui keliamų formos bei turinio formaliųjų reikalavimų, buvo nukrypta nuo Konstitucinio Teismo doktrininio aiškinimo ir todėl priimtas Įsakymas turėtų būti vertintinas kaip neteisėtas, o kartu ir nepagrįstas.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VAĮ 8 straipsniu, teisėtumo principu pažymėjo, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teigė, kad niekas nevertinto individualios pareiškėjo situacijos ir net nebandė atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikas, skatinimus; nenagrinėjo ir neišaiškino, kaip jo praeityje padaryti pažeidimai gali būti siejami su patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei; ar tam tikrų pažeidimų padarymas praeityje, nepaisant, jog baustumas yra išnykęs, gali būti prielaida ir pakankamas pagrindas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir t. t. Pabrėžė, kad buvo padaryti ir kiti tam tikri formalūs pažeidimai: priimtas Įsakymas nėra patvirtintas atspaudu. Aplinkybę, kad Įsakymas priimtas atmestinai, išsamiai neišanalizavus visų su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių ir nepateikiant jų vertinimo, patvirtina ir tai, kad 2011 m. spalio 28 d. krašto apsaugos ministrė priėmė įsakymą Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Įsakymo pakeitimas). Teigė, jog Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo analizė rodo, kad Įsakymas priimtas formaliai, atmestinai, jis surašytas, tikėtina, perrašant (kopijuojant) anksčiau buvusių analogiškų įsakymų tekstus, dėl ko atsirado klaidos, dėl kurių priimtas Įsakymo pakeitimas. Manė, jog visa tai rodo pareiškėjo kandidatūrą tikrinusių institucijų neatidumą, aplaidų, atmestiną pareigų vykdymą ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą.

Taip pat nurodė, kad Įsakymas neatitinka VTPĮ 15 straipsnio 1 ir 7 dalių, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių ir VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teigė, kad iš VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies turinio analizės yra akivaizdu, jog asmens, pretenduojančio dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimo procedūros nutraukimas yra, visų pirma, tiesiogiai taikomas ne tam asmeniui, kurio kandidatūra buvo tikrinama, o toms institucijoms, kurios tą asmenį tikrino, šiuo atveju Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD). Krašto apsaugos ministrė, priimdama sprendimą (šiuo atveju Įsakymą) nutraukti jo kandidatūros tikrinimą darbui su įslaptinta informacija, kartu atleidžia tikrinančiąja instituciją, t. y. AOTD, nuo pareigos kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD) dėl išvados, kad asmuo atitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, būtinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti (VTPĮ 15 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis VTPĮ 15 straipsnio 7 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 17 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, manė, jog skundžiamas krašto apsaugos ministrės Įsakymas, visų pirma turėjo būti taikomas ne jam, o AOTD, todėl, kad jie dėl pareiškėjo nesikreiptų į VSD dėl išvados, kad jis atitinka VTPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, būtinas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti. Šiame Įsakyme turėjo būti suformuluotas sprendimas (arba greta šio Įsakymo turėjo būti priimtas naujas įsakymas, kuriame būtų įtvirtintas sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informacija, nes jis tariamai neatitinka VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, būtinų darbui su įslaptinta informacija. Tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo, t. y. buvo priimtas, tarpinis sprendimas, kuris turėtų būti adresuotas ne jam, o AOTD, todėl, kad, jie dėl pareiškėjo nesikreiptų į VSD, o sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, dėl kurios jis ir buvo tikrintas, nebuvo priimtas. Remdamasis VTPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, manė, kad turėjo būti priimtas sprendimas ne tik nutraukti jo kandidatūros tikrinimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir sprendimas atsisakyti išduoti leidimą dirbti ir (ar) susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau to nebuvo padaryta. Manė, kad tai neatitinka VTPĮ reikalavimų, kadangi tikrinimo procedūra turi pasibaigti vienareikšmišku sprendimu, t. y. išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija arba atsisakyti jį išduoti.

Nurodė, jog, aiškinant VTPĮ 15 straipsnio 1 ir 7 dalis, 16 straipsnio 1 ir 2 dalis, 17 straipsnio 1 ir 4 dalis kartu su VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi kitaip, susidurtų su VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai problema, nes susidarytų situacija, kai leidimui darbui ar susipažinimui su įslaptinta informacija išduoti nereikia priimti jokio atskiro sprendimo, o užtenka tik nutraukti asmens kandidatūros tikrinimo procedūrą. Manė, jog tikrinimo procedūros nutraukimas automatiškai reikštų, kad VTPĮ yra įtvirtinta atskira leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo forma – tikrinimo procedūros nutraukimas, tačiau VTPĮ tokios norminės nuostatos, kuri prilygintų tikrinimo procedūros nutraukimą atsisakymui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra. Teigė, jog akivaizdu, jei VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies norma, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, gali būti taikoma ir aiškinama atsietai nuo kitų VTPĮ nurodytų normų, ji nesiderina ne tik su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta teise, bet ir su Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo atskirais elementais ir konstituciniu proporcingumo principu. Teigė, kad tai, jog buvo priimtas sprendimas tik nutraukti pareiškėjo tikrinimo procedūrą ir nebuvo priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo arba ne, nesiderina su Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementais – teisiniu tikrumu ir aiškumu. Manė, kad teisinis tikrumas ir aiškumas, kaip teisinės valstybės principo turinio elementai, turi būti taikomi ne tik norminiams teisės aktams, bet ir vienkartiniams teisės taikymo aktams, šiuo atveju Įsakymui, nes jis turi būti paremtas teisės aktų nuostatomis, kurios suteikia teises ir (ar) pareigas arba panaikina esamas tam tikras teises ir (ar) pareigas.

Nurodė, jog Įsakyme net nėra užsiminta, jog jis netenka galimybės ateityje pretenduoti į darbą, kuriam atlikti yra būtina turėti leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai yra esminis Įsakymo trūkumas, užkertantis kelią ginčyti jam atimamas teises, nes jis objektyviai gali ginčyti tik tikrinimo procedūros nutraukimą, o ne darbinių jo teisių ribojimą, kurios beje yra ginamos Konstitucijos ir apie kurių ribojimą skundžiamame Įsakyme net nėra užsiminta. Remdamasis Konstitucinio Teismo doktrina, pažymėjo, kad VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies norma (kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas) negali būti prilyginama atsisakymui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Priešingu atveju, dėl šios normos neaiškumo, nekonkretumo ir dėl to, kad jos taikymas gali sukelti arba sukelia atskirų konstitucinių teisių suvaržymus, šios normos konstitucingumas keltų pagrįstų abejonių. Taip pat, įvertinęs tai, kad nors skundžiamame Įsakyme nėra užsiminta apie sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau a priori, iš skundžiamo Įsakymo turinio galima nuspėti, kad šis Įsakymas kartu reiškia ir atsisakymą išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, manė, kad skundžiamas Įsakymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo aptartos jam nustatomos darbinės teisės, nebuvo pasiremta teisės aktais, kuriais vadovaujantis tokios teisės yra nustatomos arba jos, lyginant su tuo, ką jis turėjo, yra siaurinamos, nesiderina nei su VTPĮ 15 straipsnio 1 ir 7 dalių, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, nei su VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimu, numatančiu, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nes nutraukiant jo tikrinimo procedūrą, Įsakyme buvo privalu aptarti pareiškėjui suteikiamas darbines teises, kurias jis įgyja (netenka), jei jo tikrinimo procedūra, susijusi su leidimu, suteikiančiu jam teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nutraukiama, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Įsakymas, kuris yra individualus administracinis aktas, yra pagrįstas įrodymais, teisės aktais, todėl yra teisėtas. Manė, kad skundžiamas Įsakymas atitinka visus pagrindinius VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų jį naikinti. Skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodytas jo teisinis pagrindas. Vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte suteikta teise, nustatyta tvarka AOTD atliko pareiškėjo kandidatūros patikrinimą ir nustatė, kad jis pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija (buvo nustatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytos aplinkybės), todėl vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, pasiūlė pareiškėjo kandidatūros patikrinimą nutraukti. Pažymėjo, kad aptariamą klausimą nagrinėjo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Specialioji personalo ekspertų komisija (toliau – ir SPEK), kuri 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokoliniu nutarimu Nr. NRN-14RN nutarė pritarti AOTD siūlymui nutraukti D. J. kandidatūros patikrinimą. Krašto apsaugos ministrė, neturėdama pagrindo kvestionuoti AOTD nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdama į šios institucijos, taip pat SPEK siūlymus bei vadovaudamasi VTPĮ įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 2 dalies 17 punktu, ginčijamu Įsakymu pareiškėjo kandidatūros tolimesnį patikrinimą nutraukė.

Taip pat nurodė, kad teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui suteikimas yra privilegija ir besąlygiško valstybės pasitikėjimo šiuo asmeniu išraiškos forma, todėl visa asmenį apibūdinanti informacija neturi kelti jokių abejonių dėl asmens patikimumo. Teigė, kad AOTD, siūlydamas nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą, minėtoje pažymoje chronologiškai įvardijo šios institucijos nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo biografijos faktus), pagrindžiančias tokį pasiūlymą, ir padarė išvadą, kad patikrinimo metu nustatytos D. J. asmeninės ir dalykinės savybės kelia nepasitikėjimą tikrinamuoju asmeniu ir sudaro pagrindą abejoti, ar jis atsakingai laikysis įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Pažymėjo, kad AOTD, kaip institucija, atsakinga už įslaptintos informacijos apsaugą, privalo vertinti asmenis jų patikimumo požiūriu. Manė, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar pareiškėjo padaryti veiksmai yra įvertinti baudžiamąja ar kitokia atsakomybe (administracine ar drausmine), taip pat padarytų teisės aktų pažeidimų „mažareikšmingumas“. Svarbiausias klausimas, suteikiant (atimant) leidimą dirbti su įslaptinta informacija, yra asmens patikimumas ir besąlygiškas pasitikėjimas šiuo asmeniu, kuris nustatomas, vertinant objektyviai pasireiškiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes. Taigi, AOTD, vertindamas pareiškėjo padarytus veiksmus (teisės aktų pažeidimus), jų sistemiškumą, padarė pagrįstą išvadą ir krašto apsaugos ministrė tam pritarė, kad šie pareiškėjo veiksmai pakankamai apibūdina jį, kaip asmenį, kuriam negali būti patikėtas darbas su įslaptinta informacija. Taip pat pažymėjo, kad motyvai, jog asmuo šiuo metu neturi jokios galiojančios administracinės ar drausminės nuobaudos, yra teigiamai vertinamas tarnyboje ir kolektyve, kad jo praeityje padaryti teisės aktų pažeidimai prarado pavojingumą, negali būti laikomi reikšmingais, sprendžiant leidimo susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo klausimą (t. y. privilegijos suteikimą), kadangi savaime nepašalina padarytų veikų fakto ir nepatvirtina, jog asmuo nedarys jų ateityje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinis tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad AOTD, vadovaudamasis VTPĮ bei Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Aprašas), atliko pareiškėjo, pretendavusio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros patikrinimą ir pateikė informaciją Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Specialiajai ekspertų komisijai. Teigė, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis Įsakyme įvardytas aiškiai, o sprendimas nutraukti jo kandidatūros tikrinimą buvo priimtas, remiantis surinktais faktiniais įrodymais bei paties pareiškėjo tikrinimo metu pateikta informacija. Pažymėjo, jog įgaliotų policijos padalinių pateikta informacija patvirtino, kad D. J. buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti bei už tai, kad pats vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta.

Teigė, jog ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2009 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 242 pateikta informacija patvirtino, kad 1995 m. gegužės 16 d. D. J., tuomet dirbusiam minėtoje bendrovėje, buvo pareikštas griežtas papeikimas už bendrovės turto grobstymą, o 1996 m. rugpjūčio 2 d. už grubų darbo drausmės pažeidimą (girtavimą) jis buvo atleistas iš darbo. Patikrinus D. J. tarnybinę asmens bylą buvo nustatyta, kad 2002 m. kovo 19 d. priėmimo į profesinę karo tarnybą anketoje jis nenurodė turėtų drausminių nuobaudų buvusioje darbovietėje. Pokalbio su AOTD pareigūnu, atliekančiu patikrinimą, metu D. J. nurodė norėjęs nuslėpti informaciją apie minėtas drausmines nuobaudas, nes tai galbūt galėjo užkirsti jam kelią stoti į profesinę karo tarnybą. Taip pat toje anketoje nenurodė jam skirtų administracinių nuobaudų, nors tuo metu jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pokalbio su AOTD pareigūnu metu D. J. pasakojo apie jam skirtas administracines nuobaudas ir prisipažino, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus dar pora kartų, taip pat apie 10 kartų vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti tuo metu buvo atimta, tačiau policijos patikrinimo, tokiu būdu ir administracinių nuobaudų, pasisekdavo išvengti. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. J. veiksmai tiek pagal įgaliotų institucijų, tiek pagal jo paties pateiktą informaciją sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, t. y. neatsakingo elgesio, pasireiškusio pakartotinu teisės normomis nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymu bei nesąžiningumo – teisės aktuose nustatytos būtinos pateikti informacijos sąmoningo nepateikimo. Tai, kad asmenį, tikrinamą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, apibūdinanti informacija neturi kelti abejonių asmens patikimumu, yra konstatavęs Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad niekas nevertino pareiškėjo individualios situacijos, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti vieni ar kiti pažeidimai, jo charakteristikos ir skatinimų, taip pat nebuvo atsižvelgta, kad pažeidimai buvo padaryti praeityje ir baustumas už juos yra išnykęs. Manė, jog nuobaudų už teisės aktų pažeidimus galiojimo pasibaigimas ar skirti paskatinimai negalėjo paneigti pažeidimų padarymo fakto, kartu ir abejonių dėl pareiškėjo patikimumo. Teisės aktai nenustato, kokios konkrečiai asmeninės tikrinamojo savybės sudaro prielaidas abejoti jo patikimumu ir tinkamumu dirbti su įslaptinta informacija, todėl paslapčių subjektas, kaip įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinanti institucija, turėjo pareigą nuspręsti, ar informacija, surinkta apie tikrinamąjį asmenį, sudaro prielaidas abejoti asmens patikimumu. Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visetas pareiškėjo asmenybę visumoje charakterizavo neigiamai, o nepasitikėjimą pareiškėju nulėmė jo paties veikla ir asmeninės savybės. Manė, kad krašto apsaugos ministrės sprendimas nutraukti D. J. kandidatūros tikrinimą, nesuteikiant jam teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra tinkamai pagrįstas ir negali būti naikinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis VTPĮ 15 straipsnio 7 dalimi, 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, padarė išvadą, kad tuo atveju, kai asmens, dirbančio arba pretenduojančio dirbti krašto apsaugos sistemoje, kandidatūrą patikrinęs AOTD nustato aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu nutraukiamas, Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina, todėl atsakovas, kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo turinio, jo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimo, manydamas, kad yra nustatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 17 punktuose numatytos aplinkybės, nebeturėjo pagrindo, tęsiant pareiškėjo D. J. kandidatūros tikrinimą, atlikto tikrinimo išvadas pateikti Valstybės saugumo departamentui, t. y. galėjo ir turėjo kandidatūros tikrinimą nutraukti. Teiginiai, kad tokiu sprendimu sukuriamas tam tiktas neapibrėžtumas, niekuo nepagrįsti, kadangi sprendimas nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą.

Teismas pabrėžė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma pavirtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas turimų duomenų pagrindu pagrįstai konstatavo esant nustatytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. abejones dėl pareiškėjo D. J. patikimumo VTPĮ prasme (VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas) bei asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių D. J. netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes teismas teigė, kad pareiškėjas pagrįstai apibūdintas kaip neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nuostatas, taip pat pagrįstai suabejota jo sąžiningumu, kas savo ruožtu daro pagrindą konstatuoti abejones dėl pareiškėjo D. J. patikimumo VTPĮ prasme ir esant asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai, jog aplinkybė, susijusi su faktų nuslėpimu, negalėjo būti konstatuota neatlikus detalesnio tyrimo dėl D. J. skirtų drausminių ir administracinių nuobaudų, yra nepagrįsta: anketų, kurios pildomos stojant į profesinę karo tarnybą, turinys, taip pat formuluojamų klausimų dėl patraukimo drausminėn ir administracinėn atsakomybėn tikslas yra aiškus.

Nurodo, kad teiginiai, jog ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, yra nepagrįsti: atsakovo Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas, pagrįsti faktais, su kuriais pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti ir kurie pareiškėjui ir taip buvo žinomi, ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė iš esmės yra motyvuota, o aplinkybė, kad pateiktas Įsakymo egzempliorius nėra patvirtintas antspaudu, nėra pagrindas jį naikinti.

III. Pareiškėjas D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11d. įsakymą Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Dėl skundo nagrinėjimo ribų peržengimo.

Pareiškėjas teigia, kad skundą buvo padavęs ne dėl krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bet tik dėl minėtų įsakymų teisėtumo. Teigia, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva išeiti už skundo (prašymo) reikalavimo ribų ir imtis nagrinėti tų klausimų, kurių pareiškėjas skunde (prašyme) nenurodė. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, be to, tinkamai neatribojo asmeninių ir dalykinių savybių, tai, pareiškėjo nuomone, parodo, kad skundą nagrinėjęs teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir taip pažeidė dispozityvumo principą (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką, o taip pat ir pažeidė pareiškėjo teisę spręsti, kaip ir kokiu būdu jis turi ginti savo pažeistas teises, ir taip padarė esminį procesinės teisės pažeidimą.

2. Dėl netinkamo VTPĮ normų aiškinimo ir taikymo.

Teigia, kad teismas, konstatavęs, jog „<...> sprendimas nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą <...>“, netinkamai ir plečiamai aiškino VTPĮ nuostatas. Pažymi, kad VTPĮ sprendimo nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą neprilygina sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

3. Dėl netinkamo VAĮ normų taikymo.

Remdamasis VAĮ, teigia, kad Įsakyme nėra ir nebuvo išdėstyti jokie įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą (Įsakymą), be to, nėra nurodyta, kokie neigiami teisiniai padariniai kyla nutraukus pareiškėjo tikrinimo procedūrą. Pabrėžia, kad su įrodymais, kuriais buvo grindžiamas Įsakymas, teismas susipažino tik teismo posėdžio metu, nes iš Įsakymo turinio taip pat buvo neaišku, kokiais duomenimis, faktais remiantis Įsakyme yra konstatuojama, kad pareiškėjas yra „neatsakingas“, „nesąžiningas“ ir pan., o pareiškėjas tam, kad galėtų susipažinti su įrodymais, kuriais yra grindžiamas skundžiamas Įsakymas, turėjo to prašyti, nors tokie įrodymai privalėjo būti nurodyti pačiame Įsakymo tekste, kaip to reikalauja VAĮ.

Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vertinti tik, ar pareiškėjo ginčijamo Įsakymo forma ir turinys atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, o ne spręsti klausimą, ar jam gali būti patikėta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jame išdėstyti samprotavimai (argumentai) nėra paremti jokia faktine medžiaga (objektyviais duomenimis (faktais), įrodymais (įrodymai turi atsispindėti Įsakymo tekste, o ne administracinės bylos medžiagoje), Įsakyme nėra pateikiamas išsamus teisinis vertinimas ir nurodyta, jog nutraukiant jo tikrinimo procedūrą jam yra taikoma poveikio priemonė – atsisakoma išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; o pats Įsakymas nėra patvirtintas antspaudu. Teigia, kad teismas net netyrė nurodytų Įsakymo neatitikimų individualiam administraciniam aktui esmės ir nepasisakė, kaip šie neatitikimai dera su VAĮ 8 straipsniu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl skundo (reikalavimo) ribų peržengimo.

Remdamasis ABTĮ 3, 15, 57, 79, 81, 86, 87 straipsnių normomis, teigia, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, privalo nustatyti tiek šio akto faktinį pagrįstumą, tiek jo atitikimą teisės aktams. Sprendimo pagrįstumas šiuo atveju reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti visas su ginču susijusias aplinkybes, t. y. įvertinti tiek proceso dalyvių pateiktus, tiek teismo iniciatyva surinktus įrodymus, įvertinti jų reikšmę ir ryšį su ginčo objektu. Pabrėžia, kad tikrindamas AOTD veiksmų teisėtumą, teismas pagrįstai patikrino, ar ši institucija tinkamai nustatė tokias faktines aplinkybes, liudijančias apie pareiškėjo asmenines savybes, dėl kurių pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalį jam negali būti suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos ar valstybės paslaptį sudarančia informacija. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pagal savo kompetenciją nustatęs skundžiamo Įsakymo faktinį pagrįstumą, nepažeidė pareiškėjo pateiktų reikalavimų ribų. Priešingai, teismas veikė įstatymų nustatytose ribose ir tinkamai vykdė savo pareigas išnagrinėti visus įrodymus, pagrindžiančius skundžiamo Įsakymo teisėtumą.

2. Dėl netinkamo VTPĮ normų aiškinimo ir taikymo.

Teigia, kad teismas tinkamai aiškino VTPĮ normas. Remdamasis šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalimis teigia, kad, nustačius įstatymo numatytus faktinius pagrindus, patikrinimo procedūra galutinai užbaigiama (ją nutraukiant) jos pirmame etape. Paslapčių subjekto sprendimas, kuris pagal VAĮ yra individualus administracinis aktas, skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Remdamasis VTPĮ 17 straipsnio 4 dalimi ir 16 straipsnio 7 dalimi, pabrėžia, kad vienu atveju (kandidatūros tikrinimo nutraukimo) skundžiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai kaip paslapčių subjekto sprendimas, o antruoju (esant prieštaravimui, kad asmeniui būtų išduotas leidimas) skundžiamas VSD, kaip paslapčių subjekto sprendimas, tačiau asmeniui tiek vienu, tiek kitu atveju kyla tos pačios pasekmės – jam nesuteikiamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

3. Dėl individualaus administracinio akto faktinio pagrįstumo.

Atsakovas mano, kad šis apelianto argumentas visiškai nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai liudija, kad priimant Įsakymą buvo tinkamai laikytasi VAĮ 8 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti faktais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

AOTD nurodo, kad nesutinka su D. J. teiginiu, kad Įsakymo turinyje išdėstyti samprotavimai (argumentai) nėra ir nebuvo paremti jokia faktine medžiaga (objektyviais duomenimis (faktais), įrodymais. Pabrėžia, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. J. veiksmai tiek pagal įgaliotų institucijų, tiek pagal jo paties pateiktą informaciją sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo. Taip pat nesutinka su D. J. teiginiu, kad minėto Įsakymo tekste nėra nurodyta, apie kokius jo padarytus pažeidimus yra kalbama, kada jie buvo padaryti, kaip ir kada jis buvo nubaustas už šiuos pažeidimus bei nėra ir nebuvo išdėstyti jokie įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, rėmėsi priimdama individualų administracinį aktą (Įsakymą), nes pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis Įsakyme įvardytas aiškiai.

Remdamasis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 5 dalimi, daro išvadą, jog sprendimas nutraukti kandidatūros tikrinimą, priimtas nustačius leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo aplinkybes, savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti tokį leidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ bei 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, pažymi, jog pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, kurio 15 straipsnio 1 dalis numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.

VTPĮ 15 straipsnio 7 dalis numato, kad paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma išduodant leidimus šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims. VTPĮ 16 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose numatyti atvejai, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodami, tarp jų ir 1 punkte numatytas atvejis – jei asmuo neatitinka bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bei 17 punkte numatytas atvejis – jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, o 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas.

Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministrė 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad asmuo neatitinka 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo, kad nustatytos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytos aplinkybės (nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo neatitinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ar aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartą vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė ATPK nustatytas elgesio normas ir yra nesąžiningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą), remdamasi Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. S-010-1879RN „Dėl gr. D. J.“ išdėstytais faktais ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos (2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3) išvada, įsakė AOTD nutraukti Karo policijos Vilniaus įgulos 2 karo policijos būrio 2 skyriaus vyr. karo policininko gr. D. J., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. P-1239 „Dėl krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ pakeitė krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ preambulę ir vietoj žodžių „2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3“ įrašė žodžius „2011 m. rugpjūčio 18 d. protokolas NRN-14RN“.

Pažymėtina, jog Įsakymas gali būti apskundimo objektu, be to, pačiame Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta apskundimo teise ir minėtą Įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ bei 2011 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo skundžiami įsakymai būtų panaikinti dėl jo nurodomų aplinkybių.

Dėl pareiškėjo D. J. skundo nagrinėjimo ribų.

Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundą buvo padavęs ne dėl krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bet tik dėl minėtų įsakymų teisėtumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė įrodinėjimo dalyką ir pažeidė pareiškėjo teisę spręsti, kaip ir kokiu būdu jis turi ginti savo pažeistas teises, ir taip padarė esminį procesinės teisės pažeidimą.

Skundo nagrinėjimo ribos apsprendžiamos skunde suformuluotu skundo pagrindu ir dalyku. Pareiškėjui priklauso neginčijama subjektinė teisė formuluoti skundo pagrindą ir dalyką, taip pat jis savo valia gali keisti skundo pagrindą ar dalyką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15–2277/2006).

Pažymėtina, jog pats pareiškėjas savo skunde nurodo, jog skundžiamas „Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas“ (b. l. 2). Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas skunde kėlė klausimą ne tik dėl Įsakymo teisėtumo, bet ir dėl jo pagrįstumo.

ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai) (pvz., LVAT 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2012). Tai lemia, kad teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, turi teisę patikrinti, ar skundžiamas įsakymas yra pagrįstas, kadangi galimas administracinio akto priėmimas nesant pagrindo reikštų, jog toks administracinis aktas apskritai negalėjo būti priimtas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes (LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011).

Be to, pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas, remiantis AOTD 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. S-010-1879RN „Dėl gr. D. J.“ išdėstytais faktais ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos išvada, prie kurios buvo prieita, taip pat remiantis AOTD 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. S-010-1879RN „Dėl gr. D. J.“ išdėstytais faktais. Minėti faktai yra skundžiamo Įsakymo dalis, Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, todėl jie turi būti vertinami, sprendžiant Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo skundžiamų Įsakymo ir Įsakymo pakeitimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodinėjimo dalykas nebuvo išplėstas.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog „<...> sprendimas nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą <...>“, netinkamai ir plečiamai aiškino VTPĮ nuostatas. Pažymi, kad VTPĮ sprendimo nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą neprilygina sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Mano, kad Įsakymas yra ne galutinis, o tarpinis sprendimas.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime inter alia konstatavo, kad: asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, keliama specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei; įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras; įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas pasirinko tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens kandidatūros tikrinimo procedūra užbaigiama, nustačius tam tikras aplinkybes.

VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Iš šios teisės normos, ją aiškinant kartu su VTPĮ 17 straipsnio 6 dalimi (pagal ją, asmens, kuris pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės saugumo departamentas), matyti, kad šiame punkte nurodyta nuostata taikytina situacijai, kai yra tikrinamas asmuo, kuris pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą. Toks patikrinimas yra atliekamas Valstybės saugumo departamento. Iš skundžiamame Įsakyme nurodytos VTPĮ 17 straipsnio 5 dalies matyti, kad asmens patikrinimas yra nutraukiamas ir Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina, jeigu tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Būtent šia teisės norma – VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi – buvo vadovaujamasi, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo Įsakymą, ir tikrinimo metu nustačius aplinkybes, nurodytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte, tikrinimas krašto apsaugos ministrės sprendimu nutrauktas.

Kaip nurodyta ankščiau, pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą minėtas leidimas neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija. Aiškindama šią materialinės teisės normą, kolegija pažymi, kad joje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardytos. Tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (LVAT 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012). Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus faktus ir nustatė, jog byloje pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų. Vertindama nurodytus faktus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles bei taikydama nurodytus kriterijus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems byloje nagrinėjamos situacijos vertinimo argumentams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo esant nustatytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog krašto apsaugos ministrė pagrįstai priėmė Įsakymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, kadangi, nustačius minėtas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nebeliko teisinio pagrindo tęsti pareiškėjo D. J. kandidatūros tikrinimą. Pažymėtina, jog tai yra galutinis, o ne tarpinis, sprendimas, kadangi asmens kandidatūra toliau nebėra svarstoma.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors sprendimo nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą ir atsisakymo išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą procedūros skiriasi (VTPĮ 17 straipsnio 4-9 dalys), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, jog sprendimas nutraukti asmens kandidatūros tikrinimą savo esme ir pasekmėmis tapatus sprendimui atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, kadangi tiek nutraukiant asmens kandidatūros tikrinimą, tiek atsisakant išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, asmeniui yra užkertamas kelias įgyti minėtu leidimu suteikiamas teises, t. y. dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo teiginys, kad sprendimas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti priimtas atskirai nuo sprendimo nutraukti asmens patikrinimo procedūrą arba kartu su sprendimu nutraukti konkretaus asmens tikrinimo procedūrą, atskirai pasisakant, kodėl šiam asmeniui nebus išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nepagrįstas.

Dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normų taikymo.

Pareiškėjas teigia, jog Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, kad Įsakyme nėra ir nebuvo išdėstyti jokie įrodymai, kuriais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė rėmėsi, priimdama Įsakymą, be to, nėra nurodyta, kokie neigiami teisiniai padariniai kyla, nutraukus pareiškėjo tikrinimo procedūrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais (jo nuostatomis) remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756 -2036/2008).

Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Tai tik išvada, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–633/2008, Nr. A-756-253/2010).

Iš Įsakymo turinio matyti, jog jame nurodytas pareiškėjo D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo tiek teisinis pagrindas (VTPĮ 17 straipsnio 5 dalis), tiek ir išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas toks sprendimas (asmuo neatitinka 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo, kad nustatytos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytos aplinkybės (nustatytos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo neatitinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, linkęs ignoruoti teisės aktų nustatytus apribojimus, net jei jie susiję su jo paties ar aplinkinių asmenų saugumu, nes ne kartą vairavo transporto priemonę esant neblaiviam, vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pažeidė ATPK nustatytas elgesio normas ir yra nesąžiningas, nes stodamas į profesinę karo tarnybą nuslėpė faktus apie tai, kad buvusioje darbovietėje buvo baustas drausmine tvarka ir atleistas iš darbo už girtavimą, taip pat, kad buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, t. y. faktus, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą)). Taip pat Įsakyme nurodyta, jog jis buvo priimtas, remiantis Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2011 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. S-010-1879RN „Dėl gr. D. J.“ išdėstytais faktais ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos (2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3) išvada (Įsakymo pakeitimu Įsakyme vietoj žodžių „2011 m. liepos 27 d. protokolas Nr. SPEK-3“ įrašyti žodžiai „2011 m. rugpjūčio 18 d. protokolas NRN-14RN“). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime analizavo skundžiamo Įsakymo turinį bei pasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Įsakymo (ne)atitikimu VAĮ nuostatoms. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Įsakymas ir Įsakymo pakeitimas pagrįsti faktais, su kuriais pareiškėjui ir jo atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti ir kurie pareiškėjui ir taip buvo žinomi, ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė iš esmės yra motyvuota, o aplinkybė, kad pateiktas Įsakymo egzempliorius nėra patvirtintas antspaudu, nėra pagrindas jį naikinti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei į egzistuojančią LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš Įsakymo galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, yra aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ reikalavimu

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, įvertinęs įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2011 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ ir 2011 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. P-1239 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. P-1190 „Dėl gr. D. J. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ pakeitimo“. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė