4b9823db-bf4e-45ef-9c61-e8aca7d8b6db · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-996/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, panaikinusios Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3027-881/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių statyba“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB „Projestos projektai“ 2010 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „TelÅ¡ių statyba“ 180

000 Lt nuostolių, 6 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-5). Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo (ne)kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, nes atsakovas nesutinka atlyginti nuostolių gera valia, atsakovo, kaip ir kitų statybos sektoriuje dirbančių įmonių, finansinė padėtis yra prasta.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi (b. l. 8-9) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, remdamasis didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija.

Atsakovas UAB „TelÅ¡ių statyba“ 2011 m. sausio 3 d. padavė atskirÄ jį skundÄ (b. l. 10-12), praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad net ir krizės sÄ lygomis atsakovas dirba pelningai, turi pakankamai laisvų lėšų banko sÄ skaitose, todėl bÅ«tų pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ , jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 13-14) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir tai paneigia didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas UAB „Projestos projektai“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį (b. l. 16-19). AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. Atsakovas dažniausiai vykdo generalinio rangovo funkcijas, tad daugelį statybos rangos darbų atlieka ne pats, bet samdo subrangovus. Tai reiÅ¡kia, kad didžioji dalis atsakovo generuojamų, iÅ¡ objektų užsakovų gautų apyvartinių lėšų skirtos nupirkti medžiagų, atsiskaityti su subrangovais, o ne priklauso atsakovui. Atsakovo pateiktas 2010 m. gruodžio 30 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaitos parodo tik vienos dienos neaiÅ¡kios kilmės lėšų sÄ skaitoje likutį, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis gerÄ atsakovo turtinę padėtį.

2. Norėdamas pagrįsti savo gerÄ turtinę padėtį, atsakovas pateikė 2010 m. rugsėjo

30 d. duomenimis sudarytÄ balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ , kuriuose atsispindi statybos įmonėms pelningesnis vasaros sezonas ir kuris neapima mažiau pelningo arba nuostolingo Å¡altojo sezono. IÅ¡ atsakovo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo apyvarta (pardavimo pajamos) per 9 mėn. tesudarė vos 3 095 599 Lt, kai vien bylos Å¡alių planuotos sudaryti sutarties suma buvo 1,35 mln. Lt. Lyginant atsakovo finansinius rodiklius 2009 m. ir 2010 m., matyti, kad jo grynasis pelnas smuko daugiau kaip pusiau (nuo 41 497 Lt iki

98 134 Lt), o trumpalaikės skolos, atvirkščiai, iÅ¡augo 8,5 k. (nuo 268 517 Lt iki 2 263 070 Lt). Atsakovo teiginiai, kad jis turi pakankamai turto ir/ ar lėšų įvykdyti sprendimÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti.

3. Atsakovas nutylėjo, kad nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. jo turimam pagrindiniam turtui (pastatams ir žemės sklypo, ant kurio jie stovi, nuomos teisei) buvo įregistruota hipoteka (b. l. 21-28). Kadangi hipoteka išregistruota, atsakovas gali be apribojimų jais disponuoti, kas padidina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Ieškovui neaišku, kodėl atsakovo prievolė bankui, kuri egzistavo 2010 m. rugsėjo 30 d., ir kitos skolos neatsispindi atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse.

4. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitiko proporcingumo principo.

5. Atsakovo atskirojo skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, nes klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendė nepranešęs apie posėdį atsakovui, nepagrįstas. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas piktybiÅ¡kai vengia bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, todėl buvo pagrindo manyti, kad atsakovas, sužinojęs apie jam pareikÅ¡tÄ didelės sumos reikalavimÄ , galėjo imtis priemonių, apsunkinančių bÅ«simo sprendimo įvykdymÄ .

Atsakovas UAB „TelÅ¡ių statyba“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ (b. l. 31-33) skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Anot atsakovo, vertinant jo finansinius pajėgumus, nėra pagrindo remtis abstrakčiomis bendro pobÅ«džio prielaidomis apie sunkiÄ daugelio Lietuvos statybos verslo įmonių turtinę padėtį. Registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad užtikrindamas kredito grÄ Å¾inimÄ atsakovas įkeitė pastatus ir žemės sklypo nuomos teisę, nepaneigia atsakovo finansinio pajėgumo, o kaip tik įrodo galimybes lanksčiai naudotis verslo finansavimo instrumentais. Tai, kad atsakovas gavo kreditÄ iÅ¡ banko, reiÅ¡kia, kad, banko nuomone, jis yra patikimas partneris. Ginčydamas ieÅ¡kovo teiginį, kad atsakovas pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos, kuriame atsispindi tik vienos dienos likutis, atsakovas papildomai pateikė dar 7 įvairaus laikotarpio iÅ¡raÅ¡us (b. l. 34-40), kurie patvirtina, kad didžiulės pinigų sumos atsakovo sÄ skaitoje nėra laikinas ar atsitiktinis reiÅ¡kinys. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2011 m. sausio 4 d. nutartį, iÅ¡taisė 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje padarytus procesinius pažeidimus, susijusius su proporcingumo principu bei teise bÅ«ti iÅ¡klausytam.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti pagrįstumo bei teisėtumo.

Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). IeÅ¡kovas nepateikė konkrečių

duomenų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi, todėl priimdamas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria

nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija. Didelės ieÅ¡kinio sumos

prezumpcija reiškia, kad laikoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, kas

sudaro teisinį pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieÅ¡kinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Kita vertus, didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija, nes ieÅ¡kinio dydis turi bÅ«ti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar atitinkamam subjektui ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti bÅ«tent atsakovas.

IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodė, o atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo skundÄ nepaneigė (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), kad atsakovas dažniausiai vykdo generalinio rangovo funkcijas, daugelį statybos rangos darbų atlikdamas ne pats, bet samdydamas subrangovus. Pagal CK 6.650 straipsnio 3-4 dalis generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių (pagrindinė užsakovo prievolė – sumokėti už darbus) neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ; jei ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovas, iÅ¡ atsakovo pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų neįmanoma nustatyti, ar, jeigu taip, tai kuri lėšų dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui kaip genrangovui, o kuri perduotina subrangovams. Kiek piniginių lėšų atsakovui priklauso nuosavybės teise, galima matyti iÅ¡ balanso IV eilutės - 942 160 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo motyvu, kad atsakovo prievolės, kurios egzistavo 2010 m. rugsėjo 30 d., turėjo bÅ«ti užfiksuotos atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse.

Atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso eilutės, susijusios su atsakovo trumpalaikėmis skolomis tiekėjams, klientams (išankstinis apmokėjimas), darbo santykiais, užpildytos, balanso eilutės, susijusios su ilgalaikėmis/ trumpalaikėmis skolomis kredito įstaigoms, tuščios. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovo pastatų ir žemės sklypo nuomos teisės hipoteka formaliai išregistruota 2010 m. gruodžio 27 d., nesuponuoja išvados, jog atsakovo turėtos prievolės baigėsi ne anksčiau kaip 2010 m. pabaigoje ir turėjo būti nurodytos 2010 m. rugsėjo 30 d. balanse.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovo motyvu, kad atsakovo finansiniai rodikliai 2010 m. menkesni, lyginant juos su praėjusių finansinių (2009) metų atsakovo finansiniais rodikliais. Tokia situacija yra paaiÅ¡kintina tuo, kad įmonės, ypač veikiančios nekilnojamojo turto, statybų sektoriuje, iÅ¡gyvena ekonominį finansinį nuosmukį; esant ekonominei finansinei krizei svarbiausia įmonės veiklos tendencijos, t. y. ar jos yra teigiamos, ar neigiamos. Atsakovas, nors ir gaudamas mažesnį grynÄ jį pelnÄ , vis dėl to dirba pelningai, o ne nuostolingai.

Be to, natÅ«ralu, kad atsakovo 2010 m. III ketvirčių rodikliai, apimdami trumpesnį periodÄ , yra mažesni nei 2009 m. IV ketvirčių rodikliai. Teisėjų kolegija kitaip negu ieÅ¡kovas vertina atsakovo apyvartÄ (pardavimo pajamas). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo apyvarta per 9 mėnesius sudarė 3 095 599 Lt, neįskaitant bylos Å¡alių planuotos sudaryti statybos rangos sutarties. Jeigu atsakovas bÅ«tų sudaręs su ieÅ¡kovu (ir įvykdęs) statybos rangos sutartį, atsakovo apyvarta bÅ«tų padidėjusi 1,35 mln.

Lt ir siektų 4 445 599 Lt (arba ¾ 2009 m. apyvartos). Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, susijęs su tuo, jog atsakovas pateikė 2010 m. III ketvirčio balansÄ , kuris neapima Å¡altojo (mažiau pelningo statybos įmonėms) sezono. AtskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties atsakovas rengė 2010 m. gruodžio 29 d. (teisme gautas 2011 m. sausio 3 d.), kai 2010 m. m. IV ketvirtis dar nebuvo pasibaigęs ir paskutinio ketvirčio duomenys neapskaičiuoti (nesusumuoti su ankstesniais).

Nors ieÅ¡kovas teisingai pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti (tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme), bet atsižvelgiant į atsakovo nuosavo kapitalo ir ieÅ¡kinio sumos santykį (5 681 283 Lt ÷ 180 000 Lt) matyti, jog atsakovo nuosavas kapitalas daugiau kaip 30 k. virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ . Nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad atsakovo turtas galėtų ženkliai sumažėti (pvz., 5-10 k.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo paskutinių dviejų argumentų, kurie susiję su atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties argumentais, t. y. dėl proporcingumo principo ir teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimų. Dėl Å¡ių dviejų argumentų skundžiamoje 2011 m. sausio 4 d. nutartyje nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, nes pateikęs atskirÄ jį skundÄ , su kuriuo pirmosios instancijos teismas vėliau sutiko, atsakovas buvo iÅ¡klausytas, o atsakovo pateikti įrodymai paneigė didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ ir nebebuvo faktinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, juo labiau kalbėti apie laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ ar proporcingumo principo pažeidimÄ .

Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių ir/ar įrodinėjimo institutų, todėl Å¡iuo aspektu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti arba pakeisti pagal ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Virginija

Čekanauskaitė

                                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                      Konstantinas

Gurinas