2025-10-08 Nr. AB-16241-3-64-3-01342-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-845-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01342-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punktą, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) ir atnaujinti praleistą terminą dėl šios įsakymo dalies panaikinimo; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1 ir 3 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d., 4, 6, 8–10 str.) nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir ginčijami įsakymai).

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 100 Eur baudą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčijamiems įsakymams apskųsti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo, dėl kitų reikalavimų neprašė atnaujinti termino.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymą, bet ir kitus skundo reikalavimus, kaip paduotus praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir nesant faktinio ir teisinio pagrindų jį atnaujinti.

Teismas nustatęs, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu (pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su tais pačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą, nelaukdamas savo skundų priėmimo išsprendimo ir apskundęs atsisakymų priimti skundą nutartis atskiraisiais skundais, pakartotinai teikia skundus su tais pačiais reikalavimais tiems patiems atsakovams; Regionų administraciniam teismui šiais metais pateikta virš 160 skundų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nutarė skirti pareiškėjui 100 Eur dydžio baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui (teisėjui). Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, o ginčijamoje nutartyje nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas, pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, išvengti, pašalinti arba protingai numatyti ir užkirsti joms kelią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas, o taip pat pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti ginčijamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti ginčijamus įsakymus (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino jį pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami įsakymai pareiškėjui buvo įteikti ir jis apie šiuos įsakymus bei jų turinį žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. birželio 10 d., akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo nurodyti argumentai yra hipotetinio ir subjektyvaus pobūdžio, neparemti pagrįstais ir išsamiais įrodymais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu (pareiškimu) į teismą, nenurodė naujų aplinkybių, kurioms esant, galėtų būti iš naujo sprendžiamas skundo termino atnaujinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės.

Pažymėtina, jog tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, ir nuo kurio teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-876-552/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-956-520/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-796-815/2025 ir kt.).

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui, be kita ko, skirta 100 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, kadangi į teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus, nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas terminas kreiptis į teismą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens elgesys, kai jis, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025 ir kt.). Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-876-552/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nenurodžius naujų aplinkybių arba argumentų, kurių teismas nebūtų įvertinęs anksčiau, minėti pareiškėjo prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė