4b4e29ac-4d2e-427f-9b72-e2d3d4c634c0 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-385-498/2015 Teisminio proceso Nr.4-53-3-00929-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Å ibkovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs L. P. ir G. P. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimo L. P. ir G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyrius (toliau – ir Institucija) 2014-12-11 administracinių teisės pažeidimo protokolus L. P. ir G. P. surašė už tai, kad sutuoktiniai ir žemės sklypo bendrasavininkiai L. P. ir G. P., veikdami bendrai, greta jiems bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje, skirtoje keliui, ir dalyje privačios žemės sklypų, kadastriniai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), supylė 240 m. ilgio, iki 7 m. pločio ir iki 0,60 m. aukščio sankasÄ , neturėdami valstybinės žemės patikėtinio ir privačios žemės sklypų savininkų (Ž.

T. ir G. K.) sutikimo, taip savavaliÅ¡kai užimdami 0,0334 ha nukentėjusios Ž. T. privačios žemės, 0,0065 ha nukentėjusios G. K. privačios žemės ir 0,1046 ha valstybinės žemės, skirtos keliui, be to, užsodino medžiais 0,04 ha valstybinės žemės, prieinančios prie jų sklypo ribos, pažymėtos sklypo plane 1-2-3, tam taip pat neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Tęsdami teisės pažeidimÄ , po to, kai 2014-10-01 institucijos raÅ¡tu Nr. 19SD-(14.19.104)-3596 „Dėl praÅ¡ymo“ buvo informuoti apie teisės pažeidimÄ (valstybinės ir privačios žemės neteisėtÄ užėmimÄ ) ir pareikalauti per 1 mėn. jį paÅ¡alinti (grÄ Å¾inti savavaliÅ¡kai užimtÄ Å¾emę), - paÅ¡alinti supiltÄ gruntÄ nuo ne jiems priklausančios žemės ir sutvarkyti keliui skirtÄ valstybinę žemę iki buvusios bÅ«klės taip, kad bÅ«tų galima suprojektuotu keliu įvažiuoti į besiribojančius žemės sklypus jų savininkų ar naudotojų pageidaujamoje vietoje, vengė tinkamai tai padaryti, - grunto nei nuo neteisėtai užimtos privačios, nei nuo skirtos keliui valstybinės žemės nepaÅ¡alino iki pat bylos nagrinėjimo teisme, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte jiems, kaip žemės savininkams ir naudotojams, nustatytas pareigas.Tokiu bÅ«du L.

P. ir G. P. padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 2 dalyje. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015-02-26 nutarimu: L. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų (579 EUR) baudÄ .G. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų (579 EUR) baudÄ .

L. P. ir G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015-02-26 VilkaviÅ¡kio  rajono apylinkės teismo nutarimÄ Â administracinėje byloje ir administracinę bylÄ nutraukti. Teismui nusprendus, kad pažeidimas yra padarytas, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu nustatytomis taisyklėmis, praÅ¡ome atsižvelgti į tai, kad gerinant pravažiavimÄ , nebuvo padaryta jokia žala, o prieÅ¡ingai, pagerintos eismo sÄ lygos, ir administracinės nuobaudos neskirti.Skundo juridinį pagrindÄ ir dalykÄ L. P. ir G.

P. grindžia tokiais argumentais: -      Teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose;-      Nėra administracinio teisės apžeidimo sudėties;-      Skirdamas nuobaudÄ abiems sutuoktiniams, teismas pažeidė dvigubo nebaudžiamumo principÄ ir iÅ¡ esmės taikė solidariÄ jÄ atsakomybę; -    Teismas pažeidė konstitucinį nekaltumo principÄ ir bylos dokumentuose esančius netikslumus, abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai; -     Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas rėmėsi byloje neesančiais įrodymais, apie kuriose esančius duomenis, jų tikslumÄ neigė kiti byloje esantys įrodymai. Teismas nevertino byloje esančių teisinančių įrodymų bei įrodymuose esančių prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjų naudai: -     Teismas  nepagrįstai  nesivadovavo  oficialiaisiais  raÅ¡ytiniais  įrodymais,  turinčiais  didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie); -  Teismas, kvalifikuodamas pažeidimÄ pagal ATPK 45  straipsnio 2 dalį  nevertino aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nebuvo anksčiau bausti pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodomi teisiniai argumentai dėl pateis įvykio nebuvimo, kurie grindžiami tokiais motyvais:iki Å¡iol teismų praktikoje savavaliÅ¡ku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į jÄ nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010).

Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-459/2012). Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimobyloje Nr. 2AT-16-2013 spręsdamas klausimÄ dėl valstybei priklausančios žemės sklypo dalies užėmimo, nustatęs, jog asmuo nenaudojo žemės Å«kio reikalams, statiniais jos neužstatė ir neaptvėrė, byloje apklausti asmenys nenurodė, jog jie nebÅ«tų galėję vaikščioti per minėtÄ valstybinės žemės sklypÄ , prieiti prie kÅ«dros, sprendė, jog yra akivaizdu, kad valstybinė žemė savavaliÅ¡kai nėra užimta.

Taip pat nurodoma, kad LR K. T. 2006-03-28 nutarimu Nr. 33/03 pažymėjo, kad, formuojant vienodÄ teismų praktikÄ , bylÄ nagrinėjantys teismai turi paisyti aukÅ¡tesnės instancijos teismų ankstesnėse bylose, kuriose buvo sprendžiami analogiÅ¡ki klausimai, suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukščiau nurodyta suformuota teismų praktika ir neteisingai kvalifikavo G. P. ir L. P. veiksmus pagal ATPK 45 straipsnį, kadangi veiksmai, kuomet buvo pagerintas pravažiavimas, skirtas patekti prie privačių žemės sklypų, tokiu bÅ«tu tik pagerinant jo bÅ«klę ir jokiu bÅ«du neužkertant galimybės juo naudotis savininkams ar visiems norintiems (kaip ir valstybinėje žemėje esantys medžiai, apie kuriuos detaliau bus aptarta vėliau) negali bÅ«ti laikomi savavaliÅ¡ku privačios ar valstybinės žemės užėmimu.Skunde teigiama, kad įvykyje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali bÅ«ti traukiamas tuomet, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad Å¡is asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.Taip pat skunde teigiama, kad G.

P. neatliko jokių veiksmų dėl ginčo kelio gerinimo, o vien ta aplinkybė, kad Å¡eimoje ji su sutuoktiniu apie tai kalbėdavosi ir ji žinojo apie tokiÄ sutuoktinio vykdomÄ veiklÄ , neduoda pagrindo teigti, kad Å¡iuos veiksmus jie vykdė bendrai. Nurodoma, kad nors turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, skirta bauda bÅ«tų mokama iÅ¡ bendro Å¡eimos biudžeto, tad patraukus G. P. administracinėn atsakomybėn bÅ«tų pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas. Be to, administracinėje teisėje nėra solidariosios atsakomybės, tad tiek suraÅ¡ant protokolÄ , tiek priimant nutarimÄ buvo bÅ«tina nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ir kÄ atlikdamas kiekvienas iÅ¡ Å¡ių asmenų pažeidė teisės aktus.

Byloje nėra jokių duomenų apie G. P. veiksmus, pažeidžiančius teisė aktus, kadangi pastaroji jokių veiksmų ir neatliko.Be to skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. LVAT 2009 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-1007/2009, 2010 m. spalio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N438-1330/2010).

Tyčia yra bÅ«tinasis ATPK 45 str. numatyto pažeidimo požymis, kurio neesant, byla turi bÅ«ti nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 - 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad buvo atlikti du patikrinimai, dviejuose tikrinimo metu suraÅ¡ytuose aktuose yra skirtinga informacija apie žemės užėmimÄ : pirmame konstatuotas tik valstybinės, o antrame jau ir privačios žemės užėmimas.

Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai tvirtina, kad L. P. vykdė pravažiavimo pagerinimo darbus tik valstybiniame žemės sklype, ir tokiose ribose, kokios jos yra jau keli deÅ¡imtmečiai, jų nekeičiant - 6 metrų plotyje: tai, kad kelio pagerinimo darbais kelio plotis nebuvo keičiamas patvirtino byloje liudytoju kviestas B. K.. Skunde teigiama, kad ginčo kelias - neįeina į kaimyninius privačius žemės sklypus, o pagal mastelio duomenis akivaizdu, kad ginčo kelio plotis yra 6 m., o ne 4 m. Nurodyti duomenys, kaip vieÅ¡ojo registro duomenys, yra oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2009).

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas Å¡iuo įrodymu motyvavo, jog sankasa buvo pilama 2013-2014, o ortofoto situacija praktiÅ¡kai prieÅ¡ metus iki nagrinėjamo teisės pažeidimo ir realios situacijos atspindėti negali. Be to skunde raÅ¡oma, kad vykdant kelio pagerinimo darbus nebuvo pažeistos privačių sklypų savininkų ribos rodo ir duomenys, kad tyrimas pradėtas pagal Ž. T. skundÄ praÅ¡ant patikrinti atliekamų darbų teisėtumÄ , tačiau jame neteigiama, kad yra užimtas jos žemės sklypas.

Skunde nurodoma, kad G. K. teisme paaiÅ¡kino, jog apie tai, kad kelio pagerinimo darbais buvo galimai įlystÄ Ä¯ jos sklypo ribas, pastaroji sužinojo tik iÅ¡ VilkaviÅ¡kio skyriaus darbuotojų, be to, ji paaiÅ¡kino, kad kaimynams pretenzijų neturi.Be to skunde nurodoma, kad VilkaviÅ¡kio skyrius net nepateikė duomenų, kurių pagrindu jie teigia, kad suprojektuotas yra bÅ«tent 4 m. pločio bendro naudojimo kelias. Skunde teigiama, kad teisės aktas, nustatantis kelių pločius, yra Kelių įstatymas. Kadangi tai turėtų bÅ«ti vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias (Kelių įstatymo 3 straipsnis), pagal 11 straipsnį nurodytas kategorijas, mažiausia galima minimali vietinės reikÅ¡mės kelių juosta yra 8 metrai.

Be to, į bylÄ buvo pateiktas protokolo suraÅ¡ymo metu galiojęs VilkaviÅ¡kio skyriaus vedėjos V. B. 2014-11-26 įsakymu Nr. 19VÄ®-(14,19,2)-1794 patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)" parengtas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį patvirtinta, kad prie Å¡io žemės sklypo prieinantis kelias (pastaba: tas pats pagerintas kelias) yra ne 4, o 6 metrų. Be kitų įrodymų galiausiai, į bylÄ buvo pateiktas oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ ja galiÄ (prima facie) - kadastrinio žemėlapio iÅ¡trauka, kuris tvirtino aplinkybes dėl kelio pločio - 6 metrų, bei dėl atliktų pagerinimo darbų kelio ribose, neįlendant į privačių asmenų sklypus.

Skunde daroma iÅ¡vada, kad nors pareiga dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodinėjimo tenka protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, kuri turi nuneigti administracinių teisės pažeidimų bylose galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ , pastaroji nepateikė jokių įrodymų dėl aplinkybių, kad kelio pagerinimo darbai buvo atlikti ne tik valstybiniame, bet ir privačiuose sklypuose. Dėl medžių apeliantai skunde teigia, kad želdinių buvimas planuose yra fiksuojamas dar 2007-03-07 ir jie jau buvo 1,5 m. aukščio ir yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas (ATPK 35 straipsnis).Apeliantai skunde nesutinka, kad jų veika pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jie nebuvo bausti pagal Å¡io straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad raÅ¡tas „Dėl įspėjimo" nėra teisės aktas ar veiksmas pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , jis pareiÅ¡kėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taip pat skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai atliko valstybinės žemės užėmimo veiksmus gerinant pravažiavimÄ , sodinant medžius, savavaliÅ¡kai tyčia užėmė privačios nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, t. y. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 45 straipsnyje, o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Taip pat skunde pažymima, kad Institucijos suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ teigimu Å¡ioje vietoje yra suprojektuotas kelias, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsiradusi pareiga paÅ¡alinti padarytus pagerinimus - nukasti supiltÄ gruntÄ prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principams, o administracinės nuobaudos skyrimas nepasieks jai keliamus tikslus, įtvirtintus ATPK 20 straipsnyje.Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyrius atsiliepime praÅ¡o palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-02-26 nutarimÄ .

L. P. ir G. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies.Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagÄ konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas, kaip žemės sklypo bendraturtei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimÄ tik konstatavo, kad veika padaryta bendrai nuspręstais tarpusavyje derintais tiek vieno (L. P.), tiek ir kito (G. P.) aktyvias veiksmais, tačiau kokiais neteisėtais veiksmais buvo padarytas pažeidimas apylinkės teismas neanalizavo. Ä®vertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo bÅ«tina nustatyti kokiais konkrečiais veiksmais ir kÄ atlikdamas kiekvienas iÅ¡ Å¡ių asmenų pažeidė teisės aktus.

Pats apylinkės teismas nutarime nurodo, kad G. P. savo paaiÅ¡kinimuose teigia, kad kelio tvarkymo darbus daugiausiai organizavo ir prižiÅ«rėjo jos sutuoktinis ir jis buvo Å¡ito sumanytojas. G. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus, teigė, kad vyras su ja dėl darbų nesitarė (t. 1, b.l. 6), L. P. teigė kad darbus vykdė jis (t.1, b.l. 5). L. Ž. T. parodė, kad ji nežino kÄ L. P. veikdavo, prie kelio jos nematė (t.1, b.l. 6). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra aiÅ¡ku (nebuvo nustatyta) kokia neteisėta veika buvo padarytas G.

P. inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas iÅ¡plėtė administracinėn atsakomybės traukiamo asmens, G. P., atsakomybės ribas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės teisingumo principas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali administracinės atsakomybės priemonė. Viena iÅ¡ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių taikant vieÅ¡ojoje teisėje nustatytÄ atsakomybę yra teisės pažeidėjo asmenybė.

Asmens nubudimas gali bÅ«ti efektyvus tik tuo atveju jeigu jam skiriama sankcija bus individualizuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-50/99). Kaip matyti iÅ¡ pirmos instancijos teismo nutarties spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimÄ teismas L. P. ir G. P. atsakomybę apibÅ«dinančius kriterijus vertino solidariai, neiÅ¡skirdamas jų kaip asmenybių ir neindividualizuodamas atsakomybės.Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje kaip procesinis dokumentas turi ypatingÄ svarbÄ .

Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali bÅ«ti suformuluotas tik aiÅ¡kiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais padarytas administracinis teisės pažeidimas. Gintis nuo kaltinimo įmanoma, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teisme nenustačius kokiais konkrečiais veiksmais G.

P. pažeidė ATPK 45 straipsnio 2 dalies normas, bylos procesas vyko pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. P. teisę į gynybÄ .Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato galimybės nagrinėti bylos bendrininkų grupės atžvilgiu. Tokia galimybė atsiranda taikant baudžiamojo proceso kodekso analogijÄ , tačiau ir tokiu atveju turi bÅ«ti individualizuota kokį konkretų teisės pažeidimÄ padarė kiekvienas atskiras asmuo. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neiÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, skirdamas nuobaudÄ , jos neindividualizavo, todėl ginčijamas VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ grÄ Å¾intina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apygardos teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : L. P. ir G. P. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                      Olegas Å ibkovas