48865d6d-7f97-4bd3-91bf-e4e2c64a217c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-33-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00856-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo N. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-126-577/2017 pagal ieÅ¡kovo S. (S.) P. ieÅ¡kinį atsakovams N. R., T. R., N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kreditoriaus teisių pažeidimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. P. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) iš atsakovų N. R. ir T. R. solidariai priteisti 54 992,23 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančia žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp N. R., T. R., N. R., bei taikyti restitucijÄ ;

3) priteisti solidariai iÅ¡ N. R. ir T. R. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovams N. R., T. R., N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kreditoriaus teisių pažeidimo, 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo N. R. ir atsakovės T. R. solidariai 27 496,12 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2011 m. kovo 28 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AK-4803; taikė restitucijÄ ir įpareigojo N. R. grÄ Å¾inti N. R. ir T.

R. sutartimi perleistÄ jai turtÄ . Kita ieÅ¡kinio dalis buvo atmesta. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.Atsakovas N. R. pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu iÅ¡ atsakovų N. R. ir T. R. solidariai priteistos 27 496,12 Eur sumos sumokėjimÄ per 24 mėnesius, skaičiuojant terminÄ nuo pareiÅ¡kimo iÅ¡dėstyti priteistÄ sumÄ iÅ¡sprendimo dienos. Atsakovai nurodė, kad jie yra pensininkai, todėl galimybės nedelsiant sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ sumÄ neturi; jų gaunamos pajamos nevirÅ¡ija 600 Eur per mėnesį, todėl vienintelis realus bÅ«das įvykdyti teismo sprendimÄ â€“ turto realizavimas.

Atsakovo teigimu, priverstinis ir greitas turto realizavimas per antstolį atsakovams padarys neproporcingÄ turinę žalÄ (nuostoliai tik pradėjus vykdymo veiksmus sieks apie 16 000 Eur (20 proc. turto vertės sumažėjimas, pradedant priverstinį realizavimÄ )). 24 mėnesių laikotarpis, vykdant geranoriÅ¡kÄ turto pardavimÄ , atsakovo įsitikinimu, yra protingas ir pagrįstas, atitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, toks vykdymas nepažeistų ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių, nesukeltų pernelyg didelių neigiamų pasekmių; minimalius nuostolius kompensuos priteistos procesinės palÅ«kanos.

IeÅ¡kovas S. P. su atsakovo praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog praÅ¡ymo motyvai susieti ne su mokėjimo iÅ¡dėstymu, o su mokėjimo atidėjimu. Tvirtino, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie nekilnojamojo turto, iÅ¡ kurio tikisi gauti pajamas, rinkos vertę. Atsakovų nuomonė, kad vykdymo procese turtas gali bÅ«ti parduotas ne brangiau nei už 80 procentų nuo rinkos vertės, yra nepagrįsta, nes atsakovai gali pasinaudoti turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui institutu, pirmų varžytinių dalyviai gali laimėti varžytines tik tuomet, jeigu pasiÅ«lys didesnę nei 80 proc. rinkos vertės kainÄ ; atsakovas nepateikė įrodymų, kad turtas negali bÅ«ti parduotas per pirmas varžytines.

Atsakovų nurodytas 24 mėnesių laikotarpis neparemtas jokiais duomenimis. Toks laikotarpis sudaro galimybę pradėti turto pardavimÄ nuo per didelės kainos, taip prailginant pardavimo laikotarpį. Be to, per šį terminÄ gali pasikeisti nekilnojamojo turto kainos, o joms sumažėjus, iÅ¡ parduodamo turto gali nepavykti sumokėti skolÄ ieÅ¡kovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie pradėjo pardavinėti turtÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai yra nesÄ Å¾iningi, vengia net dalimis dengti skolÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.Teismas nustatė, kad atsakovė T.

R. gauna 211,16 Eur, o pareiÅ¡kėjas N. R. - 187,76 Eur dydžio senatvės pensijÄ . Ä®vertinęs minėtus duomenis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ gaunamų pajamų atsakovai negalės vykdyti teismo sprendimo net ir iÅ¡dėsčius priteistos sumos mokėjimus per praÅ¡yme nurodytÄ laikotarpį. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ turimo turto galėtų gauti pajamas, kurios garantuotų periodiÅ¡kai (kas mėnesį) mokėtinas įmokas, į bylÄ taip pat nebuvo pateikta. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė aplinkybės, kad 24 mėnesių pardavimo terminas yra objektyviai bÅ«tinas ir atitinka ne tik atsakovų, tačiau ir ieÅ¡kovo interesus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi skubių veiksmų, siekdamas parduoti turtÄ už realiÄ rinkos kainÄ , ir kad turto realizuoti nepavyko. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog, kaip ir nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime, atsakovams ir priverstinio vykdymo metu iÅ¡lieka galimybė siÅ«lyti savo pirkėjÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 str.), taip iÅ¡vengiant praÅ¡yme minimų nuostolių. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčas tarp Å¡alių Å¡ioje byloje pradėtas nagrinėti dar 2011 metais, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kartu su kitais Å¡eimos nariais galėtų mokėti apie 1 200 - 1 300 Eur sumÄ per mėnesį, o tai, teismo nuomone, leidžia spręsti, jog, paisydami ne tik savo, bet ir ieÅ¡kovo interesų, atsakovai atitinkamÄ sumÄ turėjo galimybę sumokėti, tačiau, įsiteisėjus teismo sprendimui, geranoriÅ¡kai jokių sumų ieÅ¡kovui mokėti nepradėjo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas N. R. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad siÅ«lomas sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas neatitinka ieÅ¡kovo lÅ«kesčių ir Å¡alių interesų pusiausvyros. PraÅ¡yme nurodyti teismo sprendimo iÅ¡dėstymo terminai ir tvarka atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos Å¡alių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Ilgalaikėje perspektyvoje teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas 24 mėnesių laikotarpiui bÅ«tų net naudingesnis ieÅ¡kovui, lyginant su pasekmėmis, kurios kiltų priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju. Tenkinus praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, ieÅ¡kovas iÅ¡kart pradėtų gauti mokėjimus, tuo tarpu priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju turto realizavimas užtruktų apie metus, jeigu tas turtas apskritai bÅ«tų realizuotas. IeÅ¡kovas siekia pakenkti atsakovų turtiniams interesams ir elgiasi nesÄ Å¾iningai, tai patvirtina ieÅ¡kovo veiksmų seka.

IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovas sutiko su atsakovų siÅ«lymu vykdyti teismo sprendimÄ geruoju ir net perimti ginčo turtÄ , iÅ¡mokant atsakovui nekilnojamojo turto ir priteistos pinigų sumos skirtumÄ , tačiau vėliau kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Tokio ieÅ¡kovo elgesio pasekmė – atsakovų sÄ skaitų areÅ¡tas. AreÅ¡tavus atsakovų sÄ skaitas, atsakovai neturėjo jokių galimybių atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas S. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:AtskirÄ jį skundÄ pasirašė tik atsakovas, todėl skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsakovas iÅ¡ gaunamų pajamų objektyviai neturi galimybių, net ir iÅ¡dėsčius 24 mėnesių laikotarpiui, įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo, todėl minėto teismo sprendimo vykdymas negali bÅ«ti atsietas nuo žemės sklypo ir pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atsakovas neįrodė, kad teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas 24 mėnesių laikotarpiui atitiks ieÅ¡kovo interesus.Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas buvo sutikęs perimti žemės sklypÄ ir vienbutį gyvenamÄ jį namÄ , neatitinka tikrovės bei nėra paremti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Be to, jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi nėra susiję su skundžiamos nutarties motyvais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , yra pagrįsta ir teisėta. Dėl atsakovo teisės pateikti atskirÄ jį skundÄ 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos.

Å iuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad: „Apeliacinį skundÄ suraÅ¡o advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundÄ taip pat gali suraÅ¡yti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundÄ gali suraÅ¡yti Å¡io kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

Apeliacinį skundÄ pasiraÅ¡o jį paduodantis asmuo ir skundÄ surašęs asmuo“. Taip pat minėtu pakeitimu CPK papildytas 3201 straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarkÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ tvirtina, kad atskirÄ jį skundÄ pasirašė tik atsakovas, todėl skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas jau ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomÄ profesionalaus teisininko atstovavimÄ tik bylose pagal apeliacinius skundus.

Tuo tarpu bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama bÅ«ti privalomai atstovaujamiems profesionalaus teisininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1828-330/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, minėtų apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismÄ , o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017).Minėtų Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste spręstina, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas, kurį yra pasirašęs pats atsakovas N. R., yra tinkamai pasiraÅ¡ytas, kadangi tokį procesinį dokumentÄ galėjo suraÅ¡yti ir pateikti pats atsakovas (neatstovaujant advokatui).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo/neteisėtumo IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, priimdamas galutinį sprendimÄ , teismas iÅ¡sprendžia ginÄÄ iÅ¡ esmės, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ (CPK 18, 259, 260 str., 279 str. 4 d.). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali bÅ«ti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymÄ gali lemti tiek skolininko nesÄ Å¾iningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimÄ , tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas jame nurodytu bÅ«du.

Tokiais atvejais bylos Å¡alys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę praÅ¡yti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rÅ«Å¡ies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ ar jį iÅ¡dėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar iÅ¡dėstymas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Minėtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir teisinio reglamentavimo kontekste darytina iÅ¡vada, kad vien turtinė atsakovų padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendžiant šį klausimÄ , taip pat vertintina aplinkybė, ar, iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ atsakovų nurodytu bÅ«du, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus pažeisti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) lÅ«kesčiai.CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiÅ¡kiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar iÅ¡dėstymo), visuomet turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į šį principÄ , kad per nepagrįstai ilgÄ sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebÅ«tų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.Å iuo atveju apeliantas (atsakovas) prašė teismo sprendimo įvykdymÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas prasta savo ir kitų atsakovų turtine padėtimi, kuriÄ iÅ¡imtinai sieja su gaunamų pajamų dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas aplinkybes bei pateiktus duomenis bei įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad bendros atsakovų pajamos per mėnesį nevirÅ¡ija 600 Eur (t. 3., b. l. 180-181), sprendė, kad atsakovai bet kuriuo atveju, net ir iÅ¡dėsčius teismo sprendimo vykdymÄ 24 mėnesių laikotarpiui, iÅ¡ gaunamų pajamų neturės realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, kadangi, tenkinus atsakovo praÅ¡ymÄ , kiekvienÄ mėnesį reiktų mokėti net 1 145,67 Eur dydžio įmokÄ .

Duomenų, kad atsakovai iÅ¡ turimo turto galėtų gauti pajamas, kurios garantuotų periodiÅ¡kai (kas mėnesį) mokėtinas įmokas, nei su praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ , nei su atskiruoju skundu taip pat nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus nesant pagrindo spręsti, jog atsakovai bus pajėgÅ«s tinkamai įvykdyti sprendimÄ jį iÅ¡dėsčius praÅ¡omam terminui, sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas pažeistų nurodytus principus bei kitos proceso Å¡alies teisėtus lÅ«kesčius, neužtikrintų proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.Apelianto deklaratyvÅ«s teiginys, kad per 24 mėnesius jam pačiam vykdant turto pardavimÄ , bÅ«tų garantuotas visos priteistos sumos iÅ¡mokėjimas ir kartu tai užtikrintų abiejų Å¡alių turtinių interesų pusiausvyrÄ , taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors atsakovas ir tvirtina, kad tuo atveju, jei jis pats pardavinėtų nekilnojamÄ jį turtÄ , tai ieÅ¡kovui teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas bÅ«tų naudingesnis, nes ieÅ¡kovas iÅ¡kart pradėtų gauti mokėjimus, tačiau, kaip minėta, atsakovas neįrodė, gal iÅ¡galėtų mokėti kiekvienÄ mėnesį 1 145,67 Eur dydžio įmokÄ , be to, nepateikė jokių įrodymų, jog jau yra ėmęsis skubių veiksmų, siekdamas parduoti turtÄ už realiÄ rinkos kainÄ , ir kad turto realizuoti dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta.

Taip pat pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad 24 mėnesių turto pardavimo terminas yra objektyviai bÅ«tinas. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodomų nuostolių, kurie galbÅ«t atsirastų priverstinio vykdymo metu, iÅ¡vengti gali padėti skolininko teisė priverstinio vykdymo procedÅ«ros metu pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe siÅ«lyti savo pirkėjÄ , kuris turtÄ nupirktų ne mažesne nei rinkos kaina, todėl ir Å¡is atsakovo argumentas negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nukrypti nuo įprastinės sprendimo įvykdymo tvarkos.Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad į bylÄ nebuvo pateikti ir jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog atsakovai per visÄ laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos ieÅ¡kovui savo noru jau yra atlikę kokius nors mokėjimus, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie tai, jog, nepaisydami ieÅ¡kovo interesų, atsakovai nesielgia sÄ Å¾iningai.Atskirojo skundo teiginiai, susiję su ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumu, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, todėl Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Ä®vertinus tai, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas yra nagrinėjimas jau nuo 2011 metų, nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡iuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas atsakovo nurodytam 24 mėnesių laikotarpiui, pažeistų ieÅ¡kovo teisėtus lÅ«kesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Dėl procesinės bylos baigties Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Romualda Janovičienė