48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Nuora?as tikrasCivilinÄ byla Nr. e2YT-13810-868/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09311-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Vanda ViÅ¡nevska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. L. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys â J. V., VÄ® Turto bankas.
Legislator headnote
AI generated48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: PareiÅ¡kÄja visÄ paliktÄ turtÄ valdÄ, naudojo, prižiÅ«rÄjo ir rÅ«pinosi juo, kaip savu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja nepadavÄ laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ , taÄiau po sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikÄjo teises ir pareigas.
Full text
?Nuora?as tikrasCivilinÄ byla Nr. e2YT-13810-868/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09311-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Vanda ViÅ¡nevska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos J. L. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys â J. V., VÄ® Turto bankas.
Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdama valdyti paveldÄtÄ turtÄ . Šį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti turto, likusio po sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldÄjimo reikalu.
Suinteresuotasis asmuo VÄ® Turto bankas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad nÄra gavÄs praneÅ¡imo apie galimÄ palikÄjo V. L. palikimo perÄjimÄ valstybei. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotasis asmuo J. V. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinÄjimÄ informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju žodinis procesas nÄra bÅ«tinas, o byla gali bÅ«ti nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas visiÅ¡kai tenkintinas. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis V. L.. Po V. L. mirties pas notarÄ paveldÄjimo byla nebuvo pradÄta. IÅ¡ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. L. ir V. L. buvo sudarÄ santuokÄ , todÄl J. L. yra įpÄdinÄ, paveldinti kartu su pirmos eilÄs įpÄdiniais sutuoktinių paveldÄjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau â CK 5.13 straipsnis).
IÅ¡ byloje pateiktos gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad suinteresuotasis asmuo J. V. yra pareiÅ¡kÄjos J. L. ir mirusio V. L. dukra, todÄl ji yra pirmos eilÄs įpÄdinÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiÅ¡kÄjos J. L. vardu, įgytas santuokos metu, todÄl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. PareiÅ¡kÄja, vadovaudamasis CK 5.51 straipsniu, praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad ji priÄmÄ V.
L. palikimÄ pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Testamentų registre nÄra įregistruotų V. L. testamentų ir palikimo priÄmimo faktų. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų bei pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja po savo sutuoktinio V. L. mirties nesikreipÄ Ä¯ notarų biurÄ dÄl palikimo priÄmimo, paveldÄjimo byla neužvesta, taÄiau ji faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti po savo sutuoktinio V. L. mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ : jame gyveno, jį tvarkÄ, prižiÅ«rÄjo, mokÄjo komunalinius mokesÄius, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
PareiÅ¡kÄja visÄ paliktÄ turtÄ valdÄ, naudojo, prižiÅ«rÄjo ir rÅ«pinosi juo, kaip savu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja nepadavÄ laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ , taÄiau po sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikÄjo teises ir pareigas.
Ä®pÄdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybÄs teisÄs į palikimÄ Ä¯pÄdiniui nesukuria. Ä®pÄdinis, norÄdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta keletas palikimo priÄmimo bÅ«dų: įpÄdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo. Ä®pÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ .
Veiksmai palikimui priimti turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priÄmÄ palikimÄ , pradÄjÄs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesÄius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Ä®pÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminÄs CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklÄs. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ . TreÄia, įpÄdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).
Taigi teismas, sprÄsdamas, ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. PažymÄtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkreÄiÄ bylos situacijÄ .
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjos paaiÅ¡kinimus, kad pareiÅ¡kÄja J. L. sutuoktiniui V. L. mirus, lygiomis dalimis su sutuoktiniu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu rÅ«pinosi bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo patenkinimui neprieÅ¡taravo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju egzistuoja visos aukÅ¡Äiau nurodytos sÄ lygos sprÄsti klausimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo â palikimo priÄmimo įpÄdiniui pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .
Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kÄjos iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄja J. L. po sutuoktinio V. L. mirties rÅ«pinosi ne tik savo turto dalimi, bet ir visu turtu, t. y. bute gyveno, jį tvarkÄ, prižiÅ«rÄjo, mokÄjo komunalinius mokesÄius, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir pan., leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄja J. L. aktyviais veiksmais siekÄ priimti po sutuoktinio V. L. mirties likusį palikimÄ , t. y. jam priklausanÄiÄ Â½ dalį turto. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjos J.
L. elgesį galima vertinti kaip paveldÄto turto savininkÄs, o ji, kaip įpÄdinÄ, priÄmÄ turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjusi jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi nurodytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄja J. L. po savo sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ â ½ dalį â prižiÅ«rÄjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ dÄl palikimo priÄmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kÄja J.
L. turÄjo teisÄ paveldÄti mirusio sutuoktinio V. L. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpÄdine pagal įstatymÄ tiek ir pagal Å¡iuo metu galiojantį CK 5.13 straipsnį. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpÄdiniai, pradÄjÄ valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priÄmusiais visÄ palikimÄ . TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄja J. L. po savo sutuoktinio V. L. mirties faktinio valdymo bÅ«du priÄmÄ visÄ V. L. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kÄjos teisÄ gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, sprÄsdamas palikimo priÄmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nÄra įpÄdinių ginÄo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ .
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, n u s p r e n d Ä: pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visÄ palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄdama jį valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldÄjimo teisÄ.
Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priÄmusį Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Vanda ViÅ¡nevska