Legislator Case Law & Legislation
48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4 AI generated

48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Nuora?as tikrasCivilinė byla Nr. e2YT-13810-868/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09311-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – J. V., VÄ® Turto bankas.

Legislator headnote

AI generated

48801656-c19c-4ea2-a570-ac725166c3e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: PareiÅ¡kėja visÄ paliktÄ turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi juo, kaip savu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau po sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Nuora?as tikrasCivilinė byla Nr. e2YT-13810-868/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09311-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – J. V., VÄ® Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ . Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti turto, likusio po sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo reikalu.

Suinteresuotasis asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo V. L. palikimo perėjimÄ valstybei. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju žodinis procesas nėra bÅ«tinas, o byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas visiÅ¡kai tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V. L.. Po V. L. mirties pas notarÄ paveldėjimo byla nebuvo pradėta. IÅ¡ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. L. ir V. L. buvo sudarę santuokÄ , todėl J. L. yra įpėdinė, paveldinti kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 5.13 straipsnis).

IÅ¡ byloje pateiktos gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad suinteresuotasis asmuo J. V. yra pareiÅ¡kėjos J. L. ir mirusio V. L. dukra, todėl ji yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiÅ¡kėjos J. L. vardu, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. PareiÅ¡kėja, vadovaudamasis CK 5.51 straipsniu, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė V.

L. palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Testamentų registre nėra įregistruotų V. L. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. IÅ¡ byloje esančių duomenų bei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja po savo sutuoktinio V. L. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau ji faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po savo sutuoktinio V. L. mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ : jame gyveno, jį tvarkė, prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

PareiÅ¡kėja visÄ paliktÄ turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi juo, kaip savu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau po sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Veiksmai palikimui priimti turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad pareiÅ¡kėja J. L. sutuoktiniui V. L. mirus, lygiomis dalimis su sutuoktiniu santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu rÅ«pinosi bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui neprieÅ¡taravo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja J. L. po sutuoktinio V. L. mirties rÅ«pinosi ne tik savo turto dalimi, bet ir visu turtu, t. y. bute gyveno, jį tvarkė, prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, jame deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir pan., leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja J. L. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio V. L. mirties likusį palikimÄ , t. y. jam priklausančiÄ Â½ dalį turto. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos J.

L. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja J. L. po savo sutuoktinio V. L. mirties likusį turtÄ â€“ ½ dalį – prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja J.

L. turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio V. L. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymÄ tiek ir pagal Å¡iuo metu galiojantį CK 5.13 straipsnį. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja J. L. po savo sutuoktinio V. L. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ V. L. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visÄ palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vanda ViÅ¡nevska