2023-06-28 Nr. AB-12885-3-61-3-04004-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1950-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04004-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: išreikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT skyriaus vedėjo D. P. neveikimo, perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P.“ (toliau – ir Sprendimas arba rezoliucija); priteisti neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT po 100 Eur už kiekvieną pakartotinį reikalavimą susipažinti su D. P. priimtu sprendimu – iš viso 500 Eur.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą Nr. 1GS-1102 NŽT direktoriui L. Č. dėl NŽT Anykščių skyriaus neveikimo. Skundo priėmimą išnagrinėjo NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas D. P. ir priėmė sprendimą pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P. 2020 m. spalio 30 d. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas D. P. išnagrinėjo pareiškėjos skundą Nr. 1GS-1102 ir priėmė Sprendimą.

3. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. lapkričio 18-19 dienomis, nesutikdama su Sprendimo argumentacija ir norėdama susipažinti su D. P. priimtu Sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P., ji telefonu kreipėsi į NŽT specialistą, kuris nurodė, kad D. P. priėmė Sprendimą pareiškėjos skundą Nr. 1GS-1102 perduoti nagrinėti NŽT Anykščių skyriui. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. jos anūkas ir pareiškėja daugybę kartų elektroniniu paštu ir telefono skambučiais prašė D. P. leisti susipažinti su jo paties priimtu sprendimu, tačiau jis iki šios dienos neleidžia pareiškėjai susipažinti su priimtu sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriaus vedėjui D. P.

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji skundžia D. P. neveikimą, nes jis neleidžia jai susipažinti su jo paties priimtu sprendimu: „A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT neveikimo perduoti nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“, todėl ir formuluoja reikalavimą išreikalauti pirmiau nurodytą sprendimą.

5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad NŽT, siekdama suklaidinti pareiškėją, nurodė, jog šį sprendimą jau įteikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėja Sprendimo nėra gavusi iki šios dienos. Dėl tokio pareigūno piktybinio elgesio – neveikimo, pareiškėja jaučiasi D. P. nepagrįstai pažeminta, todėl patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja pateikė penkis reikalavimus susipažinti su D. P. sprendimu, todėl už kiekvieną iš jų prašo po 100 Eur (viso 500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

6. NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir netenkinti skunde formuluojamo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, nes prašomas išreikalauti dokumentas byloje yra pateikiamas kartu su šiuo atsiliepimu, ir tokio prašymo patenkinimas būtų betikslis.

7. Nurodė, kad NŽT direktorius perdavė pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundo nagrinėjimo klausimą direktoriaus pavaduotojui, kuris (DVS suformuluodamas rezoliuciją) nurodė skyriaus vedėjui D. P. įvertinti 2020 m. rugsėjo 25 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Direktoriaus pavaduotojas taip pat nurodė neperduoti nagrinėti skundo darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami. Pareiškėja gavo atsakymą į jos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą, jį nagrinėjo skyriaus vedėjas, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) įstatymo reikalavimai administracinei procedūrai nebuvo pažeisti. DVS suformuota rezoliucija pareiškėjai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukūrė, todėl ir žala kilti negalėjo. Skundo gavimo ir nagrinėjimo metu galiojusiose VAĮ redakcijoje nebuvo ir šiuo metu nėra nustatyta viešojo administravimo subjekto pareigos kartu su priimamu sprendimu skundą padavusiam asmeniui pateikti vidinių viešojo administravimo subjektų priimtų rezoliucijų, taip pat pavedimų, tarnybinių raštų, elektroninių pašto susirašinėjimo ir kitų dokumentų išrašų kopijų, kuriais buvo užtikrintas tinkamas viešojo administravimo subjektui įstatymų pavestų funkcijų vykdymas. Iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina DVS suformuotą rezoliuciją su viešojo administravimo subjekto sprendimu, kuriam, priešingai nei rezoliucijai, VAĮ nustatyti tam tikri formos ir turinio reikalavimai, taip pat ir priėmimo terminai, o rezoliucija yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmas, siekiant tinkamai organizuoti įstaigos darbą, yra viešai neskelbiama ir nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

8. NŽT teigimu, pareiškėja ginčija NŽT direktoriaus, jo pavaduotojų įgaliojimus organizuoti įstaigos darbą, tačiau nenurodo jokių teisinių pagrindų, pagrindžiančių, jog NŽT vidaus administravimo tvarka galbūt pažeidžia jos teises bei sukėlė tariamą žalą. Teisės aktai nustato, kad NŽT direktorius organizuoja įstaigos darbą, direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų NŽT iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, todėl NŽT vadovas turi teisę rezoliucijomis duoti užduotis visiems darbuotojams, o jo pavaduotojai – pavaldžių padalinių vadovams. Tokie įgaliojimai nėra savitiksliai – tokiu būdu užtikrinamas įstaigos funkcionavimas, jos uždavinių bei funkcijų, apibrėžtų įstatymuose, kituose teisės aktuose, vykdymas.

9. NŽT nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog draudžia pareiškėjai susipažinti su direktoriaus pavaduotojo pareigas vykdžiusio D. P. priimtu sprendimu. Pareiškėja taip ir nepateikė NŽT taisykles atitinkančio prašymo, todėl į jos elektroninį paklausimą buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija, ši aplinkybė įrodo, kad NŽT turėjo teisę pateikti tik bendro pobūdžio informaciją, todėl jokia žala pareiškėjai negalėjo kilti. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą žalą, t. y. apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jaučiasi pažeminta. NŽT nuomone, skunde nurodyti argumentai dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), grįsti tik pareiškėjos prielaidomis ir jos asmeniniu vertinimu ir negali būti vertinami kaip žalą sukėlę veiksmai. Pareiškėjos skundo argumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp jos nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl tariamo NŽT darbuotojo neveikimo ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

12.1. NŽT 2020 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjos ir I. P. skundas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos, Anykščių skyriaus aktų Nr.: 38ŽN-83-(14.38.78), 38SD-4118-(14.38.105) bei vyriausios specialistės – L. T. agresyvaus elgesio“.

12.2. NŽT direktorių pavaduojantis D. P. 2020 m. spalio 30 d. skundą perdavė nagrinėti NŽT Anykščių skyriaus vedėjui D. P., suformuluodamas rezoliuciją: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“.

12.3. S. P. 2020 m. lapkričio 19 d. atsiuntė el. laišką D. P., kuriame nurodyta, kad laišku kreipiasi T. P. ir A. P. Laiške teigiama, kad jo autoriai buvo informuoti, jog pareiškėjos ir kitų asmenų 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas perduotas Anykščių skyriui, todėl buvo prašoma pateikti informaciją apie priimtą sprendimą Nr. 1GS-1102 ir jį atsiųsti.

12.4. NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. atsakė į 2020 m. lapkričio 19 d. el. laišką ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas NŽT užregistruotas 2020 m. spalio 2 d., jam suteiktas registracijos Nr. 1GS-1102 ir į jį atsakyta 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 38SD-4940-(14.38.105). Laiške taip pat buvo pateikta bendra informacija dėl apskundimo tvarkos ir paaiškinta, kad dėl papildomo kreipimosi siūloma pateikti raštą paštu arba siųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau pasirašytą elektroniniu parašu.

12.5. Pareiškėja, manydama, kad NŽT nepagrįstai neleidžia susipažinti su priimtu sprendimu pareiškėjos skundą perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P., kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo ir žalos atlyginimo.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės), (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.), jos reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad į NŽT dėl prašomo išreikalauti sprendimo buvo kreiptasi elektroniniu paštu.

14. Teismas apžvelgė Taisyklių 19, 20 ir 22 punktus bei nustatė, kad pareiškėjos prašymas buvo suformuluotas el. laiške, jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, iš elektroninio laiško turinio nebuvo galimybės nustatyti asmens tapatybės, užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, todėl laikė, kad NŽT pagrįstai atsakė į el. laišką pateikiant tik bendro pobūdžio informaciją ir nurodant būdus, kaip pareiškėja galėtų kreiptis į atsakovą, kad jos prašymas būtų priimtas nagrinėti.

15. Teismas sprendime citavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 13.1 papunktį (ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.), NŽT darbo reglamento, patvirtinto NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento“ (toliau – Darbo reglamentas) (2020 m. kovo 10 d. aktuali redakcija) 15 punktą, Darbo reglamento 50 punktą, 167 punktą. Nurodė, kad pareiškėjos ir I. P. skundas buvo gautas ir užregistruotas NŽT sistemoje 2020 m. spalio 2 d., jam suteikiant registracijos numerį 1GS-1102. NŽT direktorių pavaduojantis D. P. 2020 m. spalio 30 d. skundą perdavė nagrinėti NŽT Anykščių skyriaus vedėjui D. P., suformuluodamas rezoliuciją: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“. Taigi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos įvardytas D. P. sprendimas, kurį ji prašo išreikalauti, yra DVS sistemoje suformuota direktoriaus pavaduotojo D. P. rezoliucija pareiškėjos skundą perduoti Anykščių skyriaus vedėjui. Byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas kitas D. P. sprendimas dėl pareiškėjos skundo, tą patvirtino ir NŽT, todėl teismas laikė, kad pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su pirmiau nurodytos rezoliucijos išreikalavimu.

16. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, jog apie šios rezoliucijos egzistavimą pareiškėja žinojo dar iki kreipimosi į teismą, nes 2020 m. lapkričio 19 d. jos kartu su T. P. pasirašytame elektroniniame laiške, adresuotame D. P., buvo nurodyta, kad: „J. Č. mane informavo, kad 2020-09-25 A. P. ir kitų proceso dalyvių skundą dėl Anykščių NŽT skyriaus neveikimo perdavėte nagrinėti Anykščių NŽT skyriui“. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja atsakovui NŽT būtų pateikusi kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą, siekdama gauti NŽT vidinio administravimo dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti NŽT neveikimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad vidinės NŽT dokumentų valdymo sistemos išrašas, kuriame matyti tiek pareiškėjos skundo registravimo data bei numeris (2020 m. spalio 2 d. Nr. 1GS-1102), tiek vidinio administravimo metu atlikti pavedimai, įskaitant D. P. 2020 m. spalio 30 d. rezoliucija: „Anykščių skyriaus vedėjui įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai netinkamų skyriaus darbuotojų veiksmų. Neperduoti skundo nagrinėti darbuotojams, kurių veiksmai yra skundžiami“, buvo pateikta dar nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-1420-811/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04004-2020-5) kartu su atsakovo atsiliepimu 2022 m. rugpjūčio 30 d., ir pareiškėja su ja galėjo susipažinti nuo atsiliepimo gavimo dienos. Be to, teismas nurodė, kad pakartotinai ši rezoliucija taip pat buvo pateikta su atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti prašymą dėl sprendimo (rezoliucijos) išreikalavimo, kadangi pareiškėja ją yra gavusi su kitais bylos procesiniais dokumentais.

17. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vidiniams viešojo administravimo subjekto pavedimams (rezoliucijoms) netaikomi pareiškėjos nurodomi VAĮ 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai administraciniams sprendimams, todėl pareiškėjos argumentai, kad prašomo išreikalauti sprendimo forma ir turinys turėtų būti kitoks, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

18. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai yra įteiktas jos prašomas sprendimas (rezoliucija) ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjos materialusis teisinis suinteresuotumas. Ginčo dalykas išnyko, todėl teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, kaip kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1279/2009. Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatyme saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A442-1669/2008, Nr. A17-466/2007, Nr. A822-3039/2012, Nr. A858-610/2013, Nr. A822-1279/2014).

19. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas NŽT neveikimas, o pareiškėjos prašymas išreikalauti iš atsakovo D. P. priimtą sprendimą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo nustatytas NŽT neveikimas, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo (rezoliucijos) nepateikimu. Be to, pareiškėja, be savo paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus – pažeminimą, atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo – nepateikė jos argumentus patvirtinančių įrodymų, nors ir turėjo tokią pareigą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjai neįrodžius neturtinės žalos atsiradimo fakto, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl NŽT neveikimo ir išreikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus skyriaus D. P. priimtą sprendimą. Dokumentas turi atitikti VAĮ nustatytus reikalavimus. Jei tokio sprendimo nėra, pareiškėja reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kuo skubiau įpareigoti atsakovą tinkamai atsakyti į pareiškėjos skundą. Prašo pasisakyti dėl valstybės tarnautojo D. P. teisinių padarinių pareiškėjai; išieškoti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Vilniaus skyriaus, po 100 Eur už kiekvieną pareiškėjos netenkintą prašymą – išreikalauti VAĮ atitinkantį administracinį aktą / sprendimą. Iš viso buvo pateikti 6 pareiškėjos prašymai, todėl susidaro 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

23. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad jai įteiktas sprendimas. Teigia, kad pareiškėjai neaišku, kokiu pagrindu teismas dokumentą „DVS“ pavadino prašomu sprendimu. Atsakovo dokumentas, pavadinimu „DVS“ arba elektroninis duomenų bazės išrašas nėra reikalaujamas dokumentas, nes tai nėra aktas ar sprendimas, kurį pareiškėja galėtų ginčyti teisme. Teigia, kad į jos skundą 2020 m. rugsėjo 25 d. turėjo būti atsakyta administraciniu aktu, kuriame turėtų būti valstybės tarnautojo priimtas sprendimas, pateiktas nustatytu terminu ir vadovaujantis VAĮ. Taip pat, jeigu dokumentas pavadinimu „DVS“ yra administracinis aktas, tuomet turėjo būti laikomasi VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

24. Sprendimas yra akivaizdus privačių ir viešų interesų konfliktas, todėl pareiškėja įsitikinusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas aplaidžiai išnagrinėjo administracinę bylą. Be to, pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeidžiamos jos teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja įsitikinusi, kad tyčia vilkinamas ir bylos nagrinėjimo terminas.

25. D. P. su pareiškėja nebendradarbiavo, nes valstybės darbuotojas neatsiunčia savo paties priimto akto, neteikia sprendimo, nurodo, jog dėl jo priimto sprendimo reikia kreiptis papildomai į NŽT Vilniaus skyrių. Dėl pareigūno elgesio (neveikimo ir tyčinio aplaidumo) pareiškėja jaučiasi nepagrįstai pažeminta, todėl patyrė neturtinę žalą.

26. Akcentuoja, kad kompiuterinis išrašas „DVS“ prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų.

28. Teigia, kad NŽT direktoriaus, jo pavaduotojo įgaliojimai aiškiai nustatyti teisės aktuose. Atsakovo nuomone, jokie teisės aktai pažeisti nebuvo.

29. Apeliacinio skundo teiginiai, kad NŽT vėlavo pateikti DVS sistemos išrašą, jog privalėjo jį pateikti iš karto po rezoliucijos suformulavimo arba kartu su skyriaus raštu, yra nepagrįsti. Pažymi, kad tokio prašymo pareiškėja NŽT iki šiol nėra pateikusi, jos el. paštu teiktas prašymas neatitiko Taisyklių reikalavimų, nebuvo pasirašytas, todėl NŽT darbuotojai neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai pateikti DVS išrašo ir pagrįstai jai pateikė tik bendro pobūdžio informaciją. Kilus teisminiam ginčui, NŽT net du kartus į bylą pateikė minėtą DVS išrašą. Pateiktas teismui dokumentas yra patvirtintas NŽT direktoriaus parašu ir dėl šio dokumento originalumo bylą nagrinėjusiam teismui nekilo jokių abejonių. Pareiškėja nepaneigė atsakovo išsakytų argumentų dėl Taisykles atitinkančio prašymo nepateikimo, t. y. neįrodė, kad NŽT buvo pateikusi Taisyklių nuostatas atitinkantį pasirašytą prašymą.

30. Pažymi, kad pareiškėja yra klaidingai įsitikinusi, jog DVS išrašas nėra jos reikalaujamas dokumentas, taip pat klaidingai mano, kad NŽT privalėjo jai pateikti dokumentą, kurį ji galėtų skųsti teismui ir kad jo turinys turėtų būti kitoks.

31. Pareiškėja nepagrįstai tapatina DVS suformuotą rezoliuciją su viešojo administravimo subjekto sprendimu, kuriam, priešingai nei rezoliucijai, VAĮ numatė tam tikrus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ir priėmimo terminus, o rezoliucija yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmas, siekiant tinkamai organizuoti įstaigos darbą, yra viešai neskelbiama ir nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

32. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių teisinių pagrindų, pagrindžiančių, jog NŽT vidaus administravimo tvarka galbūt pažeidžia pareiškėjos teises bei sukėlė tariamą žalą.

33. Pažymi, kad teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja atsakovui būtų pateikusi kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą, siekdama gauti NŽT vidinio administravimo dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti NŽT neveikimo.

34. NŽT vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą žalą, t. y. apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, jog jaučiasi pažeminta ir apgaudinėjama. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentavo pažeminimą, tačiau neįrodė CK 6.271 straipsnyje numatytų viešosios atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymi, kad sprendime teisėjų kolegija konstatavo, jog nebus nustatytas NŽT neveikimas, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo (rezoliucijos) nepateikimu. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, be savo paaiškinimų apie patirtus išgyvenimus – pažeminimą, atskirai prašomos priteisti neturtinės žalos neįrodinėjo – nepateikė jos argumentus patvirtinančių įrodymų, nors ir turėjo tokią pareigą.

35. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie NŽT atliktus neteisėtus veiksmus, priešingai, NŽT tarnybos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti, jokie pažeidimai atlikti nebuvo ir žala dėl to kilti negalėjo, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

36. NŽT vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl NŽT, kaip teigia pareiškėja, neteisėtų veiksmų (neveikimo), grįsti tik pareiškėjos prielaidomis ir jos asmeniniu vertinimu ir negali būti vertinami kaip žalą sukėlę veiksmai. Pareiškėjos skundo argumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp jos nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Taip pat nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina, jog ji patyrė 600 Eur neturtinę žalą, nors pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį, tenka pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT darbuotojo neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

38. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo išreikalauti NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo, atlikusio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. P. rezoliuciją, suformuotą NŽT Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS), pagal kurią pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas perduotas nagrinėti NŽT Anykščių skyriui. Pareiškėja kilusią neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad jos NŽT pateiktas 2020 m. rugsėjo 25 d. skundas buvo perduotas nagrinėti NŽT Anykščių skyriui ir kad vis dar nėra gavusi NŽT direktoriaus pavaduotojo suformuotos rezoliucijos.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 19 d. el. paštu kreipėsi į NŽT, kuriame prašė atsiųsti susipažinti sprendimą dėl pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundo perdavimo nagrinėti NŽT Anykščių skyriui. NŽT 2020 m. lapkričio 20 d. el. paštu pareiškėjai atsakė, kad į elektroniniu paštu teikiamus nepasirašytus asmenų klausimus teikia tik bendro pobūdžio informaciją, paaiškino, kad prašomą skundą ar prašymą gali pateikti el. paštu, pasirašytą elektroniniu parašu ar prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.

41. Vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, prašymas atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, prašymai raštu, neatitinkantys Taisyklių 19 punkto reikalavimų, tačiau į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, institucijoje neregistruojami, o atsakymams į tokius prašymus mutatis mutandis taikoma Taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 20 p.). Asmuo, prašymą ar skundą teikiantis institucijai elektroniniu paštu, turi jį išsiųsti oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos interneto svetainės pradžios tinklalapyje (Taisyklių 21 p.). Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip, institucijos valstybės tarnautojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu gavęs prašymą ar skundą, turi tą pačią darbo dieną persiųsti jį oficialiu institucijos elektroninio pašto adresu arba vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinio elektroninio pašto adresu, išskyrus atvejus, kai į prašymą pagal kompetenciją gali atsakyti tą pačią darbo dieną jį perskaitęs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas buvo suformuluotas el. laiške, jis nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai priėjo prie išvados, kad iš elektroninio laiško turinio nebuvo galimybės nustatyti asmens tapatybės, užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. NŽT pagrįstai atsakė į el. laišką pateikiant tik bendro pobūdžio informaciją ir nurodant būdus, kaip pareiškėja galėtų kreiptis į atsakovą, kad jos prašymas būtų priimtas nagrinėti.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. I444l/2007 yra pažymėjusi, jog vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu.

43. Nagrinėjamu atveju NŽT Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjo, atlikusio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. P. rezoliucija, suformuota NŽT Dokumentų valdymo sistemoje, yra vidaus naudojimo dokumentas. Darbo reglamento 167 punkte (I t., b. l. 161) įtvirtinta, kad NŽT vidaus naudojimo dokumentai (direktoriaus įsakymai veiklos klausimais, struktūrinių padalinių raštai, tarnybiniai pranešimai, direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų pavedimai, komisijų ir darbo grupių protokolai ir kt.) yra viešai neskelbiami, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Šie dokumentai ar jų kopijos gali būti teikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui ir jo patarėjams, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Lietuvos Respublikos Seimo komitetams ir pakomitečių pirmininkams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, Vyriausybės kancleriui, Vyriausybės kanceliarijai, ministrams ir ministerijoms, Lietuvos Respublikos teismams ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui ir prokurorams, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms (jų prašymu) teisės aktuose numatytais atvejais. NŽT vidaus naudojimo dokumentai ar jų kopijos, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, gali būti teikiami susipažinti prašomų susipažinti dokumentų buvimo vietoje arba gali būti teikiamos dokumentų kopijos raštu, gavus iš asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti tiksliai nurodytas dokumentų naudojimo tikslas, dokumentų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, prašomų pateikti dokumentų pavadinimas (data ir numeris, jeigu yra žinoma) ir apimtis.

44. Kadangi pareiškėja NŽT nepateikė prašymo, kuris atitiktų Taisyklių reikalavimus, NŽT neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai pateikti DVS išrašo ir pagrįstai el. paštu pateikė bendro pobūdžio informaciją. Be to, vidiniams viešojo administravimo subjekto pavedimams (rezoliucijoms) netaikomi VAĮ 8, 10 straipsniuose nustatyti reikalavimai administraciniams sprendimams, todėl pareiškėjos argumentai, kad rezoliucija turi atitikti VAĮ numatytus reikalavimus, atmetami kaip nepagrįsti.

45. Pareiškėja prašo išreikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, D. P. priimtą sprendimą – „2020-09-25 A. P. skundą Nr. 1GS-1102 dėl Anykščių NŽT skyriaus vedėjo D. P. neveikimo, perduoti nagrinėti Anykščių skyriaus vedėjui D. P.“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą sprendimą (rezoliuciją) atsakovas yra pateikęs į bylą (I t., b. l. 33-34).

46. Pareiškėja teigia, kad į jos 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą turėjo būti atsakyta administraciniu aktu, kuriame turėtų būti valstybės tarnautojo priimtas sprendimas, pateiktas nustatytu terminu ir vadovaujantis VAĮ. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1809-283/2021 išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir I. P. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 38SD-4940-(14.38.105) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Anykščių skyriaus, I. P. 1 000 Eur, A. P. – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Regionų apygardos administracinio teismo rūmai 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad NŽT, išnagrinėjęs 2020 m. rugsėjo 25 d. skundą, parengė ir pasirašė 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 38SD-4940-(14.38.105) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuris vertinamas kaip administracinis sprendimas.

47. Pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, kuris priėmė sprendimą, pateikė administracinį sprendimą pareiškėjai, kuri sprendimą apskundė teismui, taigi savo teisę skųsti administracinį sprendimą įgyvendino minėtoje byloje (Nr. I3-1809-283/2021). Viešojo administravimo subjekto vienas iš veiksmų (rezoliucija dėl skundo perdavimo nagrinėti įstaigos teritoriniam padaliniui), atliktų nagrinėjant suinteresuoto asmens kreipimąsi ar skundą, nelaikytinas administraciniu sprendimu, sukuriančiu suinteresuotam asmeniui teises ir pareigas, arba jas paveikiančiu tokiu laipsniu, kad šis dokumentas turėtų būti pripažįstamas atskiros administracinės bylos dalyku. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos motyvai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama gauti minėtą rezoliuciją todėl, kad norėtų ją skųsti teismui. Ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto veiksmas atliktas nagrinėjant suinteresuoto asmens kreipimąsi ar skundą laikytinas administraciniu sprendimu, toks veiksmas gali būti nurodomas ir vertinamas teisme (ir nagrinėjamu atveju galėjo būti nurodomas) kaip galutinio administracinio sprendimo neteisėtumo pagrindas.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas NŽT neveikimas, o pareiškėjos prašymas išreikalauti iš atsakovo priimtą sprendimą (rezoliuciją) yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

49. Nagrinėjamu atveju nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjai neįrodžius neturtinės žalos atsiradimo fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

50. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė jos teises ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tyčia buvo vilkinamas bylos nagrinėjimo terminas.

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 4968/99). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-8/2012; kt.). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą R. T. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, (pareiškimo Nr. 18064/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 204124/92). Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neišsamios motyvacijos gali būti panaikintas, kai dėl to neteisingai buvo išspręsta byla. Be to, ABTĮ nuostatos nereikalauja, kad sprendime būtų nurodyti visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas šių įrodymų turinys. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos nagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis