2023-06-21 Nr. AB-12356-3-62-3-01932-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-06-21 Nr. AB-12356-3-62-3-01932-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) pateikti pareiškėjui visus turimus ir susijusius su darbų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 dokumentus; 2) priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-427-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01932-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) pateikti pareiškėjui visus turimus ir susijusius su darbų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 dokumentus; 2) priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad sužinojęs apie Administracijos Prevencijos poskyrio darbuotojų 2019 m. vykdytus vizitus į jam priklausančią nuosavybę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurią minėti darbuotojai fotografavo be pareiškėjo sutikimo, 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti visus dokumentus, susijusius su Viešosios tvarkos skyriaus suformuotomis DVS užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219. Kadangi atsakovas tinkamai į pareiškėjo prašymą neatsakė, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus instituciją, kad ši įpareigotų Administraciją tinkamai pareiškėjui atsakyti. Administracija, gavusi 2021 m. liepos 1 d. Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 4D-2021/2-697/3D-1647 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo“, kuriuo buvo įpareigota pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, pareiškėjui pateikė didelį kiekį bevertės dokumentacijos, tačiau nepateikė pagrindinių jį dominusių dokumentų. Tiksliai nurodyti, kokių dokumentų Administracija nepateikė, pareiškėjas negali, kadangi tai yra vidiniai Administracijos dokumentai. Pareiškėją domina, kokiu teisiniu pagrindu atsakovo darbuotojai važiavo pas jį. Jei buvo gautas anoniminis skundas ar kita informacija, nurodyti jos gavimo ir registracijos žymas, gavėją, kam buvo nukreipta rezoliucija, kas suformavo pavedimus darbuotojams, kelionės maršrutų išklotines su adresais, mašinų numerius, kurios buvo priskirtos tomis dienomis darbuotojams, jų patikrinimo rezultatus, gautus rezultatus ir užpildytos vidinės sistemos kopijas bei kitus visus dokumentus, kurie yra susiję su minėtomis užduotimis. Visi dokumentai turi būti su parašais, registracijos žymomis, nukreipimais, rezoliucijomis ir pan. Atsakovas visų prašomų dokumentų neteikia net tarpininkaujant Seimo kontrolieriaus institucijai. Neturėdamas visų dokumentų, pareiškėjas negali suformuluoti konkrečių ir aiškių reikalavimų kitoms institucijoms dėl savo teisių pažeidimų.
3. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už jo konstitucinių teisių pažeidimus, viešojo administravimo taisyklių nesilaikymą, neigiamos nuomonės apie valstybines institucijas formavimą, pasitikėjimo valstybe žlugdymą, patirtus negatyvius išgyvenimus, padidėjusį kraujo spaudimą, nemigą, stresą, emocinę depresiją, neigiamas emocijas, pažeminimą. Šią žalą vertino 150 000 Eur suma.
4. Atsakovas Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.
5. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostata, savivaldybių administracijos tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimą pagal paskirtį bei statinių saugos reikalavimus. Vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-368 patvirtintais Aleksoto seniūnijos nuostatais, Aleksoto seniūnija vykdo priežiūrą statinių naudojimo srityje, t. y. kontroliuoja, kaip statinių naudotojai vykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros, statinių saugos reikalavimus ir ar statinius naudoja pagal paskirtį. Administracijos padalinyje Aleksoto seniūnijoje (toliau – ir Seniūnija) 2017 m. kovo 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas nustatyti, ar V. Ž. patalpos (garažas) naudojamas pagal paskirtį. 2017 m. balandžio 25 d. Seniūnijos darbuotojai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad vykdoma veikla „auto remonto darbai“, kas neatitiko statinio paskirties, įregistruotos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre (įregistruota pagalbinio ūkio paskirtis). Antras Seniūnijos patikrinimas vyko 2018 m. gruodžio 27 d., siekiant išsiaiškinti, ar V. Ž. patalpų (garažo) paskirtis buvo pakeista. 2019 m. rugsėjo 24 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pastatas-garažas-dirbtuvės vis dar buvo pagalbinio ūkio paskirties. Atitinkamai, 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. spalio 9 d. DVS buvo suformuotos užduotys Nr. 30205, Nr. 30218 ir Nr. 30219 dėl pareiškėjo galimai daromų teisės aktų pažeidimų, neteisėtai skleidžiamos reklamos ir vykdomos komercinės veiklos. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo suformuotos užduotys (Nr. 30218 ir Nr. 30219), skirtos dviem skyriaus darbuotojoms, buvo tapataus turinio: „Gauta informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), be leidimo skleidžiama reklama ir vykdoma komercinė veikla. Atlikti patikrinimą“.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Administraciją dėl informacijos pateikimo. 2021 m. vasario 22 d. prašyme (reg. Nr. R13-413) prašė pateikti visus turimus dokumentus, informaciją, duomenis, skundų, prašymų, užklausimų, tyrimų medžiagą, susijusius su adresu (duomenys neskelbtini), bei V. Ž. nuo 2015 m. gegužės 6 d. Pareiškėjui 2021 m. kovo 25 d. raštu (33.205)R-794 buvo atsakyta, kad pareiškėjas su tokio paties turinio prašymais jau kreipėsi į Administraciją 2018 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. spalio 14 d. ir prašė informacijos už laikotarpį nuo 2016 iki 2019 metų.
Atsakant į šiuos prašymus, jam 2018 m. birželio 16 d raštu Nr. 27-2-202 ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 27-2-551 buvo pateiktos visos turimos patvirtintų dokumentų kopijos (su 2021 m. kovo 25 d. raštu (33.205)R-794 pareiškėjui pateikta 260 lapų medžiagos)). Pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. prašymu (reg. Nr. R13-382) buvo prašoma pateikti visą turimą informaciją dėl 2019 m. spalio 9 d. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo suformuotos DVS užduoties Nr. 30218. 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (33.205)R-659 pareiškėjas buvo informuotas, kad visi jo prašomi dokumentai jam jau buvo pateikti, todėl informacija pakartotinai teikiama nebus. 2021 m. kovo 29 d. prašyme pareiškėjas prašė pateikti visą informaciją, susijusią su patikrinimais, atliktais pagal DVS užduotis Nr. 30218 ir Nr. 30205.
Kadangi su tokio paties turinio prašymais pareiškėjas kreipėsi dar 2019 m., jam 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr.(33.205)R-l 117 buvo atsakyta, kad visa jo prašoma informacija jau buvo pateikta. 2021 m. liepos 1 d. Administracija gavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 4D-2021/2-697/3D-1647 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjui galimai pateikta ne visa prašoma informacija bei dokumentai, ir todėl Seimo kontrolierius pasiūlė pateikti pakartotinį, vieną, tinkamai motyvuotą atsakymą pareiškėjui dėl jo 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. kovo 29 d. prašymų išnagrinėjimo.
Atsižvelgiant į tai, 2021 m. liepos 30 d. pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas Nr. (33.205)R-2041 su visa informacija dėl užduočių Nr. 30205, Nr. 30219 bei Nr. 30218. Jokių papildomų dokumentų ar informacijos, susijusios su šiomis užduotimis, Administracija neturi, todėl net ir patenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas negalėtų pateikti jokių naujų dokumentų, kurių neturi, o jų sukurti negali.
7. Atsakovas nurodė nesuprantantis, kokius išgyvenimus dėl jo veiksmų pareiškėjas patyrė ir patiria, kadangi nuo 2019 m. jokie kiti patikrinimai, susiję su Viešosios tvarkos skyriaus užduotimis Nr. 30205, Nr. 30218 ir Nr. 30219 ar jose nurodytomis aplinkybėmis, atliekami nebuvo. Pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.1 ir 35.2 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus įstaigos informacijos teikimo aspektu.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2021 m. vasario 22 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti visą turimą informaciją dėl 2019 m. spalio 9 d. viešosios tvarkos skyriaus vedėjo suformuotos DVS užduoties Nr. 30218. Atsakovas į šį prašymą atsakė 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (33.205)R-659, kuriame nurodė, kad visi pareiškėjo prašomi dokumentai jam jau buvo pateikti, atsakant į ankstesnius jo prašymus 2019 m. spalio 15 d. elektroniniais laiškais, taip pat 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (33.195)2-2573 bei pateikti Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 4D-2019/2-1400, todėl pakartotinai neteikiami.
Pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriame prašė pateikti visus turimus dokumentus, informaciją, duomenis, skundų, prašymų, užklausimų, tyrimų medžiagą, susijusius su adresu (duomenys neskelbtini), bei V. Ž. nuo 2015 m. gegužės 6 d. Atsakovo 2021 m. kovo 25 d. raštu (33.205)R-794 pareiškėjui buvo atsakyta, kad su tokio paties turinio prašymais pareiškėjas jau kreipėsi į atsakovą 2018 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. spalio 14 d., prašydamas visos turimos informacijos už laikotarpį nuo 2016 iki 2019 metų.
Atsakant į šiuos prašymus, jam 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 27-2-202 ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 27-2-551 buvo pateiktos visos turimos patvirtintų dokumentų kopijos (su 2021 m. kovo 25 d. raštu (33.205)R-794 pareiškėjui pakartotinai pateikta 260 lapų medžiagos). 2021 m. kovo 29 d. prašyme pareiškėjas prašė pateikti visą informaciją, susijusią su patikrinimais, atliktais pagal DVS užduotis Nr. 30218 ir 30205. Atsakovas 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr.(33.205)R-l 117 pareiškėjui atsakė, kad į ši prašymą jam jau buvo pateiktas atsakymas 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (33.205)R-659.
Administracija 2021 m. liepos 1 d. gavo Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 30 d. raštą Nr. 4D-2021/2-697/3D-1647 „Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolierės tarpininkavimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjui galimai pateikta ne visa prašoma informacija bei dokumentai, todėl pasiūlyta pateikti pakartotinį vieną, tinkamai motyvuotą atsakymą pareiškėjui dėl jo 2021 m. vasario 22 d. ir 2021 m. kovo 29 d. prašymų išnagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. liepos 30 d. pareiškėjui buvo išsiųstas atsakymas Nr. (33.205)R-2041 su visa informacija dėl DVS užduočių Nr. 30205, Nr. 30219 bei Nr. 30218 (pridedama 43 lapai medžiagos).
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigia, jog jam buvo pateikta ne visa informacija, susijusi su DVS užduotimis Nr. 30219 bei Nr. 30218, kuria disponuoja Administracija, tačiau teismui negalėjo nurodyti, kokių konkrečių dokumentų ar duomenų atsakovas pareiškėjui nepateikė. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad informacija, susijusi su minėtomis DVS užduotimis, bei visi su pareiškėjo nuosavybėje atliktu patikrinimu susiję Administracijos turimi duomenys 2019–2021 metais jam buvo pateikti keletą kartų: 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 27-2-551 (pridedama 14 lapų medžiagos), 2021 m. kovo 25 d. raštu Nr. (33.205)2-794 (pridedama 260 lapų medžiagos), 2021 m. liepos 30 d. raštu Nr. (33.205)R-2041 (pridedama 43 lapai medžiagos). Teismas taip pat nustatė, kad, be kita ko, pareiškėjui buvo pateikti DVS užduočių ekranvaizdžiai su visais jose nurodytais duomenimis, patikrinimą atlikusių darbuotojų vardai ir pavardės, pareigybės aprašymai, jų padarytos fotonuotraukos ir kita patikrinimo medžiaga, Administracijos veiklą reglamentuojančių vidaus teisės aktų kopijos. Jokių kitų duomenų, susijusių su pareiškėju ar DVS užduotimis Nr. 30219 ir Nr. 30218 atsakovas nurodė neturintis.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, kokie konkretūs dokumentai jam buvo nepateikti, pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad visi atsakovo turimi duomenys, susiję su pareiškėju, jam pakartotinai buvo teikiami atsakant į daugkartinius jo prašymus. Jokių kitų objektyvių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, teikiant pareiškėjui jo prašomą informaciją. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimą pateikti visus turimus su DVS užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 susijusius duomenis atsakovas jau yra įvykdęs, kadangi nuo 2019 metų yra jam pateikęs visus dokumentus, kuriuos turėjo. Duomenų, kurių Administracija neturi, pateikimas yra neįmanomas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą tai padaryti yra atmestinas.
13. Teismas, nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, sprendė, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir nagrinėti bylą iš esmės; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) pripažinti 2019 m. spalio 9 d. atsakovo atliktą patikrinimą neteisėtu; 3) panaikinti surašytą įspėjimą; 4) priteisti 150 000 Eur neturtinę žalą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktus dokumentus nuo 2017 metų, kurie nesusiję su byla, nors teismo buvo prašoma išreikalauti tik dokumentus, susijusius su konkrečia data – 2019 m. spalio 9 d., kai atsakovo darbuotojai įvykdė patikrinimą pareiškėjo privačioje nuosavybėje. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad prašomo pagrindinio dokumento atsakovas nepateikė. Teismas cituoja atsakovo teiginį, jog „gauta informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), be leidimo skleidžiama reklama ir vykdoma komercinė veikla. Atlikti patikrinimą“. Šią informaciją pareiškėjas siekė gauti. Teismui pareikalavus pateikti papildomus dokumentus, atsakovas jų nepateikė, nes jų nėra. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovo atliktas patikrinimas buvo neteisėtas ir jokio teisinio pagrindo atsakovas jį atlikti neturėjo.
16. Teismas sprendime aiškina su bylos esme nesusijusius dalykus. Prašomo išreikalauti iš atsakovo dokumento neįvardijimas negali būti pagrindu nevykdyti teisingumo. Patikslintame prašyme prašė teismo pripažinti patikrinimą neteisėtu, naikinti gautą įspėjimą ir padidino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau teismo sprendime apie tai liko nepasisakyta. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę pildyti ieškinį.
17. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovo nekvalifikuoti, nepakankami atsakymai į jo užklausas, veikimas prieš principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sukėlė jam neturtinę žalą, t. y. jis jautėsi bejėgis, buvo eikvojamas jo laikas. Pareiškėjo atžvilgiu atliktas patikrinimas buvo neteisėtas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tiek teismas, tiek atsakovas veikė nekvalifikuotai ir neatsakingai, todėl valstybei turi būti taikoma atsakomybė.
18. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde minimu patikslintu prašymu patikslino tik antrąjį reikalavimą t. y. neturtinės žalos dydį, prašydamas priteisti 150 000 Eur vietoje 50 000 Eur. Atsakovas nurodo, kad minėtame prašyme dėl 2019 m. spalio 9 d. atlikto patikrinimo yra pateikiama pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir papildoma aplinkybė, kuria jis dirbtinai grindžia neturtinės žalos atsiradimo faktą, tačiau savarankiško prašymo nei viename iš pateiktų prašymų pareiškėjas nebuvo pateikęs, todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti šiuo aspektu. Be to, teismas pasisakė dėl patikslinto prašymo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria patikslintą prašymą priėmė.
20. Atsakovas pabrėžia, kad vien tai, kad savo skundą pareiškėjas įrodinėja tariamu prieš daugiau kaip du metus vykusio patikrinimo neteisėtumu, nesudarė pagrindo teismui nagrinėti šių įvykių aplinkybių, juolab, kad pareiškėjo skundas iš esmės buvo apie jam teikiamos informacijos (ne)tinkamumą ir iš to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą panaikinti įspėjimą, tačiau tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavęs. Manytina, kad pareiškėjas turi omenyje 2019 m. spalio 9 d. jam įteiktą įspėjimą. Iš Viešosios tvarkos skyriaus specialistų tarnybinių pranešimų matyti, kad šis įspėjimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, yra bendro pobūdžio informacijos pateikimo būdas, todėl tokio įspėjimo teisėtumo nagrinėjimas negali būti administracinės bylos dalyku.
21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pareiškėjas nepateikia teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ar argumentų. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, kad visi atsakovo turimi duomenys, susiję su pareiškėju, jam pakartotinai buvo teikiami atsakant į daugkartinius jo prašymus. Jokių kitų objektyvių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, pareiškėjas teismui nenurodė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą teikiant pareiškėjui jo prašomą informaciją. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo pateikti pareiškėjui V. Ž. visus turimus ir susijusius su darbų valdymo sistemos užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 dokumentus bei reikalavimo priteisti pareiškėjui 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad pareiškėjo reikalavimą pateikti visus turimus su DVS užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 susijusius duomenis atsakovas jau yra įvykdęs, kadangi nuo 2019 metų yra jam pateikęs visus dokumentus, kuriuos turėjo. Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų / neveikimo, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame formuluoja reikalavimus: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir nagrinėti bylą iš esmės; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) pripažinti 2019 m. spalio 9 d. atsakovo atliktą patikrinimą neteisėtu; 3) panaikinti surašytą įspėjimą; 4) priteisti 150 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai analizavo dokumentus nuo 2017 metų, kai yra reikšminga dokumentų, pateiktų dėl 2019 m. spalio 9 d. atlikto patikrinimo, analizė. Konkrečiu atveju atsakovas nepateikė informacijos, kuri buvo pagrindas atlikti patikrinimą. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovo atliktas patikrinimas buvo neteisėtas, neatsižvelgė į patikslintame skunde suformuluotą tokio pobūdžio reikalavimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad egzistuoja pagrindas civilinei atsakomybei, pareiškėjui atlyginant neturtinę žalą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde formuluoja reikalavimus pripažinti 2019 m. spalio 9 d. atsakovo atliktą patikrinimą neteisėtu ir panaikinti įspėjimą.
27. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
28. Nustatyta, kad pareiškėjas po pirmosios instancijos teismo nustatytų 2021 m. rugpjūčio 11 d. teisme gauto skundo trūkumų 2021 m. rugsėjo 1 d. teisme gautu skundu prašė: 1) įpareigoti atsakovą pateikti visus turimus ir susijusius su DVS užduotimis Nr. 30205 ir Nr. 30219 dokumentus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skundo reikalavimus priėmė nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. lapkričio 3 d. gautu skundo patikslinimu pareiškėjas prašė: 1) įpareigoti atsakovą pateikti visus turimus ir susijusius su DVS užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219 dokumentus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 3 d. teisme gautu patikslintu prašymu patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio, prašydamas priteisti iš atsakovo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą.
29. Nustatytų faktinių aplinkybių seka patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti 2019 m. spalio 9 d. atsakovo atliktą patikrinimą neteisėtu ir panaikinti surašytą įspėjimą yra nauji reikalavimai, suformuluoti tik apeliacinės instancijos teisme, šiais aspektais byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama. Atitinkamai, pareiškėjas išplečia ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas, tačiau tokia galimybė apeliacinės instancijos teisme ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies prasme nenustatyta.
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, vadovaujasi, be kita ko, duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) ir duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis) principais.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas išsamumo principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. kovo 29 d. prašymų dėl dokumentų, informacijos, medžiagos ir kt. pateikimo bei atsakovo 2021 m. kovo 8 d. rašto Nr. (33.205)R-659, 2021 m. kovo 24 d. rašto Nr. (33.205)2-792, 2021 m. kovo 25 d. rašto Nr. (33.205)R-794, 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr.(33.205)R-l 117, 2021 m. liepos 30 d. rašto Nr. (33.205)R-2041 turinį, šių raštų priedus, vertina, kad institucijos atsakymai yra pakankamai išsamūs. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkino atsakovo raštų turinys ir pateiktos informacijos apimtis (kiekis), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad institucija nepateikė visos informacijos, kuria disponuoja, susijusios su DVS užduotimis Nr. 30218 ir Nr. 30219. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui pateiktos informacijos išsamumą dėl DVS užduoties Nr. 30218 patvirtino ir Seimo kontrolierius 2021 m. rugpjūčio 12 d. pažymoje Nr. 4D-2021/2-697, konstatuodamas, kad Savivaldybės pareigūnai atsižvelgė į šio tyrimo pradžioje Seimo kontrolierės pateiktą tarpininkavimo siūlymą (rekomendaciją) ir pateikė pareiškėjui kartotinį, išsamų ir motyvuotą atsakymą, jo prašomą ir Savivaldybės turimą informaciją (dokumentus) bei paaiškinimus dėl Savivaldybės veiklos, formuojant užduotį Nr. 30218, teisinio pagrindo.
34. Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų / neveikimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo išvestinį reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis