487644f3-d524-4522-b31c-7d1663aef8b0 · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1965-899/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06059-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Bronius VinciÅ«nas, sekretoriaujant Vaigai AleksandravičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei L. S., kaltinamajam R. J., gynėjui advokatui E. J., nukentėjusiosios R. J. atstovei pagal įstatymÄ G. J., įgaliotai atstovei advokatei V. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d. 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda;

2) Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019-01-28 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – nepilnametei dukrai R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«tent: 2020-02-10 apie 18.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), pargriaudamas R.

J. ant žemės, ko pasekoje ji susitrenkė deÅ¡inę rankÄ , bei paimdamas abiem rankomis už kaklo ir jį suspausdamas, tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2020-02-10 apie 18.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nepilnametės dukros R. J. kilo konfliktas, kurio metu dukros atžvilgiu galėjo atlikti veiksmus, kurie įvardinti kaltinime.

Dėl girtumo visų aplinkybių detaliai nepamena. Su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, visiÅ¡kai sutinka, jie yra teisingi. Pripažįsta, kad dėl tokių jo veiksmų mergaitei galėjo skaudėti. Dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ateityje pasižada nebenusikalsti. Sutinka atlikti vieÅ¡uosius darbus. Ä®rodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ ir įgaliotoji atstovė bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai: - 2020-02-10 protokolas - pareiškimas, kuriuo G. J. praneša, kad 2020-02-10 tėvas R. J. smurtavo prieš nepilnametę dukterį R. J. (1 t., b. l. 17); - 2020-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 26-31); - 2020-02-12 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta diagnozė-alkūnės sumušimas R.

J. (1 t., b. l. 54-55); - nukentėjusiosios R. J., apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymai, kad 2019-02-10 gal 17-18 val. ji grįžo iÅ¡ mokyklos į namus, nuėjo pasiimti raktus nuo palangės, bet pamatė, kad jų nėra. Tada nuėjo pas tėtį, jis gyvena tame pačiame kieme, bet atskirame name, norėjo jo paklausti, ar jis turi raktÄ . Jis buvo savo kambaryje, rÅ«kė arba gėrė. Tėtis sakė, kad turi raktus ir pradėjo ieÅ¡koti jų. Išėjo į laukÄ . Ji nuėjo iÅ¡ paskos ir rado raktus lauke ant žemės. Pasiėmė raktus, tėčiui pasakė, kad rado.

Kai ji ėjo atsirakinti savo namų, tėtis ėjo iÅ¡ paskos. Namuose buvo pridÅ«minta, kaip iÅ¡ pečiaus. Ji tik atidarė langÄ ir galvojo, kad tėtis pats viskÄ susitvarkys. Tėtis darė kažkÄ su pečiumi, o ji nuėjo į tualetÄ . Tėtis ėmė Å¡aukti jos vardÄ , kai išėjo, jis ėmė rėkti ant jos, kad negerbia mamos, kad kviečiasi draugus, jis kalbėjo, kad mamai per sunku iÅ¡laikyti, kad tenka maitinti ir jos draugus. Ji pasakė, kad ir jį reikia maitinti ir iÅ¡laikyti. Tėtis pradėjo rėkti dar labiau, jis ėjo prie durų.

Ji stovėjo tarpduryje tarp virtuvės ir saliono, o tėtis buvo virtuvėje. Tada tėtis atėjo iki jos, paklausė „žinai kÄ ?“, atsakė „kÄ ?“ ir tada tėtis pastÅ«mė ant žemės. Jis jÄ su abiem rankom pastÅ«mė į krÅ«tinę. Ji nukrito nugara ant žemės. Krisdama ji padėjo deÅ¡inę rankÄ ant žemės, kad iÅ¡silaikytų, po to jai skaudėjo alkÅ«nę. Žymių, mėlynių ant alkÅ«nės nebuvo. Ji greitai atsikėlė ir pasakė tėčiui eiti iÅ¡ čia.

Jis jÄ pavadino „debile“ ir pradėjo smaugti. Jis paėmė abejomis sukryžiuotomis rankom jai už kaklo, spaudė taip gal 10 sekundžių ir pradėjo kelti jÄ . Ji buvo atsistojusi ant pirÅ¡tų galiukų. Kaklas jautėsi skausmingas, ji negalėjo kvėpuoti. Jos rankos tuo metu buvo ant jo rankų, ji norėjo, kad jÄ paleistų. Viskas vyko salione. Ji ranka tėčiui pastÅ«mė į veidÄ ir jis paleido. Ant kaklo žymių nebuvo, lyg tai buvo patempimas. Po to ji nubėgo į tualetÄ , nes ten buvo telefonas, pakėlė rankenÄ Ä¯ viršų, kad tėtis neatsidarytų durų.

Tėtis išėjo. Ji pati paskambino policijai. PareigÅ«nams pasakė, kad tėvas prieÅ¡ jÄ smurtauja, kad jÄ smaugia. Ji buvo užsirakinusi duris, nežino kaip, bet tėtis vėl įėjo į kambarį, ji sėdėjo ant mamos lovos ir pamatė, kad kalba telefonu, jis suprato, kad kalba su policija. Jis pradėjo Å¡aukti, kÄ ji čia dirba, pribėgo ir bandė atimti telefonÄ . Atėmė telefonÄ ir išėjo. Policijos pareigÅ«nai atvyko ir rado jÄ sėdinčiÄ su peiliu ant žemės, ji sėdėjo ir laukė, kad, jei ateitų tėtis, kad galėtų apsiginti.

Už tai, kas įvyko, tėtis neatsiprašė, jei atsipraÅ¡ytų, neatleistų, nes tai ne pirmas kartas. TÄ dienÄ namuose nieko nebuvo, močiutė buvo pas save kambaryje, konflikto nematė. Po to jÄ pažiÅ«rėjo medikai, nustatė rieÅ¡o ir kaklo patempimus, norėjo paguldyti į ligoninę, bet mama prašė, kad neguldytų, nes ji buvo kÄ tik išėjusi iÅ¡ psichiatrinės ligoninės, nes jau norėjo nusižudyti, nes kažkada tėvas ant jos buvo Å¡aukęs, kad ji nusižudytų ir susipjaustytų.

Ä® prokurorės klausimus atsakė: to įvykio metu, kai tėtis naudojo smurtÄ , jis buvo labai girtas, tai suprato iÅ¡ kalbėjimo, jo judėjimo. Raktai paliekami ten, nes ten lengviausia surasti, tėtis gali tik įeiti iÅ¡vesti Å¡unį arba į tualetÄ , bet bÅ«ti tame name negali. Dėl tėčio netinkamo elgesio su ja yra sakiusi savo geriausiai draugei Jutai, pavardės nežino, mokosi vienoje mokykloje ir ji metais vyresnė. Jai sakė, kad tėtis prieÅ¡ jÄ smurtauja ir nežino, kaip elgtis, kad yra pasimetusi.

Vaikų teisėms pasakojo vėliau. Šeimoje socialiniai darbuotojai lankydavosi, socialiniams darbuotojams iš vaiko teisių yra sakiusi, kas vyksta namuose. Ji pastoviai lankosi pas psichologus jau gal tris su pusę metų, dabar truputį geriau, bet ne visai. Būna konfliktų tarp jos ir tėčio, tėtis ant jos šūkauja, sako, kad turėtų apsirengti kaip mergaitė, kad ji pjaustosi, tėtis liepdavo nusižudyti (1 t., b. l. 145-147); - liudytojos G. J. parodymai, kad 2020-02-10 nuo 05.30 iki 17.30 val. buvo darbe.

Apie 18.15 val. paskambino savo dukrai R. J.. Jos telefonu atsiliepė vyras, kuris paaiÅ¡kino, kad yra policijos pareigÅ«nas, nurodė, kad jos dukra iÅ¡sikvietė policijÄ , nes jÄ namuose skriaudžia tėvas R. J.. Apie 18.30 val. ji grįžo iÅ¡ darbo į namus. Namuose buvo policijos pareigÅ«nai, jos dukra ir vyras. Dukra buvo apsiverkusi, pasimetusi, susijaudinusi. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Dukra jai paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir tėvo įvyko konfliktas dėl to, kad pas dukrÄ per dažnai lankosi draugai (vaikinai).

Konflikto metu tėvas dukrÄ pargriovė ant žemės, dukra nukritusi susitrenkė deÅ¡inę rankÄ . Dukrai atsistojus, tėvas, rankomis paėmęs jai už kaklo, pradėjo jÄ smaugti, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jos vyras jai paaiÅ¡kino, kad dukra viskÄ iÅ¡sigalvojo, jokio smurto jis prieÅ¡ dukrÄ nenaudojo. Tada jos vyras buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Atvykę greitosios medicinos ekipažo darbuotojai nurodė, kad tolimesnei jos dukros apžiÅ«rai reikia vykti į (duomenys neskelbtini).

Ten dukrai buvo diagnozuota galvos sumuÅ¡imas, kaklo patempimas, deÅ¡inio rieÅ¡o patempimas. Su vyru kartu nebegyvena, bendro Å«kio neveda, kiek daugiau, nei metus laiko, tačiau yra oficialiai sutuoktiniai. Jie gyvena tame pačiame sklype, kuriame yra du pastatai. Ji ir dukra gyvena skirtingame pastate nei jos vyras. Papildomai apklausta liudytoja G. J. parodė, kad dukra buvo apsiverkusi, pasimetusi ir susijaudinusi. Ji paaiÅ¡kino, kad tėvas R. J. žodinio konflikto metu prieÅ¡ jÄ smurtavo, tai yra pargriovė ant žemės, rankomis smaugė ir taip jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Grįžusi į namus, peilį matė padėtÄ ant židinio, tai jai pasirodė keista. Duktė pasakė, kad butų pjovusis rankas, jei tėtis sugrįžtų. Dukra 2 metus serga depresija ir ne kartÄ yra susiraižiusi rankas. Ji mano, kad dėl to prisidėjo tėvo elgesys, paauglystės laikotarpiu savęs ieÅ¡kojimas ir pan. Dėl to jos lankosi pas psichiatrę ir psichologę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dukra gulėjo praeitais metais vasario mėnesį, birželio-liepos mėnesiais - SantariÅ¡kių vaikų ir paauglių krizių centre.

Tėvo ir R. santykiai labai įdomÅ«s, jie pykstasi, tačiau R. labai svarbi tėvo nuomonė apie jÄ . Prie jos jis niekada neigiamai neÅ¡neka su dukra, nes prisibijo. R. yra sakiusi, kad jis yra pasakęs „pjaustykis ir toliau, nusižudyk, jei nori, gali virvę atneÅ¡ti“. Jis imasi griežtų auklėjimo priemonių, gan agresyviai su ja kalba, kad jis yra tėvas ir turi jo klausyti, o ji, bÅ«dama paauglė, prieÅ¡inasi ir taip kyla žodiniai konfliktai. Jei konfliktas pavirÅ¡inis, tai emocinė bÅ«klė bÅ«na gera, bet tai priklauso nuo konflikto, bÅ«na, kad stipriai susijaudina ir be vaistų pagalbos nepraeina.

Daugiau ji bauginasi tėvo. Jei pas jÄ ateina draugai, tai jis veržiasi pas jÄ Ä¯ kambarį, nes nori pasižiÅ«rėti, kas per draugai, o R. nepatinka. Su dukra G. Z. jis žino atstumÄ , kad jis nėra jos tėvas ir su ja agresyviai nesielgia, nes G. yra pavyzdinis vaikas, jos požiÅ«ris į gyvenimÄ visai kitoks, ji rami, atsakinga, nebuvo problemų su mokslais. R. yra iÅ¡dykusi, maiÅ¡taujanti. Jos santykiai tiek su R., tiek su G. Å¡ilti. R. jai viskÄ pasakoja, ji tiki, kad tėtis smurtavo prieÅ¡ R., nes įvykio metu jis buvo neblaivus.

Jai jis paaiškino, kad neprisimena įvykio, o ji R. tiki. Tai buvo nebe pirmas atvejis, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti (1 t., b. l. 97-100, 101-104); - liudytojos G. Z. parodymai, kad ji ir R. J. yra seserys. R. J. yra jos patėvis. R. J., kiek ji žino, jau daug metų vartoja alkoholį. Jis su mama G. J. gyvena jau apie dvidešimt metų, iš kurių gal du metus nevartojo alkoholio. R. J., būdamas neblaivus, būna neadekvatus, agresyvus, psichologiškai nuolatos smurtauja, t. y. jis, būdamas neblaivus, nuolatos reikalauja, kad šeimos nariai būtų prie jo neblaivaus, bei neįvykdžius jo tam tikrų reikalavimų, jis pradeda grasinti.

R. J., bÅ«damas neblaivus, nuolat prieÅ¡ R. J. smurtaudavo psichologiÅ¡kai. Jis rėkdavo ant jos dėl, jo nuomone, netinkamo R. J. elgesio, tačiau fiziÅ¡kai jis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, kadangi visuomet ji ar mama užstodavo R. J.. Ne kartÄ jis berėkdamas taip įsijausdavo, kad sugriebdavo R. J. rankomis ir ji arba mama turėdavo ginti jÄ . Policijoje yra registruota R. J. smurto prieÅ¡ jos mamÄ G. J. atvejų, kuomet policijÄ kvietė jos sesė R. J.. Jos sesė jai yra sakiusi, kad pyksta ant R. J. dėl jo nuolatinių girtuoklysčių, kurių metu jis bÅ«damas neadekvatus, jai nurodinėja.

Ji taip pat blogai jautėsi dėl R. J. blogo elgesio su mama. Jai yra sakiusi, kad nenori su tėčiu gyventi. R. J. neigiamai reaguoja į tėvo komentarus, t. y. ji verkia, užsidaro savyje, kadangi ji suvokia, kad tėtis yra neblaivus ir jo pasakyti komentarai yra veikiami alkoholio. R. J. buvo ne kartÄ pakėlusi rankÄ prieÅ¡ save, t. y. peiliu pjaustėsi rankas (įvykiai registruoti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose), tačiau nemano, kad ji mėgino nusižudyti, o tai buvo noras atkreipti dėmesį į save, praÅ¡ant pagalbos.

R. J. savęs žalojimai prasidėjo prieÅ¡ tris metus, o prieÅ¡ du metus jai diagnozuota depresija. Liudytoja G. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad taip pat norėtų pridurti, jog mano, kad R. J. norÄ kelti rankÄ prieÅ¡ save kelia depresija, prie kurios atsiradimo, jos nuomone, prisidėjo netinkamas R. J. alkoholizmo paveiktas elgesys su ja (R. J.), jos mama ir ja (G. Z.) (1 t., b. l. 25-31); - liudytojos G. B. parodymai, kad dirba Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiÄ ja patrule. 2020-02-10 apie 18 val. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), namuose prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ smurtauja tėvas.

Nuvykus juos pasitiko neblaivus tėvas R. J. ir pasakė, kad dukrai negerai su psichika ir ji prisigalvoja, jis neigė smurtavęs prieÅ¡ dukrÄ . R. J. nurodė, kad atėjo į namÄ , kur gyvena dukra su mama, pakÅ«renti pečiaus. Jis papriekaiÅ¡tavo dukrai, kad pas jÄ dažnai lankosi jaunuoliai ir jie triukÅ¡mauja. Bendraujant su mergaite, ji nurodė, kad atėjo pas jÄ Ä¯ namus girtas tėvas ir jai pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl draugų. Su juo tada sukonfliktavo žodžiais. Po to tėvas jÄ pastÅ«mė ir ji griÅ«dama užsigavo deÅ¡inę rankÄ .

Kai atsistojo nuo žemės, tėvas paėmė rankomis už kaklo ir ėmė jÄ smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ . Mergaitė nurodė, kad ji iÅ¡silaisvino iÅ¡ tėvo rankų ir užsidariusi tualete paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Ant mergaitės kÅ«no nematė akivaizdžių sužalojimų, tačiau mergaitė buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, tačiau vengė akių kontakto. Tuo metu ji namuose buvo viena, mama buvo darbe. Su ja susisiekė telefonu ir Å¡i grįžo į namus.

Kiek pamena, mama sakė, kad tėvas su dukra konfliktuoja dažnai, nes tėvas, kai iÅ¡geria, eina pas juos į namus, o dukra neleidžia. Tėvai gyvena atskirai gretimuose namuose. Dėl įvykio buvo iÅ¡kviesti vaiko teisių apsaugos specialistai ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu mergaitė buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rai. Atvykus į įvykio vietÄ , mergaitė rankose neturėjo peilio, taip pat peilio ji nematė ir matomojoje vietoje (2 t., b. l. 63-66); - liudytojo A.

G. parodymai, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiojo specialisto-budėtojo pareigose. Pamena, kad 2020-02-10 18.31 val. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad pareigÅ«nai, reaguodami į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę namuose rado neblaivų R. J., kuriam nustatytas 1,82 promilės girtumo, ir jo nepilnametę dukrÄ R.

J., kuri teigė patyrusi fizinį smurtÄ nuo tėvo. Bendraujant su mergaite, ji nurodė, kad tėvas gyvena atskirai, o ji su mama kitame name. Ji nurodė, kad į namus, kur ji gyvena kartu su mama, atėjo neblaivus tėvas ir jÄ užsipuolė, jÄ pastÅ«mė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė kairės rankos alkÅ«nę. Vėliau jai atsistojus, tėvas sugriebė jai už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti. R. nurodė, kad jai trÅ«ko oro ir ji pastÅ«mė tėvÄ , taip nuo jo iÅ¡sivaduodama.

Tada ji iÅ¡kvietė policijÄ ir apie įvykį informavo mamÄ telefonu, nes mama buvo darbe. Kai jie atvyko, namuose jau buvo mama. Vaiko mama nurodė, kad su vyru atskirai gyvena, santuoka dar nenutraukta. Skyriumi gyvena dėl dažno vyro alkoholio vartojimo. Mama draudžia tėvui bendrauti su dukra, tačiau, kai vyras iÅ¡geria, jis eina į namus, kur jos gyvena ir bando bendrauti su dukra. Mama dar nurodė, kad dukra serga depresija. Bendraujant su mergaite ir aiÅ¡kinantis situacijÄ , ji nurodė, kad tėvas jai draudžia bendrauti su berniukais, kaip suprato, tÄ dienÄ pas jÄ buvo draugų, todėl tėvas ir atėjo aiÅ¡kintis.

Mergaitė buvo emociÅ¡kai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Bendraujant mergaitė daugiau apie įvykį nieko nepasakojo, su ja bendraujant matomoje vietoje jis nematė, kad kur bÅ«tų padėtas peilis, apie jį mergaitė taip pat nieko nepasakojo. Kadangi mergaitės mama buvo blaivi, tai klausimas dėl vaiko perdavimo nebuvo sprendžiamas, tik buvo nuspręsta mergaitę nuvežti į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rai. Ä®vykio vietoje tėvas apklaustas nebuvo, nes jis buvo neblaivus. Po to visÄ informacijÄ perdavė Å iaulių rajono vaiko teisių apsaugos specialistams (2 t., b. l. 51-54); - liudytojo D.

J. parodymai, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiojo specialisto-budėtojo pareigose. Pamena, kad Å¡ių metų vasario 20 dienÄ apie 18.30 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie tai, kad pareigÅ«nai, reaguodami į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę rado namuose neblaivų R. J., kuriam buvo nustatytas 1,82 promilės girtumo ir jo nepilnametę dukrÄ R.

J.. Mergaitė teigė, kad patyrė fizinį smurtÄ nuo tėvo. R. J. jiems nurodė, kad tėvas gyvena atskirai gretimame name, o ji gyvena su mama. Ji nurodė, kad jai bÅ«nant namuose, mama tuo metu buvo darbe, į namus, kur ji gyvena kartu su mama, atėjo neblaivus tėvas ir jÄ užsipuolė. Kilus žodiniam konfliktui, tėvas  jÄ pastÅ«mė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė rankÄ , lyg kairės rankos alkÅ«nę. Ji nurodė, kad, jai atsistojus nuo žemės, tėvas rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti.

R. nurodė, kad jai trÅ«ko oro, jai skaudėjo. Ji tėvÄ pastÅ«mė ir taip iÅ¡silaisvino iÅ¡ jo rankų ir užsidariusi tualete pati iÅ¡kvietė policijÄ . Apie įvykį telefonu pranešė mamai. Kai jie atvyko, namuose jau buvo mama grįžusi iÅ¡ darbo. Taip pat jau buvo atvykę ir policijos pareigÅ«nai, vėliau atvyko greitoji medicininė pagalba. Mergaitės mama nurodė, kad su vyru atskirai gyvena virÅ¡ metų laiko, nors oficialiai dar neiÅ¡situokę. Vyras dažnai vartoja alkoholį.

Ji dar nurodė, kad ji draudžia tėvui bendrauti su dukra, tačiau, kai vyras iÅ¡geria, jis eina į pastatÄ , kur jos gyvena ir bando bendrauti su dukra. Bendraujant su mergaite ir aiÅ¡kinantis įvykusiÄ situacijÄ , ji nurodė, kad tėvas jai draudžia bendrauti su berniukais, priekaiÅ¡tauja, kad jie triukÅ¡mauja. Mergaitė buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, apie įvykį nieko nepasakojo. Jis akivaizdžių sužalojimų matomoje vietoje nematė, taip pat, kad kur bÅ«tų padėtas peilis nematė.

Pati mergaitė apie peilį nieko nepasakojo. Mama dar nurodė, kad jos dukra serga depresija. Kadangi mergaitės mama buvo blaivi, tai dėl vaiko perdavimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Kadangi mergaitė nurodė, kad patyrė fizinį skausmÄ tai  buvo nuspręsta mergaitę nuvežti į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rai.  Įvykio vietoje tėvas apklaustas nebuvo, nes jis buvo neblaivus. (2 t., b. l. 57-60); - liudytojo A. Å . parodymai, kad yra (duomenys neskelbtini) seniÅ«nas. Apie R. ir G. J. Å¡eimÄ gali pasakyti tik tiek, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini).

Kiek žino, R. J. yra ramus žmogus, nekonfliktuojanti asmenybė, tik tiek, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nes, kiek teko bendrauti, nuolat nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas. G. J. ir jos mama O. V. yra stiprios asmenybės, jos visada gan garsiai reiÅ¡kiančios savo nuomonę. Kiek žino, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Apie tai, kad R. J. galėtų smurtauti prieÅ¡ savo nepilnametę dukrÄ R., nenorėtų tikėti, nes jis yra labai ramus, kiek teko bendrauti su (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. T., kuri teikia pagalbÄ J.

Å¡eimai, lankosi pas juos, tai paminėjo, kad problemų yra su pačia mergaite, tačiau tiksliai kokios tai problemos, nežino, ji jam per daug nepasakojo (2 t., b. l. 34-36); - liudytojos E. Z. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininke. Jos darbas yra koordinuoti paslaugų teikimÄ Å¡eimai. R. J. ir G. J. Å¡eimai buvo pradėtas atvejo vadybos procesas nuo 2019-04-30 dėl tėvo girtavimo ir konfliktų su dukra R. J.. Mergaitei buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. 2019-10-04 R. J. buvo pakartotinai nustatytas pirmas grėsmės lygis dėl konfliktų su tėvu.

Å eimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, Å¡eimoje lankėsi socialinis darbuotojas - A. T.. Socialinis darbuotojas, lankydamasis Å¡eimoje, bendrauja su vaiku, Å¡eima sprendžia iÅ¡kilusias problemas, siekia pokyčių Å¡eimoje. R. J. buvo rekomenduota psichologo konsultacija. Mergaitė lankosi pas psichologę. 2020-01-21 iÅ¡analizavus, dirbusių su Å¡eima specialistų pastebėjimus, pateiktÄ G. J. paaiÅ¡kinimÄ dėl socialinių paslaugų atsisakymo buvo nuspręsta socialinių paslaugų tiekimo atsisakyti.

G. J. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad socialinis darbuotojas jos Å¡eimai nereikalingas, ji pilnai sugeba savarankiÅ¡kai užtikrinti vaiko teises savo dukrai. Po to, 2020-03-02 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informacijÄ , kad 2020-02-10 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai reaguodami į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvykę namuose rado neblaivų R.

J. (1,82 promilės girtumo) ir nepilnametę dukrÄ R. J., kuri teigė, kad patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ tėvo. Dėl Å¡io atvejo 2020-03-02 buvo vėl pradėti atvejo vadybos procesai, skirtos socialinės paslaugos. Karantino metu su Å¡eima buvo dirbama nuolatiniu bÅ«du, tai yra bendraujant su Å¡eima telefonu. Mama džiaugdavosi, kad mergaitė su tėčiu visiÅ¡kai nekonfliktuoja, tėtis retai ateina pas juos į namus, mergaitė pradėjo savanorystę gyvÅ«nų prieglaudoje. Bendraujant su mokykla, sužinota, kad R. mokymosi rezultatai Å¡iek tiek pagerėjo.

R. J. geranoriÅ¡kai bendrauja su ja, kaip atvejo vadybininke, pažada siekti pokyčių, keisti savo elgesį, susirasti darbÄ (2 t., b. l. 39-42); - liudytojos A. T. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja su Å¡eimomis. Jos darbas yra teikti socialines paslaugas Å¡eimoms, padėti Å¡eimai funkcionuoti savarankiÅ¡kai. Jai yra paskirta dirbti su R. J. ir G. J. Å¡eima nuo 2020-03-02. Kiek žino, Å¡iai Å¡eimai prieÅ¡ tai, tai yra 2019-04-30 buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, dėl tėvo dažno vartojimo alkoholio ir konfliktų su dukra R.

J., mergaitei buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Vėliau, 2019-10-04 mergaitei pakartotinai buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis dėl konfliktų su tėvu. Å eimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, Å¡eimoje lankėsi socialinis darbuotojas - tuo metu su Å¡eima dirbo L. V.. 2020-01-21 iÅ¡analizavus dirbusių su Å¡eima specialistų pastebėjimus bei pateiktÄ G. J. paaiÅ¡kinimÄ dėl socialinių paslaugų atsisakymo, buvo nuspręsta socialinių paslaugų tiekimo atsisakyti. Po to, 2020-03-02 (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė joms informacijÄ , kad 2020-02-10 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai, reaguodami į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje ir nuvykę pas J., namuose rado neblaivų R.

J., kuriam nustatytas 1,82 promilės girtumo ir nepilnametę dukrÄ R. J.. Mergaitė paaiÅ¡kino, kad patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ tėvo. Dėl Å¡io atvejo 2020-03-02 buvo vėl pradėti atvejo vadybos procesai, skirtos socialinės paslaugos, kurias atliko ji. Iki karantino buvo Å¡eimoje apsilankyta vienÄ kartÄ , nes sunku suderinti su G. J. apsilankymo laikÄ , kadangi ji yra dirbanti. G. J. bendrauja noriai, nekonfliktuoja. Su R. J. sunku pakalbėti, nes jis dažniausiai jų neįsileisdavo, sakydavo, kad ne namuose.

Tačiau, kai pavykdavo susisiekti, jis bendraudavo noriai, nekonfliktiÅ¡kas, neigia smurtavęs prieÅ¡ dukrÄ . Mergaitė apie įvykį kalba labai nenoriai, apie patirta smurtÄ jos žino tiek, kiek joms pasakė mama G. J.. Karantino metu su Å¡eima buvo dirbama nuolatiniu bÅ«du, tai yra bendraujant su Å¡eima telefonu. VienÄ kartÄ buvo nuvykta į namus, mergaitė tuo metu buvo mokykloje. Tuo metu buvo bendrauta su R. J. ir G. J.. Bendraujant su R. J. nepastebėta, kad jis bÅ«tų konfliktiÅ¡kas, jis pažadėjo siekti pokyčių, keisti savo elgesį, susirasti darbÄ .

R. labai mandagi, nėra labai kalbi, kÄ paklausi, tÄ atsako. Pradžioje pokalbis su ja sekasi sunkiai, tačiau vėliau ėmė sklandžiau atsakinėti į klausimus. Ji vengia pokalbio apie tėvÄ . Su R. J. telefonu bendrauta dėl mokslų, nes buvo praneÅ¡imas iÅ¡ mokyklos, kad ji neatsiskaitė iÅ¡ kelių dalykų. Po pokalbio mergaitė atsiskaitė, kaip ir pažadėjo. Netrukus iÅ¡ mokyklos socialinės darbuotojos gavo laiÅ¡kÄ , kad džiaugiasi mokytojai, jog R. reaguoja į pastabas ir atsiskaitė už darbus, kurių nebuvo atsiskaičiusi.

Å iuo metu mergaitė savanoriauja gyvÅ«nų prieglaudoje, ji turi veiklos, mama jÄ nuveža ir parveža. R. J. prieÅ¡ savaitę buvo iÅ¡vykęs į kaimÄ padėti pažįstamam statyti daržinę, ar Å¡iuo metu jau grįžęs, informacijos neturi. G. J. džiaugiasi, kad mergaitė su tėčiu visiÅ¡kai nekonfliktuoja, tėtis retai ateina pas juos į namus, mergaitė taip pat ramesnė (2 t., b. l. 69-72); - liudytojos L. K. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoja. R. J. yra jos auklėtinė.

Ä® mokyklÄ ji atėjo nuo 2013 metų. R. gali apibÅ«dinti, kaip kultÅ«ringÄ mergaitę, tačiau ji pamokose yra pasyvi, neatsakinėja į užduotus mokytojų klausimus, sunkiai sekasi susikaupti, sunkiai atlieka jai pavestas užduotis, neatlieka namų darbų. Akademiniai gebėjimai yra patenkinami, geriausiai sekasi anglų kalba. Vykstant nuotoliniam mokymuisi, ji retai kada pasijungia, motyvuoja tuo, kad pramigo ir panaÅ¡iai. Mergaitė keisto bÅ«do, sunkiai jai sekasi bendrauti su bendraklasiais, nes nuolat svyruoja nuotaikos, yra uždaro bÅ«do.

Ji daugiau bendrauja su vyresnio amžiaus mokiniais, pagrinde su berniukais. Klasėje draugų turi nedaug. Mergaitės mama daug dėmesio skiria jos ugdymui ir auklėjimui, kviečiama į mokyklÄ atvyksta. Kaip supranta, mergaitės santykiai su mama yra artimi, mergaitės tėvas mokykloje nesilankė ir nesilanko, mergaitės auklėjimu ir ugdymu nesidomi. Kadangi mergaitė uždaro bÅ«do, tai apie savo Å¡eimÄ nesipasakoja, tik vienÄ kartÄ jai pastebėjus, kad ji be nuotaikos, pavyko prakalbinti, ji tada pasisakė, kad namuose tėvas smurtauja psichologiÅ¡kai, tačiau neįvardino, kad bÅ«tų naudojamas fizinis smurtas, taip pat nenurodė, ar tėvas smurtauja prieÅ¡ mamÄ , ar prieÅ¡ jÄ .

Ji tik nurodė, kad jų Å¡eimai yra teikiama pagalba. Tai ji jai pasakojo maždaug prieÅ¡ pusmetį. Jų mokykloje yra psichologė, todėl mergaitei buvo pasiÅ«lyta apsilankyti, tačiau R. pas jÄ dėl iÅ¡kilusių bėdų nesilankė. Mama informavo, kad mergaitė lankosi pas psichologÄ mieste. Mama informavo, kad mergaitei užeina panikos priepuoliai, tačiau ji asmeniÅ¡kai to nepastebėjo, jos elgesys daugiau vaidyba, kad sulaukti aplinkinių dėmesio. Jau Å¡eÅ¡toje klasėje ji pastebėjo, kad mergaitė linkusi save žaloti, ji buvo susiraižiusi rankas, kojas, žaizdos buvo pavirÅ¡inės. Pakalbėjus su R., ji nurodė, kad supranta, kad taip negerai, tačiau taip pasielgė, nes buvo susinervinus.

Apie tai buvo informuota mergaitės mama. Mergaitė dėl savo psichinės sveikatos bÅ«klės gulėjo ne kartÄ ligoninėje, sanatorijoje. R. yra labai paslaugi, jei yra reikalinga kokia pagalba, ji visada padės. Taip pat ji yra drÄ si, galinti priimti bet kokį iÅ¡Å¡Å«kį. Kai jos nuotaika labai svyruoja, tai ji bÅ«na užsidariusi, tai labai linkusi į bendravimÄ , atvirumÄ . Nemano, kad mergaitė linkusi fantazuoti (2 t., b. l. 45-48); - liudytojos V. A. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge.

R. J. yra 7-os klasės mokinė. Kiek žino, mergaitės Å¡eimai yra vykdomas atvejo vadybos procesas, todėl dažnai tenka bendrauti su atvejo vadybininke E. Z.. Ji teiraujasi, kaip mergaitei sekasi mokslai, kaip nuotaikos ir panaÅ¡iai. R. gali apibÅ«dinti kaip bendraujančiÄ . Klasėje ji neturi draugų, tačiau ji draugauja su vyresnės klasės vaikais, turi vienÄ geriausiÄ draugę, nėra užsidariusi. Moksluose nėra ji stipri, turėjo įvairių sunkumų, jai buvo siÅ«lomos privalomos konsultacijos.

Jos elgesys pamokose priklauso nuo mėgstamo ir nemėgstamo dalyko. Jei jai pamoka įdomi, ji aktyviai dalyvauja, jei ne, tai pasyvi, neatsakinėja į užduotus mokytojų klausimus, neatlieka namų darbų. Jai visada siÅ«loma pagalba, kai jai sunku, ar kai turi kokių problemų, tačiau ji tuo nesinaudoja. Kiek žino, pagalbÄ ji gauna iÅ¡ iÅ¡orės, tai yra lankosi pas psichiatrus, psichologus, nes turi problemų su psichika. Kokia nustatyta diagnozė, nežino. Ji linkusi save žaloti, pjaustosi rankas, tačiau tai darė ne mokykloje.

Mama reaguoja į iÅ¡kilusias problemas, visada palaiko ryšį su mokykla, bendrauja su klasės auklėtoja. Mergaitės mama daug dėmesio skiria jos ugdymui ir auklėjimui. Mergaitės santykiai su mama yra artimi. Tėvas atvirkščiai, visiÅ¡kai nesidomi mergaitės auklėjimu ir ugdymu, nėra nei karto atvykęs į mokyklÄ ar domėjęsis telefonu. Mergaitė, kas liečia jos Å¡eimÄ , santykius Å¡eimoje, nesipasakoja. Dar gali papildyti, kad R. nuotaikos labai svyruoja, tai ji linksma, bendraujanti, tai nuliÅ«dusi ir užsidariusi.

Paklausus, kas nutiko, atsako, kad neturi nuotaikos ir tiek, tačiau nekonkretizuoja, dėl ko (2 t., b. l. 75-78); - 2020-03-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2020-02-10 garso įrašo, gauto iš BPC Klaipėdos skyriaus, apžiūra (1 t., b. l. 48-50); - 2020-09-15 – 2020-10-15 teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-111/2020, kuriame nurodyta, kad:

1. Objektyvių duomenų, kad R. J. byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra, šio įvykio metu (2020-02-10) R. J. diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

2. Bendrieji intelektualiniai R. J. gebėjimai atitinka statistinį jos amžiaus vidurkį. MÄ stymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių R. J. negalėtų teisingai suvogti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu, jai nenustatyta. R. J. nustatyti emociniai, lytinio tapatumo ir santykių kÅ«rimo/palaikymo sunkumai. Plačiau paaiÅ¡kinta psichologiniame įvertinime.

3. Nagrinėjamų įvykių metu R. J. suprato ir Å¡iuo metu supranta jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobÅ«dį, tiek reikÅ¡mę) ir pagal savo galimybes bandė jiems adekvačiai prieÅ¡intis, t. y. atlaisvinus įtariamajam rankas, bandė užsirakinti, nusiraminti ir kvietė policijÄ .

4. R. J. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvogti konkrečių faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau papildomai apklausti jÄ nerekomenduojama, nes klausimai bylos tema sukelia jai liÅ«desį ir nerimÄ (ji patiria pakartotinį traumavimÄ ), jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis R. J. parodymais.

5. Žiūrėti atsakymas Nr. 3 ir 6.

6. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realia patirtimi R. J. nenustatytas. Jai taip pat nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ . R. J. žodžiais, įtariamasis praÅ¡o jos meluoti-neigti jos atžvilgiu atliktus veiksmus, tačiau Å¡is poveikis reikÅ¡mingos įtakos R. J. parodymams neturi. Kitų asmenų poveikis R. J. parodymams nenustatytas. Galima tikėti ir remtis R. J. parodymais.

7. IÅ¡analizavus R. J. apklausos vaizdo įraÅ¡Ä (2020-02-25), nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti R. J. parodymais, jog jos atžvilgiu įtariamasis fiziÅ¡kai smurtavo.

8. Šiuo metu R. J. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsiradęs ir dėl byloje nagrinėjamų 2020-02-10 įvykių, ir dėl kitos psichotraumuojančios patirties.

9. R. J. psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų adekvačiai suprasti įvykių aplinkybių ir duoti apie jas parodymus, nenustatyta. Tai pat žr. Nr. 4.

10. R. J. konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsiradęs ir dėl byloje nagrinėjamų 2020-02-10 įvykių, ir dėl kitos psichotraumuojančios patirties, todėl nėra galimybės įvertinti R. J. sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b. l. 2-10); - Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie nepilnametę R. J., 2020-02-10 praneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , informacija apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ (1 t., b. l. 58-79).

IÅ¡dėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. J. visiÅ¡kas prisipažinimas, iÅ¡reikÅ¡tas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti iÅ¡samÅ«s, detalizuoti parodymai apie R. J. prieÅ¡ jÄ panaudotÄ fizinį smurtÄ , liudytojų G. J., G. Z., G. B., A. G., D. J. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis R.

J. duotais parodymais, bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. J. kaltiniame nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobÅ«dį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. J. smurtinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R.

J. pagal kilusias pasekmes (sukeltas fizinis skausmas) teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. J. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto bÅ«damas 2 kartus teistas (3 t. b. l. 158-163, 178-188). NusikaltimÄ , už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas.

Pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nors minėta aplinkybė ir nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau prokurorė jÄ prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia baigiamųjų kalbų metu, o tai atitinka teismų formuotinÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybÄ , o teismo sprendimas negali bÅ«ti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.);

Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras bÅ«tent baigiamųjų kalbų metu atitinkamÄ aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.) Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 164-167), nedirbantis (3 t., b. l. 168-171), registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 172). Ä®vertinęs visas Å¡ias skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ su atitinkamais įpareigojimais ir draudimais, numatytais LR BK 48 straipsnyje.

Tokia bausmės rÅ«Å¡is, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Siekiant kaltinamÄ jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , įvertinus, kad nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė jau antrÄ kartÄ , tikslinga R.

J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.). Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas R. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 10 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 15.40 val., t. y. viena para (1 t., b. l. 84-85, 96). R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (1 t., b. l. 147-149) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,15 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (3 t., b. l. 33-34).

Civilinis ieškinys yra pagrįstas (3 t., b. l. 35), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios R. J. sveikatai buvo padaryta R. J. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 83,15 Eur - priteistina iš R. J.. Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už nukentėjusiajai R.

J. suteiktas advokatės V. P. paslaugas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 183 Eur, o už kaltinamajam R. J. suteiktas advokato E. J. paslaugas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 168,12 Eur. Atsižvelgiant į nelengvÄ kaltinamojo turtinę padėtį (Å¡iuo metu nedirbantis), Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.). Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinė plokÅ¡telė, esanti prie bylos 3-io tomo galinio virÅ¡elio, - paliktina prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J.: - neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. J. nustatyti laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. J.: - neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant jÄ per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. J. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. vasario 10 d. 18.30 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 15.40 val. (vienÄ parÄ ) ir laikyti, kad R.

J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. R. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. J. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu- iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. J. 83,15 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 15 ct) už nukentėjusiajai R.

J. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Netenkinti praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (168,12 Eur dydžio advokato E. J. užmokestis, 187 Eur dydžio advokatės V. P. užmokestis) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.). Daiktinį įrodymÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinę plokÅ¡telę, esančiÄ prie bylos 3-io tomo galinio virÅ¡elio, - palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Bronius Vinciūnas