Legislator Case Law & Legislation
2020-12-09 Nr. AB-23577-3-63-3-01598-2018-9 AI generated

2020-12-09 Nr. AB-23577-3-63-3-01598-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-12-09 Nr. AB-23577-3-63-3-01598-2018-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2020-12-09 Nr. AB-23577-3-63-3-01598-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja paaiškino, kad Komisijai pateikė skundą dėl Administracijos neveikimo – neteikimo informacijos, reikalingos susiskaičiuoti ir suprasti valstybinės žemės nuomos mokestį. Komisija nurodė, jog Administracija pateikė pareiškėjai visą informaciją ir jos skundą atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2358-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01598-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 3R2-42(AG2-33/17-2018) (toliau – ir Sprendimas);

1.2. Įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija ) pašalinti padarytą pažeidimą – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjai informaciją apie jai skaičiuotiną žemės mokestį: 2.1) pareiškėjai ir kitų kitos paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, tik I (8 aukštų) ir II (12 aukštų) korpusų, bendraturčiams priskirtą naudotis valstybinės žemės plotą; 2.2) abiejų – I ir II – korpusų bendrą patalpų plotą; 2.3) pareiškėjai tenkančią naudotis valstybinės žemės dalį (proporcingai pareiškėjos turimam patalpų plotui); 2.4) duomenis apie nuomos mokesčio procento 0,9 taikymo pagrindą kitos paskirties rekreaciniam žemės plotui, ant kurio stovi kitos paskirties pastatas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis trims ir daugiau kitų patalpų savininkams; 2.5) galimai kitą svarbią informaciją, padėsiančią neabejotinai tiksliai suskaičiuoti valstybinės žemės nuomos mokestį pareiškėjai, kaip valstybinės žemės naudotojai, nesudariusiai nuomos sutarties; 2.6) tiksliai suskaičiuotą žemės mokestį.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisijai pateikė skundą dėl Administracijos neveikimo – neteikimo informacijos, reikalingos susiskaičiuoti ir suprasti valstybinės žemės nuomos mokestį. Komisija nurodė, jog Administracija pateikė pareiškėjai visą informaciją ir jos skundą atmetė.

3. Pareiškėja teigė, kad, skaičiuojant žemės nuomos mokestį pagal iš Administracijos gautus duomenis ir pagal iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Klaipėdos filialo (toliau – ir Filialas) gautus duomenis skiriasi žemės nuomos dydis. Administracija trimis atsakymais į pareiškėjos prašymus nepateikė visų reikalingų duomenų. Komisija Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai pateikta pakankamai duomenų dėl žemės nuomos mokesčio skaičiavimo. Be to, Sprendime pasisakyta dėl mokesčio tarifo taikymo pagrįstumo, nors ginčo objektas yra negautos informacijos pateikimas. Komisija nenagrinėjo, ar Administracija pateikė pakankamai informacijos, iš kurios būtų galima suprasti ir susiskaičiuoti mokestį, remiantis oficialiais registro duomenimis. Pareiškėja pažymėjo, Sprendimas naikintinas dėl to, kad iš esmės nenagrinėtas ginčo klausimas.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Administracija nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, o atsakovo pateikta informacija pareiškėjai apie skaičiuotiną valstybinės žemės nuomos mokestį žemės sklypui, esančiam Palangoje, (duomenys neskelbtini), Palanga, už 2017 metus yra išsami, argumentuota ir teisinga.

6. Administracija teigė, kad raštu išaiškino pareiškėjai, kokiu būdu apskaičiavo pareiškėjai tenkantį mokėti žemės nuomos mokestį, nurodė teisės aktus, kuriais vadovavosi, ir įgyvendino Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, pakeistų Tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2- 217, 8.1 punkto reikalavimus teikti mokesčio mokėtojui konsultacijas dėl mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo. Administracijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo būdu ir taikomu tarifu, nesudaro pagrindo išvadai, jog savivaldybė nesuteikė pareiškėjai informacijos apie valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai reikalaujamą informaciją.

7. Administracija nurodė, kad raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks raštas nėra skundžiamas, administracinė byla turi būti nutraukta.

8. Administracija akcentavo, kad ginčas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio bei taikomo mokesčio tarifo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nepaisant to, kad savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau, vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį. Administracija nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. dėl skolos 21,85 Eur priteisimo iš D. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. eL2-30846-1041/2018).

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos D. D. skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas dėl atsakovo neveikimo, teikiant informaciją pareiškėjai apie už 2017 metus skaičiuotiną valstybinės žemės nuomos mokestį žemės sklypui, esančiam Palangoje, (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėja privalo mokėti žemės nuomos mokestį.

11. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Komisija Sprendime nurodė tokias faktines bylos aplinkybes:

12.1. Pareiškėjai D. D. priklauso poilsio patalpos, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini). Šio patalpos yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo būdas - „rekreacinės teritorijos“. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, valstybinės žemės patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

12.2. Atsakovas pareiškėjai apskaičiavo 31,85 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį už minėto žemės sklypo dalies (0,0036 ha) naudojimą, taikydama 0,9 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą, ir pateikė suformuotą 2017 metų deklaraciją.

12.3. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti, koks konkretus žemės plotas yra priskirtas jos 8 aukštų daugiabučiui; kada baigėsi valstybinės žemės ilgalaikė nuoma (2,3838 ha ploto) juridiniams asmenims: akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Palangos linas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lucanica“, UAB „Amerika pirtyje“, A. B. individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Aidila“ ir A. A. firmai „Pirmas žingsnis“; paaiškinti, kokia iš jos namui priskirto žemės sklypo dalis laikytina jos asmeniškai nuomojama iš valstybės, kokią proporcinę dalį sudaro jos nuosavybės teise turimas plotas nuo viso 8 a. namo ploto ir kokia viso 8 a. daugiabučio valstybinės žemės nuomos suma. Pareiškėjai buvo atsakyta atsakovo 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (8.6)-D3-D-2316.

12.4. Pareiškėja 2018 m. kovo 30 d. pareiškimu vėl kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinti, kaip yra skaičiuojamas jai tenkantis mokėti žemės naudotojo mokestis. Atsakovas 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.16)-D3-1189 nurodė, kad pareiškėjai priklausančioms patalpoms (35,14 kv. m) buvo nustatyta naudojamos valstybinės žemės sklypo 0,0036 ha dalis bei vidutinė sklypo dalies rinkos vertė - 3538,38 Eur, nuo kurios taikomas 0,9 proc. mokesčio tarifas.

12.5. Atsakovas 2018 m. gegužės mėnesio (diena rašte nenurodyta) raštu Nr. BŽ2-68 pareiškėjai papildomai nurodė, kad, apskaičiuojant žemės nuomos mokestį nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, jai buvo pritaikytas komercinės paskirties žemei nustatytas 0,9 proc. mokesčio tarifas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ 15.4 punktą prie komercinės žemės sklypų priskiriami kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų ir rekreacinės teritorijos.

12.6. Filialas 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (4.6.1 l.)RA-5411 pareiškėjai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, įregistruotas poilsio pastatas lKlp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 14446,25 kv. m. Pastatas susideda iš pagrindinio pastato lKlp ir priestatų – lklp (valgykla), 2k8p (korpusas I), 3kl2p (korpusas II), 4kl0p (korpusas III), 5k2p (klubas) ir 6klp (priestatas). 8 aukštų namas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nėra suformuotas. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje jis nurodomas kaip korpusas I, pažymėtas plane 2k8p, kurio bendras plotas 2851,45 kv. m, statybos metai – 1978. Duomenų, apie šiam korpusui įregistruotą turto administratorių bei duomenų apie šio korpuso 8 ir 9 aukšte papildomai įrengtas privačias patalpas, nėra. Žemės sklypo registre Nr. 44/308712 įregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis, nuomininkas – UAB „Palangos linas“. Duomenų, koks konkrečiai žemės sklypo plotas priskirtas korpusui I, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi.

12.7. Filialas 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.6.1 l.)RA-535 pareiškėjai nurodė, kad pastato lKlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miestas, korpuso II, pažymėto plane 3kl2p, bendras plotas – 4195,92 kv. m; poilsio pastatas lKlp yra žemes sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2 3838 ha. Kokia žemės sklypo dalis priskirta naudotis pastato korpusui I (pažymėtam plane 2k8p) ir korpusui II (pažymėtam plane 3kl2p), duomenų nėra. 2003 m. spalio 22 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N25/2003-110, sudaryta su UAB „Lucanica“ (dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, 79 ha), nutraukta 2005 m. gegužės 6 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1734, padalinus žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga / (duomenys neskelbtini), Palanga, į 5 atskirus žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas padalinus sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra poilsio pastatas IKI p, UAB „Lucanica“ buvo sudariusi 2007 m. liepos 12 d. Valstybinės žemes sklypo nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-100 (0,5356 ha), kuri 2015 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-13-(14.16.2.) nutraukta. Juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre išregistruotas 2015 m. sausio 22 d. Pastato lKlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miestas, korpuso I, pažymėto plane 2k8p, užstatytas plotas 465 kv. m, korpuso II, pažymėto, plane 3kl2p, užstatytas plotas 525 kv. m.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėja į atsakovą kreipėsi 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu „Dėl valstybinės žemės nuomos“, 2018 m. kovo 30 d. „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dėl poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), I korp., bt. 402, Palangoje“ ir 2018 m. gegužės 14 d. paklausimu dėl žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyto mokesčio priskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos. Savivaldybės administracija pareiškėjai atsakė 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (8.6)-D3-D-2316, 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.16)-D3- 1189 ir 2018 m. gegužės mėnesio (diena nenurodyta) raštu Nr. BŽ2-68. Pareiškėjai nurodytais raštais buvo teikiama informacija apie jai apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį – 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. (4.16)-D3-1189 išaiškinta, jog vadovaujantis Tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ 1.1.2.2 punktu, už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, komercinės paskirties žemei nustatytas 0,9 proc. mokesčio tarifas, kuris taikomas apskaičiuojant žemės nuomos mokestį nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nurodytos kitų teisės aktų normos ir duomenys, kuriais remdamasis atsakovas apskaičiavo nuomos mokestį. Komisija Sprendimu konstatavo, kad tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo pasirinktas elgesio modelis neprieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms – atsakovas raštu išaiškino pareiškėjai, kokiu būdu apskaičiavo pareiškėjai tenkantį mokėti žemės nuomos mokestį, nurodė teisės aktus, kuriais vadovavosi, ir įgyvendino Tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, pakeistų Tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217, 8.1 punkto reikalavimus teikti mokesčio mokėtojui konsultacijas dėl mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo.

14. Pasisakydamas dėl Administracijos neveikimo, teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl atsakovo neveikimo teikiant informaciją apie valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iš viešosios teisės normų, todėl jis laikytinas administracinio pobūdžio ginču.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi Tarybos sprendimai, tarp jų ir dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų, yra skelbiami viešai, todėl pareiškėja turi galimybę su jais susipažinti ir pati.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su jai atsakovas pateikta 2017 m. žemės mokesčio deklaracija už naudojamą valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, sutiko su Komisijos išvada, kad ginčai dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantys iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Administracija kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš D. D. 21,85 Eur valstybės žemės nuomos mokestį už 2017 metus. D. D. šį mokestį sumokėjo, Administracija atsisakė ieškinio, byla nutraukta (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-2115-104/2019).

18. Teismas konstatavo, kad Sprendime tinkamai įvertintos ginčo faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai nurodyta, jog aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo būdu ir taikomu tarifu, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nesuteikė pareiškėjai informacijos apie valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog nenustatytas Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo faktas (atsakyta į pareiškėjos pateiktus pareiškimus), Komisijos Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

19. Teismas pabrėžė, kad, netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjai jos patikslintame skunde nurodytą informaciją.

III. 20. Pareiškėja D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas, nors ir atsiuntė tris atsakymus į pareiškėjos klausimus dėl mokesčio paskaičiavimo, tačiau juose nėra pakankamai informacijos, kurios pagrindu galima būtų susiskaičiuoti ir suprasti valstybinės žemės nuomos mokestį. Pareiškėja nurodo, kad pateikė į bylą visus raštus, kuriuose prašė labai konkrečios tam tikros informacijos, liečiančios jos prievolę, tačiau nė viename iš atsakovo atsakymų visa informacija nebuvo suteikta.

22. Pareiškėjos nuomone, faktas, kad atsakovas pateikė atsakymus, nėra pagrindas spręsti, jog buvo įvykdyta pareiga teikti informaciją – pakankamai informacijos, kuri leistų suskaičiuoti mokesčio dydį, nebuvo pateikta. Pareiškėja akcentuoja, kad iš atsakovo raštų galimas tik dalinis paskaičiavimas, o raštuose-atsakymuose pateikti duomenys – prieštaringi oficialiai paskelbtiesiems. Pareiškėja pažymi, kad ne kartą klausė atsakovo dėl šio neatitikimo, tačiau konkrečiai atsakymo negavo.

23. Pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktinę aplinkybę dėl faktiškai naudojamo žemės (žemės sklypo ) dydžio turi įrodyti ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o atsakovas, nesutinkantis su ieškovo nurodomu faktiškai naudojamu žemės (žemės sklypo) dydžiu, turi pateikti tai paneigiančius įrodymus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nors atsakymuose jau ginčą perdavus nagrinėti Komisijai ir teismui, nurodė, kad vadovavosi žemės planais, nors tokių planų (aktualių nuasmenintų fragmentų) nepateikė.

24. Pareiškėja teigia, kad faktas, jog ji sumokėjo visą reikalaujamą žemės nuomos mokestį nereiškia, kad pareiškėjai buvo suteikta prašyta informacija. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl neprimokėto žemės nuomos mokesčio išieškojimo iš pareiškėjos, todėl pareiškėja buvo priversta mokestį sumokėti, nes atsakovas savo mokesčio skaičiavimuose yra saistomas sprendimų ir taisyklių, priimtų atitinkamai administruojant vietos savivaldai priskirtus klausimus. Pareiškėja nurodo, kad žemės mokestis galėjo būti nuskaičiuotas ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistemą, todėl ginčyti mokesčio sumokėjimo prievolės nebuvo pagrindo. Pareiškėja nurodo, kad tik norėjo pagrįstų duomenų apie mokesčio suskaičiavimą.

25. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ji šiame skunde nekelia klausimo apie paties mokesčio tarifo skaičiavimą, kurio pagrįstumas būtų nagrinėjamas kitoje teisenoje.

26. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėtų pateikti trūkstamus duomenis: pareiškėjos daugiabučiui (8 aukštų pastatui – I korpusui, esančiam (duomenys neskelbtini), Palangoje) priskirtą naudotis valstybinės žemės plotą (be prieštaringų duomenų), aktualų pareiškėjos namui priskirtos žemės įvertinimą apmokestinimo laikotarpiui (kada ir kokiu poįstatyminiu aktu nustatyta).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo neveikimo, teikiant informaciją pareiškėjai apie už 2017 metus skaičiuotiną valstybinės žemės nuomos mokestį žemės sklypui, esančiam Palangoje, (duomenys neskelbtini).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 296). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

29. Palangos miesto savivaldybė 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.16)-D3-1189 atsakė į pareiškėjos 2018 m. kovo 30 d. kreipimąsi „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dėl poilsio patalpų (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriame pareiškėja teigė, kad neteisingai apskaičiuotas žemės mokestis, nes žemės ploto dalis išskaičiuota jai ne nuo UAB „Lucanica“ iš valstybės anksčiau nuomoto ploto – 0,5356 ha, taip pat nurodė, kad jos poilsio patalpų plotas yra 46,06 kv. metrai.

30. Minėtą savivaldybės 2018 m. gegužės 7 d. raštą pareiškėja apskundė Komisijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu (Komisijos byla, b. l. 64–71) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Skųsdama Komisijos sprendimą pareiškėja patikslintame skunde 2018 m. rugsėjo 28 d. apygardos administraciniam teismui nurodė, kad pagal atsakovo skaičiavimus ji turėtų mokėti 31,85 Eur žemės mokestį, o pagal jos apskaičiavimą, atsižvelgiant į VĮ Registro centro duomenis – 30, 96 Eur. Pareiškėjos skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu atmetė ir Komisijos sprendimą paliko galioti.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad prašė labai konkrečios tam tikros informacijos dėl jos prievolės, tačiau nė viename iš atsakovo atsakymų visa informacija nebuvo suteikta, o tai, kad atsakovas pateikė atsakymus, nėra pagrindas spręsti, jog buvo pakankamai informacijos, kuri leistų suskaičiuoti mokesčio dydį; atsakymuose pateikti duomenys yra prieštaringi oficialiai paskelbtiesiems.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja neskundė kitų savivaldybės raštų, išskyrus 2018 m. gegužės 7 d. Pareiškėja pati savo 2018 m. liepos 10 d. skunde Komisijai nurodo, kad skųstinas paskutinis atsakovo 2018 m. gegužės 7 d. raštas (Komisijos byla, b. l. 2).

34. Minėtame skunde pareiškėja tiek, kiek tai susiję su atsakovo neveikimu, tik vienu sakiniu užsimena, kad minėtas raštas yra nepagrįstas, neteisėtas ir vertintinas kaip atsakovo neatlikimas jai priskirtų veiksmų – neveikimas, ir išsamiai penkiuose lapuose (Komisijos byla, b. l. 2–6) dėsto argumentus pagal pareiškėjos įvardintą antrąjį reikalavimą – pareiškėjai apskaičiuojant žemės mokestį turi būti taikomas ne atsakovo Rašte nurodytas 0,9 tarifo mokestis, o 0,5 procentų tarifas. Skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikti išsamią informaciją apie už 2017 m. skaičiuotiną valstybinės žemės nuomos mokestį 0,79 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Palangoje, pateikiant duomenis ir nurodant aktus, „kurie leistų valstybinės žemės nuomotojui - naudotojui suprasti ir taip pat suskaičiuoti jam tenkantį mokėti mokestį“.

35. Minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Vertinant, ar savivaldybės administracija neatliko veiksmų, kuriuos ji pagal įstatymą, kitus aktus turi atlikti, pirmiausia būtina įvertinti, kokius klausimus pareiškėja kėlė savo 2018 m. kovo 30 d. pareiškime, pateiktame Palangos miesto savivaldybei (b. l. 14).

36. Minėtame 2018 m. kovo 30 d. pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos žemės ploto dalis išskaičiuotina jai nuo UAB „Lucanica“ anksčiau nuomoto žemės ploto – 0,5356 ha, skaičiuojant 0,5 procento nuo šio ploto; pareiškėjos poilsio patalpų plotas yra 46,06 kv. m. Pareiškėja prašė paaiškinti (jei jos skaičiavimai pagal pateiktus duomenis neteisingi), kaip savivaldybė skaičiuoja pareiškėjai tenkantį mokėti žemės naudotojo mokestį (Komisijos byla, b. l. 14).

37. Savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.16)-D3-1189 į šiuos klausimus paaiškino, kad pareiškėjos nuosavybės teise poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendras plotas pagal VĮ Registro centro duomenis yra 35,14 kv. m. ir šiam plotui buvo nustatyta naudojamos valstybinės žemė sklypo 0, 0036 ha dalis. Iš Rašto matyti, kad 0, 0036 ha dalis pareiškėjai išskaičiuota pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, kur nekilnojamojo turto savininkai su paženklintomis žemės sklypų ribomis yra susipažinę ir pasirašę, vadovaudamiesi Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 26 punktu nuo 2017 m. naudojasi 0,7900 ha žemės sklypu (0,2004 ha sudaro automobilių stovėjimo aikštelė). Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal Tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. T2-216 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2017 metams nustatymo“ 1.1.2.2 punktu, už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, komercinės paskirties žemei nustatytas 0,9 proc. mokesčio tarifas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.

38. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad įstatymu yra užtikrinama teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kuria jos disponuoja (žr. 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-226/2014). Kaip matyti iš šios Nutarties 37 punkto atsakovas pateikė jo turimą informaciją, taip pat ir informaciją apie šaltinius (kitus dokumentus), kuriais grindė savo atsakymą (VĮ Registro centro duomenis apie pareiškėjos patalpų plotą – 35,14 kv., taip pat informaciją apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą). Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme).

39. Įvertinus pareiškėjos pareiškime suformuluotus klausimus ir jos ginčijamą atsakovo Palangos savivaldybės administracijos atsakymą, išdėstytą 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjos skundžiamame Rašte (atsakyme), konstatuotina, kad nėra jokių prielaidų, leidžiančių konstatuoti atsakovo Palangos savivaldybės administracijos veiksmus kaip neveikimą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra profesionali teisininkė-advokatė, ir pati 2018 m. liepos 10 d. skunde Komisijai nurodė, kad skundžia paskutinį atsakovo 2018 m. gegužės 7 d. raštą (Komisijos byla, b. l. 2), t. y. aiškiai įvardijo, kad skundžia atsakovo raštą (veiksmus), t. y. ne atsakovo neveikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo faktas nenustatytas.

40. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji tik norėjo pagrįstų duomenų apie mokesčio suskaičiavimą, nekelia klausimo apie paties mokesčio tarifo skaičiavimą, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekė įrodyti, kad pagal vienu iš jos paskaičiuotu variantu jai mokėtinas mokestis turėtų būti 0,89 centais mažesnis, nei nurodė atsakovas (pareiškėjai manant, kad reikia vadovautis kitais duomenimis dėl jos naudojamo žemės sklypo ploto bei jos nuosavybės teise turimų patalpų ploto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad turimos informacijos teisingumo klausimas yra kitų ginčų / bylų nagrinėjimo objektas (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015). Ginčai dėl žemės nuomos mokesčio (nuompinigių) teisingumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, kaip teisingai nurodė Komisija, vadovaudamasi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. birželio 26 d. nutartimi byloje Nr. T-59/2018.

41. Šiame kontekste pažymėtina, kad LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenimis nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas įsakymas civilinėje byloje dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo pareiškėjai už 2017 metus, o pareiškėjai pareiškus prieštaravimą, savivaldybė pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, vėliau – 2019 m. sausio 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė ieškinio, nes atsakovė padengė įsiskolinimą; Kauno apylinkės teismo nutartimi 2019 m. sausio 21 d. ši civilinė byla nutraukta (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-2115-1041/2019).

42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti jį pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos D. D. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

43. Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl šis pareiškėjos prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė