483f12f0-eae2-4eec-aa1d-6554990ee86f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-43-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03885-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei O. K., atsakovo atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirba Departamente Pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigose.

Mano, kad atsakovas 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu bei 2016 m. sausio, vasario mėnesiais pažeidė jo teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ , t. y. netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laikÄ , dėl ko netinkamai atliko darbo laiko apskaitÄ â€“ neapskaitė virÅ¡valandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už virÅ¡valandinį darbÄ . Pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str. 3 d.

įtvirtinta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti Å¡io straipsnio 1 d. nustatytÄ 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Å ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu.

Å ioje dalyje nurodytų pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. PareiÅ¡kėjo manymu, jo atveju egzistuoja visos įstatymu nustatytos sÄ lygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai taikyti, t.y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įraÅ¡yta Vyriausybės patvirtintame sÄ raÅ¡e, yra įstaigos vadovo sprendimas. Ginčas kyla dėl 7 dienų laikotarpio ir kaip Å¡is laikotarpis, per kurį pareigÅ«nas gali dirbti iki 48 valandų ir tai nelaikoma virÅ¡valandiniu darbu, turi bÅ«ti skaičiuojamas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, 7 dienų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebÅ«tinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu. 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamasis poilsis. Atsakovas darbo laiko apskaitÄ vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laikÄ . Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja poilsio laiko, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Pasak pareiÅ¡kėjo, DK 160 str. 1 d. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali bÅ«ti trumpesnė kaip vienuolika valandų iÅ¡ eilės. 2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – ir Apskaitos ypatumai).

Apskaitos ypatumų 6 p. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigÅ«nams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali bÅ«ti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigÅ«nams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Apskaitos ypatumų 8 p. taip pat numato blanketinį DK nuostatų taikymÄ . DK 161 str. 3 d. nustato, kad įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sÄ lygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iÅ¡ eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus.

Jie sudaromi ir tvirtinami šio kodekso 147 str. nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 d. nustato, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 d. nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, darbo savaitė arba 7 dienų laikotarpis, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų būti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu.

Net vizualiai vertinant atsakovo rengiamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad darbo savaitė (7 dienų laikotarpis) realiai nesutampa su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu, nes 7 dienų laikotarpį iÅ¡skiria savaitės nepertraukiamo poilsio laikas (2 poilsio dienos). Pabrėžė, jog 7 dienų laikotarpio tapatinimÄ su savaitės dienomis netinkamu laiko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. PareiÅ¡kėjo paskaičiavimu, per 2013 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, 2014 m. kovo – gruodžio mėnesius, 2016 m. sausio vasario mėnesius 48 valandų per 7 dienų laikotarpį normÄ jis virÅ¡ijo iÅ¡ viso 75 valandomis, per (2013 m. - 20 val., 2014 m. - 31 val., 2016 m.

– 24 val.). PareiÅ¡kėjo skaičiavimu preliminarus nepriemokos dydis gali bÅ«ti apie 503,25 Eur. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 31-37) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, nei Statute, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, nei DK ir kituose teisės aktuose nėra imperatyviai ir aiÅ¡kiai reglamentuota, koks momentas laikytinas savaitės pradžia ir pabaiga. Departamentas 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Br.V-119 įsakymu nustatydamas savaitės darbo laiko apskaitos pradžiÄ â€“ pirmadienį, taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostatas, numatančias, kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str. Taip pat buvo įvertintas savaitės sÄ vokos apibrėžimas pateiktas Lietuvių kalbos žodyne, jog savaitė – tai septynių dienų laiko tarpas, prasidedantis pirmadieniu ir pasibaigiantis sekmadieniu. Pažymėjo, kad teisės doktrinoje pripažįstama, kad savaitė turėtų bÅ«ti suprantama kaip kalendorinė savaitė. Darbo laiko režimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrÄ kalendorinį laikotarpį (parÄ , savaitę, mėnesį ir kt.).

Darbo laiko apskaita gali būti:

1) padienė;

2) savaitinė;

3) suminė. Padienė darbo laiko apskaita taikoma esant 5 ar 6 darbo dienų savaitei, per kuriÄ darbuotojas dirba tÄ patį valandų skaičių kiekvienÄ darbo dienÄ . Dienos (pamainos) darbo laiko norma įgyvendinama kiekvienÄ darbo dienÄ . Savaitinės darbo laiko apskaitos atveju apskaitomas laikas, darbuotojo dirbtas kiekvienÄ kalendorinę savaitę. Ji taikoma tais atvejais, kai yra normuojama darbo savaitė, o teisės norminiais aktais, darbo pamainų grafikais nustatyta kiekvienos dienos (pamainos) darbo laiko trukmė atskiromis savaitės dienomis gali bÅ«ti skirtinga.

Tokiu bÅ«du savaitės darbo laiko norma yra įgyvendinama kiekvienÄ savaitę. Suminė darbo laiko apskaita – kai dėl darbo ar gamybos specifikos negalima laikytis darbuotojui nustatytos darbo dienos ar darbo savaitės trukmės, ir darbo laikas apskaitomas per ilgesnį negu viena savaitė apskaitinį laikotarpį (vienÄ mėnesį, kelis mėnesius ar ilgiau). PareiÅ¡kėjo argumentas, kad 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamas poilsis nėra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir nesukuria pareigos Departamentui juo vadovautis, todėl negalima laikyti, kad Departamentas pažeidė pareikėjo teises ir neturi pareigos atlyginti pastarajam neva patirtų nuostolių.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Å ioje byloje ginčas kilo dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamos darbo laiko apskaitos ir atitinkami netinkamo apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodo, jog atsakovas 7 dienų laikotarpį, per kurį pareigÅ«nas gali dirbti iki 48 valandų ir tai nelaikoma virÅ¡valandiniu darbu, turėtų skaičiuoti ne nuo pirmadienio iki sekmadienio, o nuo vieno savaitės nepertraukiamo poilsio iki kito. Atsakovas, apskaitydamas virÅ¡valandžius Statuto 29 str. 3 d. pagrindu, Å¡ioje nuostatoje įtvirtintÄ 7 dienų laikotarpį, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų tapatinti su savaitės nepertraukiamu poilsiu. Atsakovas darbo laiko apskaitÄ vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laikÄ .

Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja poilsio laiko, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu. PareigÅ«nų darbo laikÄ nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str., kurio 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad pareigÅ«nų darbo laiko norma negali bÅ«ti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Tačiau to paties Statuto 29 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti Å¡io straipsnio 1 d. nustatytÄ 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.

Å ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu. Å ioje dalyje nurodytų pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. AnalogiÅ¡kas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Statuto 37 str. 3 d. redakcijoje. Minėtos nuostatos nesikeitė visÄ bylai aktualų laikotarpį. Statuto 29 str. 3 d. minimus pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtindama Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – ir Apskaitos ypatumai).

Å is teisės aktas galiojo byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu, todėl jis aktualus byloje kilusiam ginčui nagrinėti (taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Apskaitos ypatumų 4 p. numato, kad pareigÅ«nų pamainos pradžiÄ ir pabaigÄ nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigÅ«nai. Apskaitos ypatumų 3 p., be kita ko, nustatyta, kad pareigÅ«nų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, o Apskaitos ypatumų 6 p. nustatyta, kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigÅ«nams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali bÅ«ti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigÅ«nams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos.

Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas dirbo pamainomis pagal atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas darbo valandas. Pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo darbo ir poilsio laiko režimas atitiko Apskaitos ypatumų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta ir teismo posėdžio metu Å¡alių atstovai patvirtino, kad bylos Å¡alys nesutaria dėl to, kaip Å¡iuo atveju aiÅ¡kintina Statuto 29 str. 3 d. sÄ voka „savaitė (7 dienų laikotarpis)“.

Departamentas Å¡iÄ sÄ vokÄ aiÅ¡kina kaip savaitę, prasidedančiÄ pirmadieniu ir pasibaigiančiÄ sekmadieniu. PareiÅ¡kėjas minėtÄ sÄ vokÄ aiÅ¡kina kaip 7 dienų laikotarpį prasidedantį po nepertraukiamo poilsio laiko ir remiasi DK nuostatomis. Teismo vertinimu, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti. Nustatyta, kad atsakovas Statuto 29 str. 3 d. minimos savaitės atskaitos taÅ¡ku – pirmadienį, yra pasitvirtinęs 2009-04-30 įsakymu „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ Nr. V-119 (toliau – ir Ä®sakymas) 2.1 punktu.

Nustatant bÅ«tent tokį savaitės atskaitos taÅ¡kÄ atsakovas pagal analogijÄ vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintos Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostata, kuri numato, kad savaitė, tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val., taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str., kuriame nustatyta, kad savaitė - tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Detaliau reglamentuoti pareigÅ«nų darbo laiko paskirstymÄ per pamainÄ Departamento direktoriui suteikia teisę Apskaitos ypatumų 7 p., numatantis, jog pareigÅ«nų darbo laiko paskirstymÄ per pamainÄ , vadovaudamiesi Å¡iais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigÅ«nai.

Įsakymas yra galiojantis teisės aktas, šio akto teisėtumas nėra nuginčytas, todėl atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Įsakymu ir taikyti kitokį darbo laiko apskaitos modelį. Pareiškėjo prašymu bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas analogiškoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2591-244/2017. Vilniaus apygardos teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. kovo 7 d. priėmus nutartį, kuria sprendimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-376-756/2019 konstatavo, jog „taikyti teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius (DK), kai esminiai darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimai yra iÅ¡spręsti Ypatumų 4–6 punktuose, nėra teisinio pagrindo. Pirminis leistinas įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar buvo pažeistas darbo ir poilsio režimas atitinkamu laikotarpiu, yra tokio laikotarpio pamainų grafikai. Taigi savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės. Faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pripažinęs, jog Departamentas savaitę (7 dienų laikotarpį) tapatindamas su kalendorine savaite, darbo laiko apskaitÄ vykdė tinkamai.“ Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti priteisiant iÅ¡ atsakovo 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtÄ virÅ¡valandinį darbÄ , skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str. 1 p., 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė