Legislator Case Law & Legislation
48256da1-295a-47ca-a11a-e0439e746d43 AI generated

48256da1-295a-47ca-a11a-e0439e746d43 · Regionų administracinis teismas

Case Number 48256da1-295a-47ca-a11a-e0439e746d43
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Legislator headnote

AI generated

48256da1-295a-47ca-a11a-e0439e746d43 · Regionų administracinis teismas: Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-9792-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Neringai Musinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. (J. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas J. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 82-83) nurodė, kad kalint Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019-02-15 iki 2019-09-30, naudojantis telefono aparatu buvo pažeidžiama jo teisė į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ . PaaiÅ¡kino, kad telefono aparatai yra įrengti pataisos namų koridoriuje, kur nuolat vaikÅ¡to kiti nuteistieji, pareigÅ«nai, bÅ«na triukÅ¡minga.

Dėl to pareiÅ¡kėjui bÅ«davo sunku kalbėtis su artimaisiais, susilpnėjo jo socialiniai ryÅ¡iai. Be to, Å¡alia nuolat stovėdavo pareigÅ«nas, kas pažeidžia teisę į privatų pokalbį. Telefonai nebuvo įrengti triukÅ¡mÄ sulaikančiose bÅ«delėse, o tiesiog pakabinti vieÅ¡oje vietoje, koridoriuje ant sienos. Dėl tokios situacijos pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kankinimÄ , privatumo pažeidimÄ , pažeminimÄ , todėl praÅ¡o atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-22) nurodė, jog nuteistieji gali naudotis telefonu kontroliniuose punktuose ir uždarojoje zonoje. PareigÅ«nai privalo užtikrinti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, taip pat ir naudojantis telefono aparatu. Nėra duomenų, kad pareigÅ«nai pokalbių metu elgėsi netinkamai. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinai blogesnės sÄ lygos nei kitiems nuteistiesiems. PraÅ¡ant atlyginti neturtinę žalÄ , nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog tokia žala kilo, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus, jų iÅ¡raiÅ¡kÄ ir pasekmes asmeniui.

PareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusiÄ Å¾alÄ ar neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus. Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jo teisės privačiai naudotis telefonu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pataisos namuose telefono aparatai įrengti taip, jog pokalbiai su artimaisiais yra apsunkinami aplinkinio triukÅ¡mo, be to, Å¡alia nuolat stovi pareigÅ«nas. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo teigimu, pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti telefonu ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi (b. l. 31-71). BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 str. 3 d.). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Pagal 127 punktÄ , telefoninį pokalbį nutraukęs pareigÅ«nas suraÅ¡o motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos įstaigos vadovybei. Pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistasis, naudodamasis specialiÄ ja teise paskambinti telefonu, privalo laikytis BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nustatytos skambinimo telefonu tvarkos, o pataisos įstaigos pareigÅ«nams kyla pareiga kontroliuoti, kad nuteistasis laikytųsi nustatytos tvarkos ir, nustačius, kad jos nesilaikoma, suteikta teisė nutraukti telefoninį pokalbį apie tai tarnybiniu praneÅ¡imu informuojant įstaigos vadovÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-18 nutartį byloje Nr. A-423-146/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai, jog jį pokalbio metu stebėdavo pareigūnas, yra iš esmės nepagrįsti. Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l.

72) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, atitvarų, visiÅ¡kai užtikrinančių garso izoliacijÄ , tačiau teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, prieÅ¡ingai, kaip minėta, iÅ¡ bylos medžiagos (b. l.31-71) matyti, kad Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi visÄ ginčo laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius. Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigÅ«nai) pareiÅ¡kėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN siekė iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas Å¡ioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė