Legislator Case Law & Legislation
2021-10-06 Nr. AB-20536-3-62-3-02672-2019-3 AI generated

2021-10-06 Nr. AB-20536-3-62-3-02672-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-06 Nr. AB-20536-3-62-3-02672-2019-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodyto pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-10-06 Nr. AB-20536-3-62-3-02672-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas M. M. su prašymu, kurį šalindamas teismo nustatytus prašymo trūkumus patikslino (toliau prašymas ir patikslinti prašymai kartu įvardijami prašymu), kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1833-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02672-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodyto pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. su prašymu, kurį šalindamas teismo nustatytus prašymo trūkumus patikslino (toliau prašymas ir patikslinti prašymai kartu įvardijami prašymu), kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. RE-162-(15.2) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d. M. M. akcentavo, kad pasibaigus šiam terminui, turės būti atlaisvintas pravažiavimas, išardant dvejus 5 m ilgio vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendro naudojimo pravažiavimo dalyje; išardyta aikštelė, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyta statybvietė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 9 dalimi, jis turi teisę su prašymu kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

4. M. M. pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-5305-415/2019 dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekiant suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir juos sujungti su pareiškėjo bei M. S. sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); byla dar nėra paskirta nagrinėti teismo posėdyje. M. M. nurodė, kad jeigu bus patenkintas apeliacinis skundas, nurodyti reikalavimai neturės būti įgyvendinami, o tai reiškia, kad Privalomame nurodyme nurodyti veiksmai praras reikšmę, bus pertekliniai ir dėl to bus padaryta žala ne tik turtui, bet ir asmeniui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį buvo apvogtas ir jam buvo padaryta didesnė nei 100 000 Eur žala; būtent ši vagystė M. M. paskatino pastatyti vartus ir saugoti ne tik namą, bet ir kiemo teritoriją.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Inspekcijos nuomone, administracinė byla pagal M. M. prašymą apskritai nėra nagrinėtina administraciniame teisme.

8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

9. Inspekcija pažymėjo, kad jos teritorinis padalinys, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikta informacija apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 ir 4.1 punktų nuostatomis, nustatė, jog aikštelė ir vartai su varteliais yra priskirtini I grupės (vartai su varteliais) ir II grupės (aikštelė) nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkto nuostatomis, aikštelės ir vartų su varteliais statybai statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, tačiau pagal to paties reglamento 50 punkto nuostatas, M. M. privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio (Tarnybos) sutikimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statyti aikštelę ir vartus su varteliais valstybinėje žemėje nepateikė, jo įgaliotas specialistas M. M. pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą.

10. Inspekcija akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Nurodė, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

11. Inspekcija akcentavo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai nustato, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai buvo atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir priežastys, kurias jis sieja su procedūromis, skirtomis įteisinti neteisėtą tvoros dalies statybą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, ir kurių trukmei M. M. negali daryti įtakos, neturi būti vertinamos bei nagrinėjamos, kaip neturinčios teisinės reikšmės bylos baigčiai.

12. Inspekcija nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, byla nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.). Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad įstatymų leidėjas specialiame įstatyme – Priežiūros įstatyme – nustatė tikslią ir aiškią privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, įvykdymo termino pratęsimo tvarką.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo M. M. prašymą patenkino visiškai ir Privalomojo nurodymo terminą pratęsė iki 2020 m. lapkričio 27 d. įskaitytinai.

14. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. kovo 12 d. gavo Tarnybos raštą Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimą“, kuriame buvo informuota apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Inspekcijos specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-734-(15.2). Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Patikrinimo akte buvo užfiksuota, kad valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, neteisėtai įrengta apie 158 kv. m betoninių trinkelių aikštelė, įrengti apie 1,3 m aukščio, apie 5 m ilgio dveji metaliniai vartai su varteliais, kurių ilgis – apie 1 m, aukštis – apie 1,3 m. Statytojo (pareiškėjo) atstovės teigimu, trinkelių danga buvo įrengta maždaug 2006 m., o vartai su varteliais buvo įrengti 2017 m. spalio–lapkričio mėnesiais.

15. Teismas taip pat nustatė, kad vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2), kuriuo iš statytojo pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą (išardant dvejus 5 m ilgio vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo) ir sutvarkyti statybvietę).

M. M. su 2018 m. spalio 10 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija, įvertinusi, kad pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, jog ėmėsi aktyvių veiksmų neteisėtai statybai įteisinti, 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-419-(15.2) nusprendė nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2347-422/2019 Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino ir Inspekciją įpareigojo M.

M. 2018 m. spalio 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Vykdydama šį teismo sprendimą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. Prašymą teismui pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 27 d. Teismas pažymėjo, kad M. M. su 2019 m. lapkričio 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) nusprendė pakartotinai nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

Dėl šio Inspekcijos sprendimo ginčas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-2441-505/2020, kurioje procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs; Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2529-415/2020 pagal pareiškėjų M. S. ir M. M. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. SD-1851 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šios bylos dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijai 2018 m. spalio 23 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais; ginčas šioje byloje dar nėra baigtas ir procesinio sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė.

16. Pacitavęs Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, teismas atkreipė dėmesį, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje yra imperatyviai nustatyta, jog Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas; jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje; jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

17. Teismas pažymėjo, kad sisteminė nurodyto teisinio reguliavimo analizė duoda pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Teismas akcentavo, kad ši teisė nėra labai aiškiai išreikšta Priežiūros įstatyme, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio nuostatos bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai draudžia neaiškų ir dviprasmišką teisinių santykių reguliavimą plačiąja prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad Privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminas, kai jį pratęsia Inspekcija, teismo negali būti pratęstas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdydama teismo sprendimą ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d., tą pačią dieną pareiškėjas teismui padavė prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

19. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostata, teismas, atsižvelgęs į tai, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra detaliai sureguliuotas termino pratęsimo teisme klausimas, vadovavosi teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.

20. Teismas akcentavo, kad M. M. būtinumą pratęsti terminą sieja su galbūt jam palankaus sprendimo priėmimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. eA-2529-415/2020; šios administracinės bylos ginčo esmė – pareiškėjas prašo panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ bei Kauno rajono savivaldybės administraciją įpareigoti atlikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus bei priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus ir sujungti juos su pareiškėjų sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme data dar nėra paskirta. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, kad galbūt įsiterpusį valstybinės žemės plotą prijungus prie M. M. žemės sklypo (jeigu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas), iš esmės pasikeis ir statinių, nurodytų Privalomajame nurodyme, teisinis statusas – jie galės būti įteisinti remianti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo normomis. Teismas pažymėjo, kad iš nustatytų aplinkybių matosi, jog M. M. stengėsi įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau, vertinant tai, jog jo veiksmai iš dalies objektyviai priklauso nuo Tarnybos, Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliekamų veiksmų, kuriems pareiškėjas negali turėti įtakos, sprendė, jog M. M. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra pagrįstas.

21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat galimą procesinio sprendimo paskelbimo administracinėje byloje datą, teismas padarė išvadą, kad prašomas pratęsti terminas nėra per ilgas. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas savavališkos statybos įteisinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reguliuojamomis procedūromis, kurių trukmei jis pats šioje stadijoje negali daryti įtakos. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas M. M. prašymą patenkino ir terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsė iki 2020 m. lapkričio 27 d. įskaitytinai.

22. Likusius tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentus teismas vertino kaip perteklinius ir neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų detaliau neanalizavo.

III. 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba pareiškėjo M. M. prašymą atmesti.

24. Inspekcijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas, pažeidžiant proceso teisės normas ir nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl analogiško pobūdžio privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą.

25. Inspekcija akcentuoja, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis Priežiūros įstatymo 11 straipsniu 6 dalimi. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas, konstatuodamas, kad sisteminė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių analizė duoda pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija; ši teisė nėra labai aiškiai apibrėžta Priežiūros įstatyme, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai, netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl pirmiau nurodyto Priežiūros įstatymo straipsnio nuostatų taikymo.

26. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje imperatyviai yra nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Pagal aktualų teisinį reguliavimą, M. M. privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio (Tarnybos) sutikimą, susitarimą, tačiau jis nepateikė valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo statyti aikštelę ir vartus su varteliais valstybinėje žemėje, todėl Inspekcijos įgaliotas specialistas pagrįstai pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą; trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą ir M. M. surašęs Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog neteisėtos statybos padariniai bus pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Be to, pareiškėjui jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti.

28. Inspekcijos nuomone, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai, manytina, kad teismas sprendime nustatęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra detaliai sureguliuotas termino pratęsimo teisme klausimas, nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies atžvilgiu.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir priežastys, kurias jis sieja su procedūromis, skirtomis įteisinti neteisėtą aikštelės ir vartų su varteliais statybą valstybinėje žemėje ir kurių trukmei negali daryti įtakos, teismo neturėjo būti vertinamos ir nagrinėjamos, kaip neturinčios teisinės reikšmės bylos baigčiai.

30. Inspekcijos nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė faktinei situacijai neaktualias teisės normas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai supainiojo dvejus skirtingus teisinius santykius reguliuojančias teisės normas – Priežiūros įstatymo 14 straipsnį, nustatantį savavališkos statybos padarinių šalinimą, ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnį, reguliuojantį statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus (neteisėtos statybos), padarinių šalinimą, taip neteisėtai ir nepagrįstai išplėsdamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio taikymo ribas ir nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, kadangi Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo pareiškėjo M. M. prašymo pratęsti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d. pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas stengėsi įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jo veiksmai iš dalies objektyviai priklauso nuo Tarnybos, Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliekamų veiksmų, kuriems pareiškėjas negali turėti įtakos, M. M. prašymą tenkino visiškai ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. lapkričio 27 d. įskaitytinai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba pareiškėjo M. M. prašymą atmesti.

33. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcijos Kauno departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas, remdamasis Tarnybos Kauno skyriaus pranešime pateikta informacija apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, t. y. šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą betoninių trinkelių aikštelę valstybinėje žemėje, kuri iš dviejų pusių apribota apie 1,3 m aukščio metaliniais vartais, ir jos statytojas M.

M. neįvykdė Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2018 m. sausio 4 d. rašte Nr. 7SD-51-(14.7.104) pateikto prašymo iki 2018 m. kovo 5 d. pašalinti 2017 m. gruodžio 29 d. nustatytą pažeidimą, 2018 m. balandžio 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad nurodytame žemės sklype Tarnybos Kauno rajono skyriaus nustatyti pažeidimai nėra pašalinti – kilnojami vartai su greta esančiais varteliais nėra išardyti, o trinkelės nuo bendro naudojimo pravažiavimo nėra pašalintos (b. l. 54–56). Atsižvelgus į tai, pareiškėjui buvo surašytas Privalomas nurodymas iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendro naudojimo pravažiavimą, išardant dvejus apie 5 m. ilgio vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendro naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinti valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 34–35).

Vėliau, vykdant teismo įpareigojimą (b. l. 102–107), nurodytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 2–3). Pareiškėjas dėl termino pratęsimo su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (b. l. 87;

Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371(-15.2) buvo atsisakyta dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (b. l. 88–89), o su 2019 m. lapkričio 27 d. prašymu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog aikštelė ir metaliniai vartai su varteliais yra įrengti už žemės sklypo ribų ir yra valstybinėje žemėje. Šias aplinkybes patvirtina Tarnybos Kauno rajono skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 7ŽN-270-(14.7.73.) (b. l. 91–93) ir Nr. 7ŽN-10-(14.7.73.) (b. l. 97–99) bei Inspekcijos 2018 m. balandžio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (b. l. 54–56) (minėtų aktų prieduose) užfiksuotos aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turi valstybinės žemės, ant kurios yra aikštelė ir vartai, valdymo ar naudojimo teises.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, siekdamas uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių, 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymu Nr. XII-2578 eliminavo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent, minėtu įstatymu buvo pakeistas Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Įstatymo leidėjas, siekdamas asmenims suteikti galimybę įteisinti vykdytas savavališkas statybas valstybinėje žemėje, nustatė pereinamąjį laikotarpį (Įstatymų projektų reg. Nr. XIIP-4202-XIIP-4204 aiškinamasis raštas), t. y. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

36. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 d. norma pareiškėjui kreipiantis į teismą su prašymu pratęsti Inspekcijos 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) įvykdymo terminą iki 2020 m. lapkričio 27 d. jau galiojo. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas galėtų iš esmės spręsti pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo tik tuo atveju, jeigu savavališkai pastatyti statiniai būtų ant valstybinės žemės, į kurią pareiškėjas turi žemės valdymo ar naudojimo teises, ir jis įrodinėtų esant svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių užbaigimui yra būtinas ilgesnis terminas. Tuo tarpu, tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad pareiškėjas, kuriam surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinis, neturi valstybinės žemės, ant kurios pastatytas toks statinys, valdymo ar naudojimo teisių, prašymas turi būti atmetamas vien šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1985-415/2021).

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančias Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, pareiškėjo vykdytos savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas, o tai suponuoja išvadą, kad M. M. nurodytos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino prailginimo priežastys nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą, taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Kitoks teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas savavališkų statinių statytojams be teisėto pagrindo pretenduoti į jiems nepriklausančią žemę, o kartu ir tam tikra prasme skatintų savavališkas statybas svetimoje žemėje.

38. Nustačiusi šioje nutartyje aptartą teisinę padėtį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad kiti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų motyvų neteikia.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo M. M. prašymas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė