2019-10-29 Nr. AB-21625-3-64-3-00888-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1372-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00888-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.4.1; 22.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A2-233P); 2) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga; 3) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas; 4) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų pareiškėjai prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas atostogų; 5) priteisti iš atsakovo Savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nesutiko su jai paskirta drausmine nuobauda. Nurodė, jog pareiškėjai 2016 m. lapkričio 18 d dokumentų valdymo sistemoje buvo nukreiptas vykdymui Slavsko savivaldybės administracijos kvietimas dalyvauti tarptautiniame tinklinio turnyre. Delegacijos išvykimo reikalais rūpinosi pats Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centras, Savivaldybė jokių sprendimų, susijusių su delegacijos išvykos organizavimu, nepriėmė ir negalėjo priimti. Pareiškėja bendravo su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojais, teiraudamasi, kaip vyksta pasiruošimas, vizų gavimas. Pareiškėja buvo informuojama, kad pasiruošimas vyksta tinkamai, be jokių trikdžių. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja nusprendė užduoties vykdymą ir pasirengimo išvykai stebėseną perduoti iš atostogų grįžusiai pavaldinei – Švietimo ir socialinių reikalų departamento (toliau – ir Departamento) Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai R. P.. Delegacija sėkmingai išvyko ir 2016 m. gruodžio 10–11 dienomis dalyvavo tinklinio turnyre.

3. Pareiškėja 2017 m. sausio 11 d gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, jog yra duomenų, kad pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nenuvizavo, nepaskyrė vykdytojo, užduoties, nenustatė užduoties vykdymo terminų ir kontrolės tipo 2016 m. lapkričio 18 d. gautam kvietimui, o dokumentą pavaldinei nukreipė tik 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja, nesutiko, kad padarė tarnybinį nusižengimą bei 2017 m. sausio 18 d. teikė paaiškinimą.

4. Nurodė, jog 2017 m. sausio 30 d. komisija dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pateikė Išvadą, kurioje pažymėjo, kad nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimas būtų neobjektyvus, neatitinkantis proporcingumo principo, todėl siūloma pripažinti, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo. Nepaisant to, atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. priėmė Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J..

5. Pareiškėja pažymėjo, jog ji 2016 m. lapkričio 28–30 dienomis dirbo vadybos ekspertų darbo grupėje, kuri atliko (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui kompetencijos ir veiklos atitikties antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai nustatymą. Darbas vadybos ekspertų darbo grupėje prilygsta komandiruotei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negalėjo nukreipti užduoties vykdymo anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d., kadangi dirbo ne savo darbo kabinete ir neturėjo prisijungimo prie Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS).

6. Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymų Nr. A175 ir Nr. A2-33P pareiškėja pažymėjo, jog nuo 2016 m. vasario mėnesio vykdė papildomas funkcijas – buvo programos „Erasmus+“ projekto „Sveikatą stiprinančios fizinės veiklos strategijų plėtra ir praktinis įgyvendinimas Europos vietos bendruomenėse“ vadovė. Pareiškėja buvo supažindinta su atsakovo 2017 m. sausio 20 d. įsakymais bei įpareigota projekto dokumentus perduoti naujai projekto vadovei, ką ji 2017 m. sausio 25 d. ir padarė. Pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai nušalinus pareiškėją nuo projekto vadovo funkcijų, pareiškėja kiekvieną mėnesį patiria turtinę žalą, t. y. 183,60 Eur, todėl pareiškėja prašė priteisti jai negautą darbo užmokestį už projekto vadovo funkcijų vykdymą nuo 2017 m. sausio 20 d. iki įsakymų Nr. A175 ir Nr. A2-33P panaikinimo.

7. Pareiškėja nurodė, jog kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad jubiliejų progomis tarnautojai sveikinami ir apdovanojami vienkartine pinigine išmoka. Pareiškėjai 2017 m. vasario 19 d. suėjo 50 metų, todėl turėjo būti apdovanota 70 procentų dydžio vienkartine išmoka, tačiau išmoka nebuvo skiriama. Pareiškėja pabrėžė, kad gimimo dieną tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta, jokia kita išmoka nebuvo išmokėta, todėl neapdovanojimą pinigine išmoka pareiškėja vertina kaip priešišką nusiteikimą prieš ją ir diskriminavimą, lyginant su kitais darbuotojais.

8. Teigė, jog atsakovas neteisingai skaičiavo atostogų dienas. Nurodė, jog pareiškėja Savivaldybės administracijoje dirbo nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2017 m. vasario mėnesio, buvo sukaupusi 136 dienas atostogų. Pareiškėja 2017 m. kovo 13 d. prašė suteikti jai atostogas, tačiau atsakovas neišleido. 2017 m. kovo 19 d. pareiškėja vėl paprašė suteikti jai kasmetines atostogas kovo 22–24 d., kovo 27–31 d. ir balandžio 3–7 d., t. y. neįskaitant savaitgalių, tačiau pareiškėjai atostogos buvo suteiktos įskaitant savaitgalius. Pagal atostogų grafiką, pareiškėjai buvo numatytos atostogos 2017 m. birželio 12–30 dienomis, ir ji turėjo teisę prašyti suteikti atostogas be savaitgalių, tačiau prieš pareiškėjos valią buvo suteiktos 4 papildomos kalendorinės dienos.

9. Pareiškėja teigė, jog atsakovas praleido terminą sumokėti už kasmetines atostogas. Nurodė, jog už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. atostogas, pareiškėjai užmokestis buvo išmokėtas tik kovo 30 d. (11 dienų), už 2017 m. gegužės 3–5 d. atostogas, užmokestis išmokėtas tik gegužės 15 d. (15 dienų). Kadangi užmokestis už atostogas turi būti išmokėtas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki atostogų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 176 straipsnis), tuo tarpu atsakovas praleido terminus laiku sumokėti už atostogas, uždelstos išmokėti dienos turi būti pridedamos prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų ir apmokamos kaip už kasmetines atostogas.

10. Pažymėjo, jog pareiškėja prašė papildomai suteiktas 4 kalendorines dienas pridėti prie nepanaudotų kasmetinių atostogų bei už uždelstą sumokėti už atostogas laiką – šias dienas apmokėti kaip už kasmetines atostogas, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti prašymą.

11. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Nurodė, kad pareiškėjos J. J. tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, todėl vien pažeidimo dėl aplaidumo padarymo faktas diskredituoja pareiškėją J. J., kaip Švietimo ir socialinių reikalų departamento vadovę, turinčią kontroliuoti ir užtikrinti, kad jos pavaldiniai elgtųsi griežtai laikydamiesi teisės aktuose įtvirtintų elgesio standartų. Atsainus ir lengvabūdiškas vadovo požiūris į jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, neigiamai atsiliepia veiklos rezultatams. Sprendžiant, kokią tarnybinę nuobaudą skirti pareiškėjai J. J. už padarytą aplaidų tarnybinį nusižengimą, buvo atsižvelgta į visas reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat ir į minėtus kriterijus, todėl pareiškėjai J. J. paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir teisinga.

13. Dėl skiriamos vienkartinės išmokos, atsakovas pažymėjo, jog vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarką nustato Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 (toliau – ir Išmokų skyrimo aprašas). Taigi, vienkartinės piniginės išmokos skyrimas pirmiausia siejamas su valstybės tarnautojo nepriekaištingu tarnybinių pareigų atlikimu ir (ar) pavyzdinga tarnyba. Vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui skiria tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Savivaldybės administracijos direktorius, spręsdamas ar skirti pareiškėjai J. J. piniginę išmoką, neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėja J. J. savo pareigas atlieka nepriekaištingai ar, kad jos tarnyba yra pavyzdinga.

14. Dėl apmokėjimo už kasmetines atostogas, atsakovas pažymėjo, kadangi pareiškėjos prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo Savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pateiktas prieš 7 kalendorines dienas iki atostogų pradžios, o pateiktas tik prieš 1 kalendorinę dieną iki atostogų, todėl užmokestis už kasmetines atostogas negalėjo būti išmokėtas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Atsakovo nuomone, pati pareiškėja J. J. savo veiksmais sukūrė situaciją, kad atsakovas neturėjo jokios galimybės užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai J. J. sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“; įpareigojo atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjai J. J. 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga, bei pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 4 (keturias) kalendorines dienas. Taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjai J. J. 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėja dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės).

17. Savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. A2-233P priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 6 punktais, VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, Nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 punktu, atsižvelgus į pareiškėjos nedarbingumo ir atostogų laikotarpius, į J. J. 2017 m. sausio 18 d. paaiškinimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 9P sudarytos komisijos 2017 m. sausio 30 d. išvadą Nr. P9-4 „Dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), su kurios dalimi (dėl nuobaudos neskyrimo) administracijos direktorius nesutiko įsakyme išdėstytų motyvų pagrindu. Atsakovas skundžiamame įsakyme konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, neatsakingumo, galėjęs neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei atsakovas laiku nebūtų sureagavęs ir ištaisęs padarytą klaidą. Atsakovas Įsakymu Nr. A2-233P pripažino, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė 2016 m. lapkričio 28 d., t. y., būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir tik vėliau nusprendusi, kad toliau pagrindinės užduoties vykdytoja bus Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja R. P., turėjo nukreipti užduoties vykdymą ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d., todėl tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo; pareiškėja nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, turimą kvalifikaciją bei darbo patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti; laiku nenuvizavusi (nenukreipusi) dokumento, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nevykdė imperatyviai reglamentuotų savo tiesioginių funkcijų, ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą.

18. Išvadoje konstatuota, jog J. J. 2016 m. lapkričio 28 d. padarė tarnybinį nusižengimą, neatlikdama savo pareigų. Tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, J. J. veiksmai nesukėlė materialinės žalos, tiesioginių ar netiesioginių neigiamų pasekmių, tačiau laiku nenuvizavusi (nenukreipusi) dokumento ji nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nevykdė imperatyviai reglamentuotų savo tiesioginių funkcijų (formaliosios sudėties tarnybinis nusižengimas).

19. Teismas, spręsdamas ar atsakovas priimdamas Įsakymą Nr. A2-233P skirti pareiškėjai nuobaudą, laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, vadovavosi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Nuobaudų skyrimo taisyklių 3, 4, 5, 11 punktais. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija sudaryta 2017 m. sausio 4 d., išvada dėl tarnybinio nusižengimo surašyta 2017 m. sausio 30 d. (t. y. ir nusižengimo paaiškėjimo diena), Įsakymas Nr. A2-233P dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2017 m. gegužės 10 d. (pareiškėja buvo komandiruotėje nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 10 d., laikinai nedarbinga bei atostogavo – nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2017 m. gegužės 5 d.), taigi, minėti terminai nebuvo praleisti. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas Savivaldybės administracija iš esmės laikėsi Nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, ginčo dėl terminų nesilaikymo tarp bylos šalių taip pat nėra.

20. Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 30 d. Išvadoje Nr. P9-4 konstatuota, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.1, 9.3 papunkčius, Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-954 (toliau – ir DVS naudojimo aprašas) 63 punktą (gautus ir siunčiamus dokumentus vizuoti ISA DVS, paskirti vykdytojus, užduotis, nustatyti užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas), Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punktą, Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą.

21. Teismas pažymėjo, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus, atliekant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

22. Spręsdamas ar pareiškėjai pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda, teismas įvertino Išvadoje bei Įsakyme Nr. A2-233P nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą bei priėjo išvadą, kad atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjai.

23. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja neatliko visų galimų atsakovo įvardintų veiksmų, susijusių su nukreiptos užduoties savalaikiu paskyrimu atsakingam tarnautojui, tai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad pareiškėja užduotį vykdė aplaidžiai, neatsakingai, kas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms (kaip tai yra nurodoma skundžiamame įsakyme). Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėja ir iki, ir po nukreipimo vykdyti R. P. dokumentą atliko veiksmus, susijusius su jo vykdymu, todėl teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėja užduotį vykdė atmestinai, tikintis, kad tai nebus pastebėta.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja pati buvo atsakinga ir pagrindinė dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., užduotį nukreipė atsakingai darbuotojai 2016 m. lapkričio 30 d., bet ne 2016 m. lapkričio 28 d., tik pastarajai grįžus į darbą po kasmetinių atostogų, t. y. terminą praleidusi dvi dienas. Be to, Išvadoje pripažinta, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, mažareikšmis, todėl siūlyta pripažinti, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nuobaudos neskirti.

Savivaldybės administracijos direktorius Įsakyme Nr. A2-233P nepagrįstai nurodė, kad tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureagavę ir ištaisę padarytą klaidą, kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias administracijos direktoriaus Įsakyme nurodytas aplinkybes, jų nenurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Remiantis DVS naudojimo aprašo 63 punktu, matyti, kad Savivaldybės padalinių vadovai gautus dokumentus vizuota ISA DVS, paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Aprašo 71, 73 punktuose numatyta, jog Savivaldybės vadovų rezoliucijų pagrindu suformuotos užduoties atsakingas vykdytojas yra atitinkamo padalinio vadovas. Teismas pažymėjo, jog DVS naudojimo aprašo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas padalinio vadovui vykdyti užduotį (dokumentą) pačiam, kaip ir yra aptariamu atveju. Teismas konstatavo, kad Įsakyme Nr. A2-233P nurodytų veiksmų neatlikimas nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

24. Teismas vertino, jog atsakovas iš esmės netyrė ir pareiškėjos veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, jog 2016 m. lapkričio 28–30 dienomis pareiškėja dirbo vadybos ekspertų darbo grupėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl jos galimybė nukreipti užduoties vykdymą anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d. buvo apsunkinta, atsižvelgiant į užduočių priskyrimą per DVS. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti institucija. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas nepagrindė, jog šiuo konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą už jai priskirtų funkcijų nevykdymą. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, jog Įsakymu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą Nr. A2-233P, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

25. Teismas, pasisakydamas dėl vienkartinės piniginės išmokos jubiliejaus proga skyrimo, pažymėjo, jog Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. sudaryta Kolektyvinė sutartis, kurios 54 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, yra sveikinamas ir apdovanojamas vienkartine pinigine išmoka gyvenimo jubiliejų progomis, 50 metų jubiliejaus proga – 70 procentų pareiginės algos dydžio. Byloje nėra ginčo, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos Raseinių rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. vasario mėnesį galiojo, taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjai J. J. 2017 m. vasario 19 d. suėjo 50 metų.

26. Teismas vertino, kad Savivaldybės administracijoje 2017 m. vasario mėnesį buvo visos sąlygos, leidžiančios pareiškėjai skirti vienkartinę piniginę išmoką jos gyvenimo jubiliejinės sukakties proga. Pareiškėjai tuo metu nebuvo paskirta jokia tarnybinė nuobauda, anksčiau tokio pobūdžio piniginių išmokų ji nebuvo gavusi, iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad Raseinių rajono savivaldybėje 2017 m. I ketvirtyje jubiliejų progomis buvo paskatinti 5 asmenys, o tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomija buvo. Savivaldybės administracijos direktorius savo sprendimą neskirti vienkartinės išmokos motyvavo tuo, kad pareiškėjai pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis, tačiau tiek Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašą, tiek Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka neskiriama tik tuo atveju, jei valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Vien ta aplinkybė, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja netinkamai atliko savo tarnybines pareigas ar jomis piktnaudžiavo. Kolektyvinės sutarties 54 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, gyvenimo jubiliejų progomis yra sveikinamas ir apdovanojamas vienkartine pinigine išmoka, šis Kolektyvinės sutarties punktas, kaip ir kitos Kolektyvinės sutarties sąlygos, Savivaldybės administracijos direktoriui yra privalomas, todėl direktorius nepagrįstai atsisakė skirti vienkartinę piniginę išmoką pareiškėjai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką 50-ojo jubiliejaus proga.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo uždelstas apmokėti už kasmetines atostogas dienas pridėti prie kasmetinių atostogų bei įpareigoti atsakovą sumokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, pažymėjo, jog DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

28. Byloje nustatyta, jog pareiškėja prašymą dėl 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetinių atostogų suteikimo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2017 m. kovo 20 d. – prieš 1 kalendorinę dieną iki kasmetinių atostogų pradžios, taip pat laikino nedarbingumo metu (pareiškėjos nedarbingumas tęsėsi iki 2017 m. kovo 23 d.), pareiškėjai atostogos buvo suteiktos Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. kovo 30 d.; prašymą dėl 2017 m. balandžio 12–14 d. kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 5 d., užmokestis už šias atostogas pareiškėjai sumokėtas 2017 m. balandžio 13 d.; prašymą dėl 2017 m. gegužės 3–5 d. kasmetinių atostogų suteikimo (perkėlimo iš suteiktų kasmetinių atostogų 2017 m. balandžio 18–21 d., kuomet pareiškėja sirgo (nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki gegužės 2 d.) pateikė 2017 m. balandžio 27 d., būdama laikinai nedarbinga. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu pareiškėjos atostogos perkeltos (suteikiant atostogas), užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. gegužės 15 d.; prašymą dėl kasmetinių atostogų pagal grafiką 2017 m. birželio 12–30 d. suteikimo pareiškėja pateikė 2017 m. gegužės 24 d. (taip pat 2017 m. birželio 12 ir 13 d. prašymai) (pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. (penktadienis) buvo laikinai nedarbinga), 2017 m. birželio 15 d. įsakymu pareiškėjai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. birželio 15 d. Pareiškėja prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, atsakovui pateikė 2017 m. birželio 15 d. Atsakovas Savivaldybės administracija 2017 m. birželio 26 d. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

29. Pasisakydamas dėl užmokesčio už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetines atostogas, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pati pareiškėja pateikė prašymą dėl atostogų likus vienai dienai iki jų pradžios. Darbdavys tą pačią dieną priėmė įsakymą dėl atostogų suteikimo, užmokestis už šias atostogas sumokėtas 2017 m. kovo 30 d. Šios aplinkybės, viena vertus, įrodo, kad darbdavys neturėjo realios galimybės užmokestį už atostogas sumokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, kita vertus – atskleidžia tarp šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimą (taip pat ir sutikimą) nukrypti nuo DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytos apmokėjimo už atostogas tvarkos. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo DK 176 straipsnio 2 dalies taikymui reikalingų juridinių faktų visuma, t. y. kad pareiškėja prašymą suteikti atostogas pateikė likus daugiau kaip trims dienoms iki jų pradžios, darbdavys pažeidė apmokėjimo už atostogas tvarką, o pareiškėja iki atostogų, jų metu ar per protingą terminą po jų išreiškė valią pasinaudoti teise atostogas pratęsti. Nepratęstos atostogos nepridedamos prie kasmetinių, taigi ir DK 177 straipsnyje nustatyta piniginė kompensacija nemokama. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad darbdavys neturėjo realios galimybės užmokestį už atostogas sumokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios, be to, šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino susitarimą dėl kitokios apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos nei nustatyta DK 176 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje normoje įtvirtinti pavėluoto mokėjimo padariniai netaikytini. Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. kasmetines atostogas, uždelstas 6 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

30. Pasisakydamas dėl užmokesčio už 2017 m. balandžio 12 d. – balandžio 14 d. kasmetines atostogas, teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, jog nagrinėjamu atveju prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo pareiškėja pateikė laiku, t. y. 2017 m. balandžio 5 d. Atsakovas 2017 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl atostogų suteikimo, užmokestis už šias atostogas pareiškėjai turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 7 d., tačiau atsakovas, pažeisdamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, minėtą darbo užmokestį sumokėjo tik 2017 m. balandžio 13 d. Pareiškėja prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, atsakovui pateikė 2017 m. birželio 15 d. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindė tuo, kad pareiškėja nesilaikė reikalavimo prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo pateikti prieš 7 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, todėl atsakovas darbo užmokestį už šias atostogas sumokėjo nesilaikydamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Teismas, atmesdama atsakovo argumentus nagrinėjamu atveju, pažymi, jog DK 176 straipsnio 2 dalies nuostata išmokėti darbuotojui darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios yra imperatyvi ir teisės normos nenumato galimybės darbdaviui šios nuostatos interpretuoti kitaip, jei darbuotojas įvykdo savo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog atsakovas šiuo atveju uždelsė 6 kalendorines dienas sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį.

31. Dėl užmokesčio už 2017 m. gegužės 3–5 d. kasmetines atostogas, teismas iš dalies sutiko su pareiškėjos reikalavimu. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl 2017 m. gegužės 3–5 d. kasmetinių atostogų suteikimo (perkėlimo iš suteiktų kasmetinių atostogų 2017 m. balandžio 18–21 d.) pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienį), prieš 5 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, tačiau iš jų buvo tik 2 darbo dienos (balandžio 28 d. ir gegužės 2 d.), 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu suteikė pareiškėjai atostogas, užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai sumokėjo 2017 m. gegužės 15 d. Teismas pripažino, jog atsakovas privalėjo (ir galėjo) pareiškėjai darbo užmokestį už suteiktas atostogas sumokėti bent jau pirmąją atostogų dieną – 2017 m. gegužės 3 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas uždelsė 12 kalendorinių dienų mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

32. Dėl užmokesčio už 2017 m. birželio 12–30 d. kasmetines atostogas. Pareiškėja vertino, jog atsakovas užmokestį turėjo sumokėti 2017 m. birželio 9 d., o atsakovas teigė, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki birželio 23 d., bet pareiškėjos prašomas atostogų laikotarpis įsiterpė į Savivaldybės administracijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir valstybės tarnautojų atostogų grafiko 2017 metams, 69 punktu suteiktą atostogų laikotarpį nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. sirgo, todėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas „Dėl J. J. atostogų suteikimo“ buvo parengtas vadovaujantis 2017 m. birželio 12 ir 13 dienomis gautais pareiškėjos prašymais, kai nebuvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis ir kai buvo aišku, kad pareiškėja atostogaus pagal patvirtintą grafiką (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki birželio 30 d.).

33. Teismas nustatė, kad pareiškėja bei atsakovas buvo sutarę, jog pagal patvirtintą grafiką pareiškėja atostogaus laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėja apie tai, jog atostogaus pagal patvirtintą atostogų grafiką, informavo atsakovą 2017 m. birželio 6 d., t. y. prieš 5 kalendorines dienas (3 darbo dienas) iki kasmetinių atostogų pradžios, taigi pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios – 2017 m. birželio 9 d., tačiau jai priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas tik 2017 m. birželio 15 d., todėl priėjo išvadą, kad atsakovas uždelsė 6 kalendorines dienas sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos reikalavimą tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

34. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų 4 kalendorines dienas, teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. kovo 19 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui pateikė prašymą suteikti jai kasmetines 3 kalendorinių dienų atostogas 2017 m. kovo 22–24 dienomis, 5 kalendorinių dienų atostogas 2017 m. kovo 27–31 dienomis ir 5 kalendorinių dienų trukmės atostogas 2017 m. balandžio 3–7 dienomis, t. y., pareiškėja prašė suteikti jai 13 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas dalimis, neįtraukiant savaitgalių. 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. A-621 pareiškėjai buvo suteiktos 17 kalendorinių dienų trukmės atostogos nuo 2017 m. kovo 22 d. iki balandžio 7 d. imtinai, t. y. keturiomis kalendorinėmis dienomis daugiau, nei ji prašė. Pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų atostogų grafiką 2017 metams, J. J. atostogos numatytos birželio 12 d. – birželio 30 d., taigi pagal grafiką suteikta atostogų dalis yra ilgesnės nei 14 kalendorinių dienų.

35. Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų atostogų grafikas patvirtina, kad savivaldybėje tarp administracijos ir darbuotojų yra susitarta dėl atostogų suteikimo dalimis, viena atostogų dalių numatyta ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų, į atostogų trukmę neįskaičiuojami savaitgaliai. Administracijos direktorius, suteikdamas pareiškėjai atostogas nuo 2017 m. kovo 22 d. iki balandžio 7 d. imtinai, suteikė jai 4 kalendorinėmis dienomis ilgesnes atostogas, nei ji prašė, visiškai to nemotyvuodamas. Atsakovas nepasisakė, kodėl į pareiškėjos atostogų trukmę įskaičiuoti savaitgaliai, nors pagal atostogų grafiką kitiems darbuotojams atostogos numatytos dalimis be savaitgalių. Teismas pareiškėjos skundo dalį tenkino ir įpareigojo atsakovą prie jos nepanaudotų atostogų pridėti 4 kalendorines dienas atostogų.

36. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį, į tenkintų reikalavimų dalį, priteisė pareiškėjai 1 313 Eur (87,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. 37. Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą, t. y. įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 43 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų atžvilgiu. Taip pat pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. kovo 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei 2018 m. gegužės 16 d. prašymą prijungti prie bylos 2018 m. gegužės 7 d. paklausimą Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybai ir atsakymą į šį paklausimą bei pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, susijusiu su kasmetinių atostogų suteikimu 2017 m. balandžio 18–21 d., pripažinus, kad buvo pradelsta 12 kalendorinių dienų, t. y. teismas skaičiavo pradelstas dienas ne nuo 2017 m. balandžio 18–21 d. suteiktų atostogų, o nuo laikotarpio, kai šios atostogos dėl laikino nedarbingumo buvo perkeltos ir suteiktos kitu laikotarpiu, t. y. 2017 m. gegužės 3–5 d. Pareiškėja vertina, kad šiuo atveju, darbo užmokestis jai turėjo būti mokamas ne nuo gegužės 3 d., bet nuo balandžio 14 d., t. y. ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki 2017 m. balandžio 18–21 d. suteiktų atostogų pradžios, nes atostogos pareiškėjai buvo suteiktos 2017 m. balandžio 18–21 d. ir tik vėliau dėl ligos ir laikino nedarbingumo buvo perkeltos ir suteiktos 2017 m. gegužės 3–5 d. Dėl šios aplinkybės pradelstų dienų, kai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už atostogas, skaičius padidėja nuo 12 kalendorinių dienų iki 31 kalendorinės dienos (turėjo būti sumokėta 2017 m. balandžio 14 d., o sumokėta tik gegužės 15 d.).

39. Pažymi, kad 2017 m. balandžio 12 d. darbdaviui pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2017 m. balandžio 18–21 d. Kadangi minėtu laiku atostogavo, todėl prašymą pateikė balandžio 12 d. elektroniniu paštu. Susirašinėjimas su Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus specialiste patvirtina, kad balandžio 13 d. prašymas buvo gautas, tačiau skyriuje prašymas buvo užregistruotas tik balandžio 14 d. Atostogos pareiškėjai buvo suteiktos 2017 m. balandžio 18 d. ir tą pačią dieną susirgo. 2017 m. balandžio 26 d. prašymu (dar būdama laikinai nedarbinga) pareiškėja paprašė kasmetinių atostogų dienas perkelti į 2017 m. gegužės 3–5 d. laikotarpį. Atostogos buvo perkeltos ir suteiktos 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A3-86 A. Atostoginiai už balandžio 18–21 d. atostogų laikotarpį buvo sumokėti tik 2017 m. gegužės 15 d. Pažymi, jog prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas pareiškėja pateikė 2017 m. birželio 15 d. ir gavo neigiamą atsakymą.

40. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, jog Raseinių rajono savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. sudaryta Kolektyvinė sutartis neprieštarauja nei valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas reglamentuojančio VTĮ nuostatoms, nei Išmokų skyrimo aprašo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad per 24-erius darbo valstybės tarnyboje metus (3,5 metus Raseinių rajono savivaldybės administracijoje) ir paskutinius 12 mėnesių pareiškėjai nebuvo paskirta nei viena tarnybinė nuobauda, tarnybinė veikla per 24-erius darbo valstybės tarnyboje metus buvo vertinama tik labai gerai arba gerai, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, Savivaldybės administracijos direktorius skirs vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga. Pareiškėjos nuomone, direktorius akivaizdžiai demonstruoja diskriminacinį požiūrį pareiškėjos atžvilgiu bei pažeidžia ne tik teisės aktus, moralines normas, bet ir pareiškėjos teises.

41. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, jog vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 10 punktu, įstaigos gauti su jos veikla susiję dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami. Taigi, gautas pareiškėjos prašymas turėjo būti iš karto užregistruotas prašymo gavimo dieną, t. y. 2017 m. balandžio 13 d. (teikė 2017 m. balandžio 12 d. po darbo valandų) ir tik tuomet pateiktas administracijos direktoriui tolimesniam jo vykdymui (derinimui, nagrinėjimui, pavedimų nustatymui, įsakymų ir atsakymų rengimui ir pan.). Pareiškėjos nuomone, laiku neužregistravus pareiškėjos pateikto dokumento, administracijos direktorius delsė priimti sprendimą dėl atostogų suteikimo pareiškėjai.

42. Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjai J. J. 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga, ir šį reikalavimą atmesti. Taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, ir įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų 18 kalendorinių dienų ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

43. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo visos sąlygos, leidžiančios pareiškėjai skirti vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Išmokų skyrimo aprašo ir Kolektyvinės sutarties nuostatas, klaidingai vertino reikšmingas faktines aplinkybes.

44. Valstybės tarnybos socialines ir kitas garantijas reglamentuoja VTĮ 27 straipsnio 1 dalis, Išmokų skyrimo aprašo 2 punktas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyta žodžio nepriekaištingas (-a) reikšmė – tai tas (-ta), kuriam negalima nieko prikišti, labai geras, taip pat žodžio pavyzdingas (-a) reikšmė – sektinas, geras. Išmokų skyrimo aprašo nuostatos vienkartinės piniginės išmokos skyrimą pirmiausia sieja su valstybės tarnautojo nepriekaištingu tarnybinių pareigų atlikimu ir (ar) pavyzdinga tarnyba. VTĮ reguliavimas (VTĮ 51 str. 3 d. ir 4 d.), be kita ko, reiškia, kad įstaigos sudarytos kolektyvinės sutarties nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų skatinimą vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, negali prieštarauti VTĮ 27 straipsnio ir Išmokų skyrimo aprašo nuostatoms, konkuruoti su jomis, tokios kolektyvinės sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, peržengiant VTĮ ir Išmokų skyrimo aprašo nustatytas ribas.

45. Pareiškėjai J. J. dėl jos tarnybinės veiklos pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl Savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai vertino kaip aplinkybę, neleidžiančią konstatuoti, kad pareiškėja tarnybines pareigas atlieka nepriekaištingai ir jos tarnyba yra pavyzdinga. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo susiaurino nepriekaištingos ir pavyzdingos tarnybos sampratą, teigdamas, kad pareiškėjai klausimo dėl vienkartinės išmokos skyrimo metu, nebuvo paskirta jokia tarnybinė nuobauda.

46. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad už 2017 m. birželio 12–30 d., kasmetines atostogas, atsakovas privalėjo sumokėti 2017 m. birželio 9 d., tačiau sumokėdamas 2017 m. birželio 15 d., uždelsė 6 kalendorines dienas.

47. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą dėl asmeninių priežasčių suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme nurodytas atostogų laikotarpis įsiterpė į Savivaldybės administracijos darbuotojų atostogų grafiku 2017 m. patvirtintą atostogų laikotarpį (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d.).

48. Nurodo, kad pareiškėja J. J. nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. A3-123 dėl J. J. atostogų, buvo parengtas vadovaujantis pareiškėjos 2017 m. birželio 12 d. ir 13 d. prašymais, kai nebuvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis ir kai buvo aišku, kad pareiškėja J. J. atostogaus pagal patvirtintą grafiką (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki birželio 30 d. imtinai) ir nebesitęs nedarbingumas. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokestis už kasmetines atostogas buvo išmokėtas 2017 m. birželio 15 d.

49. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

50. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja elektroniniu laišku pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo 2017 m. balandžio 12 d. 23.39 val. Sekančią dieną Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistei pastebėjus, kad pareiškėjos prašymas nėra vizuotas direktoriaus, buvo pavesta atsakingai specialistei pateikti prašymą direktoriui. 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėja buvo informuota, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus yra išvykęs. 2017 m. balandžio 14 d. (penktadienis) Savivaldybės administracijos direktorius grąžino vizuotą pareiškėjos prašymą, taigi, skyrius turėjo tik kelias valandas paruošti įsakymą dėl atostogų suteikimo, nes balandžio 15–16 d. buvo savaitgalis, balandžio 17 d. – šventinė diena (Šv. Velykų antroji diena). Įsakymas dėl atostogų buvo pasirašytas 2017 m. balandžio 18 d. 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėja susirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2017 m. gegužės 2 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu, pareiškėjos atostogos perkeltos nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. Atsakovo vertinimu, nebuvo objektyvių galimybių darbo užmokestį už 2017 m. balandžio 18–21 d. atostogų laikotarpį sumokėti 2017 m. balandžio 14 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

52. Dėl vienkartinės piniginės išmokos.

52.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

52.2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojai skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.

52.3. Savivaldybės administracijos direktorius savo sprendimą neskirti vienkartinės išmokos motyvavo tuo, kad pareiškėjai pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ir pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis. Kaip matyti iš Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo ir Kolektyvinės sutarties, vienkartinė piniginė išmoka neskiriama tik tuo atveju, jei valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Aiškinant VTĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kartu su Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo nuostatomis darytina išvada, kad nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą paneigiančiu ir atimančiu teisę į tokią išmoką juridinę reikšmę turinčiu faktu yra galiojanti tarnybinė nuobauda. Kitais atvejais būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis vienkartinė išmoka negali būti skiriama.

52.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien aplinkybė, kad buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nesudaro pagrindo neskirti vienkartinę pinigine išmoką remiantis Kolektyvinės sutarties 54 punktu, nustatančiu, kad valstybės tarnautojas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, gyvenimo jubiliejų progomis yra sveikinamas ir apdovanojamas vienkartine pinigine išmoka. Atsakovas kitų pagrindų, kuriais remiantis paneigė tarnautojo nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą, nenurodė. O faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindė savo įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai, pirmosios instancijos teismo sprendimu yra paneigtos. Ši sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

52.5. Dėl to teismas pareiškėjos prašymą pagrįstai patenkino ir įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką 50-ojo jubiliejaus proga.

53. Dėl atostogų.

53.1. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., Žin., 2002, Nr. 64-2569) 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

53.2. DK 174 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas.

53.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą dėl asmeninių priežasčių suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 23 d. Pareiškėjos prašyme nurodytas atostogų laikotarpis įsiterpė į Savivaldybės administracijos darbuotojų atostogų grafiku 2017 m. patvirtintą atostogų laikotarpį (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 30 d.).

53.4. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. A3-123 dėl J. J. atostogų, buvo parengtas vadovaujantis pareiškėjos 2017 m. birželio 12 d. ir 13 d. prašymais, kai nebuvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis ir kai buvo aišku, kad pareiškėja atostogaus pagal patvirtintą grafiką (nuo 2017 m. birželio 12 d. iki birželio 30 d. imtinai). Tokia faktinė situacija suponavo, kad apmokėti kasmetines atostogas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais nebuvo objektyvių galimybių, todėl darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokėjimas tą pačią dieną, kai buvo priimtas įsakymas dėl pareiškėjos atostogų, jas perkėlus dėl pareiškėjos nedarbingumo, negali būti vertinamas, kaip pažeidžiantis pareiškėjos teises ir suteikiantis garantijas, nustatytas DK 176 straipsnio 2 dalyje.

53.5. DK 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatant tikrąją normos reikšmę, turi būti atsižvelgiama į DK bei aiškinamos normos tikslus ir uždavinius.

53.6. DK 176 straipsnio 2 dalies nuostata dėl darbdavio pareigos sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas siekiama sudaryti galimybę darbuotojui pasirengti kasmetinėms atostogoms tiek, kiek tam reikalingi finansiniai ištekliai. Tai yra bendroji ordinarinėmis situacijomis be išlygų taikytina taisyklė.

53.7. Tačiau situacijose, kaip yra šioje byloje, kai kasmetinės atostogos buvo perkeltos dėl pačios pareiškėjos laikinojo nedarbingumo, DK 176 straipsnio 2 dalies reikalavimų darbdavys negalėjo įvykdyti ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Taigi teisinga ir protinga yra įvykdyti pareigą išmokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas įsakymo dėl jų priėmimo dieną.

53.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja apie tai, jog atostogaus pagal patvirtintą atostogų grafiką, informavo atsakovą 2017 m. birželio 6 d., t. y. prieš 5 kalendorines dienas (3 darbo dienas) iki kasmetinių atostogų pradžios, taigi pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį, kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios – 2017 m. birželio 9 d., tačiau jai priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas tik 2017 m. birželio 15 d., todėl priėjo išvadą, kad atsakovas uždelsė 6 kalendorines dienas sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

53.9. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes 2017 m. birželio 6 d. pareiškėja dar buvo nedarbinga. Atsakovas neturėjo jokių teisinių pagrindų sumokėti darbo užmokestį už kasmetines atostogas, nes akivaizdžių duomenų apie tai, kad 2017 m. birželio 9 d. tikrai pasibaigs pareiškėjos nedarbingumas ir jis nebus tęsiamas, darbdavys neturėjo. Todėl tik pasibaigus nedarbingumui atsirado teisinis pagrindas tiek suteikti kasmetines atostogas jas perkėlus, tiek sumokėti darbo užmokestį už jas.

53.10. Dėl nurodytų argumentų išvada, kad atsakovas uždelsė 6 kalendorines dienas sumokėti pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas, yra nepagrįsta.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo

54. Dėl užmokesčio už 2017 m. gegužės 3–5 d. kasmetines atostogas.

54.1. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 12 d. darbdaviui pareiškėja pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2017 m. balandžio 18–21 d. Atostogos pareiškėjai buvo suteiktos 2017 m. balandžio 18 d. ir tą pačią dieną ji susirgo. 2017 m. balandžio 26 d. prašymu (dar būdama laikinai nedarbinga) pareiškėja paprašė kasmetinių atostogų dienas perkelti į 2017 m. gegužės 3–5 d. laikotarpį. Atostogos buvo perkeltos ir suteiktos 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A3-86 A.

54.2. Atostoginiai už balandžio 18–21 d. atostogų laikotarpį buvo sumokėti tik 2017 m. gegužės 15 d. Prašymą dėl 2017 m. gegužės 3–5 d. kasmetinių atostogų suteikimo (perkėlimo iš suteiktų kasmetinių atostogų 2017 m. balandžio 18–21 d.) pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienį), prieš 5 kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, tačiau iš jų buvo tik 2 darbo dienos (balandžio 28 d. ir gegužės 2 d.), 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu suteikė pareiškėjai atostogas, užmokestį už kasmetines atostogas pareiškėjai sumokėjo 2017 m. gegužės 15 d.

54.3. Teismas pripažino, jog atsakovas privalėjo (ir galėjo) pareiškėjai darbo užmokestį už suteiktas atostogas sumokėti bent jau pirmąją atostogų dieną – 2017 m. gegužės 3 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas uždelsė 12 kalendorinių dienų mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį už aptariamas kasmetines atostogas.

54.4. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju, darbo užmokestis jai turėjo būti mokamas ne nuo gegužės 3 d., bet nuo balandžio 14 d., t. y. ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki 2017 m. balandžio 18–21 d. suteiktų atostogų pradžios, nes atostogos pareiškėjai buvo suteiktos 2017 m. balandžio 18–21 d. ir tik vėliau dėl ligos ir laikino nedarbingumo buvo perkeltos ir suteiktos 2017 m. gegužės 3–5 d.

54.5. Nutarties 53.1 ir 53.2 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimo ir jo aiškinimo, išdėstyto Nutarties 53.6 ir 53.7 punktuose, pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjai darbo užmokestį už suteiktas atostogas teisinga ir protinga sumokėti vėliausiai pirmąją atostogų dieną – 2017 m. gegužės 3 d.

55. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

56. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, keičiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalis, kuria Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigota prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų pridėti 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, taip pat ta sprendimo dalis, kuria iš atsakovo pareiškėjai J. J. priteista 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56.1. Nutarties 53.9 ir 53.10 punktuose nurodyti teisiniai argumentai, kurių pagrindu prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų turi būti pridėtos ne 24, o 18 kalendorinių dienų ir apmokėto už jas kaip už kasmetines atostogas. Taigi Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigojama prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų pridėti 18 kalendorinių dienų ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

56.2. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Įvertinusi tai, kad iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą pareiškėjos patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis pasikeitė, teisėjų kolegija mažina pirmosios instancijos teismo pareiškėjai J. J. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1200 Eur.

56.3. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigota prie pareiškėjos nepanaudotų kasmetinių atostogų pridėti 24 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas, taip pat tą sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjai J. J. priteista 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją prie pareiškėjos J. J. nepanaudotų kasmetinių atostogų pridėti 18 kalendorinių dienų ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas.

Priteisti iš Raseinių rajono savivaldybės administraciją pareiškėjai J. J. 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjos J. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius