2024-11-13 Nr. AB-16517-4-45-3-00424-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2577-968/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00424-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. F. ir jo atstovui advokatui Mažvydui Misiūnui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Tadui Tvarijonui, Yusuf Muhammadzoda,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. F. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2025 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę, bet Užsienietis per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietį, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį asmenį, 2024 m. spalio 21 d. ne ilgiau kaip 48 val. sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai. Užsieniečio veiksmai, t. y. sprendimo dėl savanoriško išvykimo nevykdymas ir nesikreipimas dėl termino išvykti pratęsimo, nebendradarbiavimas su kompetentingomis valdžios institucijomis vertintini kaip nenoras laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju netikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje pasibaigus teisėto buvimo Lietuvoje laikui ir gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol buvo sulaikytas. Be to, jis neturi Lietuvoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pražeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, laiku neišvyko iš Lietuvos ir neįvykdė sprendimo dėl jo grąžinimo, vykdo administracinius nusižengimus.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko ir nurodė, kad nenori būti sulaikytas.

4. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Užsienietis negali išvykti į savo kilmės šalį, nes ten jis bus paimtas į kariuomenę ir jam teks kariauti Ukrainoje. Šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geodomas“ yra pateikusi tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Užsieniečiui. Užsieniečio asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Prašė nesulaikyti Užsieniečio ir leisti jam gyventi jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 23 d. sprendimu iš dalies tenkino Centro teikimą ir pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo panaikintas. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvis Respubliką 36 mėn. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę, bet Užsienietis per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas 2024 m. spalio 21 d. ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sulaikyti Užsienietį (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 p.). Užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, į bylą nepateikta įrodymų, jog turi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad sprendimas dėl išsiuntimo gali būti įvykdytas nesulaikius Užsieniečio, o pritaikius vienintelę šiuo atveju įmanomą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, netaikant alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad Užsienietį sieja šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje - čia gyvena jo tėvas. Užsienietis nesislapsto nuo teisėsaugos. Šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas jo skundas dėl nepagrįsto išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9.2. Regionų administracinio teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S9228, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, priimtas neįvertinus visų aplinkybių.

9.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką UAB „Geodomas“ kvietimu, ši bendrovė investavo į apeliantą ir teisminiu keliu siekia, kad Užsieniečiui būtų leista likti Lietuvoje ir jis galėtų dirbti minėtoje bendrovėje.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

10.1. VSAT 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

10.2. Užsienietis nei sulaikymo metu, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs duomenų apie giminystės ryšius su Lietuvoje esančiais asmenimis bei tai patvirtinančių įrodymų. Tokius dokumentus jis pat peikė po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo: 2024 m. spalio 24 d. pateikė J. D. sutikimą rūpintis ir išlaikyti apeliantą bei apgyvendinti jį savo ūkiniame name; 2024 m. spalio 30 d. – prašymą skirti kitą, švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Institucija, gavusi minėtus dokumentus ir asmens prašymą, spręsdama jo laisvės ribojimo pagrįstumo klausimą turi nustatyti, ar gali būti veiksmingai taikomos kitos švelnesnės priemonės, ir ar esama Užsieniečio pasislėpimo pavojaus, taip pat ar jis vengia pasirengimo grąžinti ar išsiuntimo proceso arba jiems trukdo.

10.3. Apeliantui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga. Užsienietis nesilaikė leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, neįsidarbino kvietėjo įmonėje, nors tokią pareigą turėjo. Jis neįvykdė Migracijos departamento sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę. Darytina išvada, kad švelnesnė kontrolės priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Užsienietį sulaikyti, tačiau sprendimas dėl išsiuntimo gali būti įvykdytas nesulaikius Užsieniečio, o pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo netaikyti minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. rugsėjo 11 d. priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį įsiteisėjo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 24S92208, kuriuo panaikintas Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama byla pagal Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 24S218298, kuriuo nuspręsta uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, panaikinimo (administracinės bylos Nr. I2-16522-764/2024).

15. Centras teikime Užsienietį prašė sulaikyti ir teikimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–5, 10, 14 punktais, 114 straipsniu ir 14020 straipsniu, motyvuodamas tuo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyventi bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvoje, kas esą sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį.

16. Pirmosios instancijos teismas skirdamas Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu, motyvuodamas tuo, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, į bylą nepateikta įrodymų, jog turi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinį.

17. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.); sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).

18. Nagrinėjamu atveju Užsienietis gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies punkte įtvirtintu pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.).

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. VSAT 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, jis savanoriškai neįvykdė, ir iš jo bei jo advokato teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad net neketina vykdyti, reikalavimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Užsienietis, neteisėtai būdamas Lietuvoje, pats nesikreipė į atsakingas institucijas, kol buvo sulaikytas. Todėl konstatuotina, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį. Pareiškėjo Lietuvoje turimi socialiniai ryšiai nėra pakankamai tvirti, jis neturi legalių lėšų pragyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėjo tėvas turi leidimą dirbti Lietuvoje ir kad J. D. yra pateikusi formalų sutikimą apgyvendinti Užsienietį, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėjas pažeidinėjo buvimo Lietuvoje taisykles ir vengia grįžimo į kilmės valstybę, neeliminuoja rizikos, kad Užsienietis gali vengti sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Skundo dėl sprendimo išsiųsti asmenį iš Lietuvos nagrinėjimas (juo labiau galimas jo nagrinėjimas) teismuose nestabdo išsiuntimo proceso.

22. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis