2021-05-12 Nr. AB-10545-3-61-3-02940-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-339-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02940-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundėsi: 1) dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 2 d.; 2) dėl dušo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 22 d.; 3) tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Pareiškėjo teigimu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 22 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K sekcijoje, kurioje buvo laikoma nuo 22 iki 24 asmenų. Laisvo ploto trūkumas trukdė pareiškėjui ramiai pailsėti, laisvai judėti, išsimiegoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tuo metu buvo įdarbintas maisto dalintoju, tačiau nebuvo mokamas atlygis už atliekamus darbus, nesuteikiamos atostogos, neišduoti darbiniai rūbai. Paaiškino, kad darbo pobūdis buvo dalinti maistą per pusryčius, pietus ir vakarienę. Teigė, kad dirbo po 14–15 valandų per parą, o išeiginėmis dienomis tvarkė įstaigos teritoriją. Nurodė, kad pareigūnai jį žemino, tyčiojosi, kadangi žinojo kitų nuteistųjų požiūrį į kalinamuosius, kurie dirbo ūkio darbus.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeidžiamas jo privatumas, naudojantis tualetu jis buvo stebimas pareigūnų, kurie iš jo šaipėsi. Pareiškėjo tvirtinimu, dušo patalpose taip pat nebuvo užtikrintas privatumas, prausiantis buvo matomas kitų kalinių, todėl jautė stresą ir tokiu būdu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušo įrenginiais. Manė, kad dėl nurodytų aplinkybių tapo konfliktiškas, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, sutriko miegas.

4. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Vilniaus PN pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K sekcijose periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 2 d. Paaiškino, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu išreiškė norą pasilikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, todėl 2018 m. vasario 22 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-35 „Dėl nuteistojo palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“, buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus įdarbinant maisto dalintoju. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 13 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-32 „Dėl nuteistojo išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“, pareiškėjas išbrauktas iš dirbančių nuteistųjų sąrašo pagal savo pateikta prašymą. Nurodė, kad visiems pasilikusiems nuteistiesiems atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, o taip pat ir pareiškėjui buvo pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. Vilniaus PN paaiškino, kad nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, buvo sudaryta atskira 2015 m. gegužės 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. N-61 patvirtinta dienotvarkė. Taip pat pažymėjo, kad nuteistiesiems paliktiems ūkio būryje visada buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, bei nesutiko, kad pareiškėjas dirbo nepertraukiamai.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvendami sekcijose, nuteistieji turėjo galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jie turėjo teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nebuvo suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Dienos metu galėjo išeiti net ir į lauką. Dienos metu gyvenamosios sekcijos dažniausiai buvo tuščios, nes nerakinamos, tad dauguma nuteistųjų būdavo lauke ar dalyvaudavo socialinės, psichologinės reabilitacijos programose ir kt. Nuteistieji į sekcijas sueidavo tik pernakvoti. Nuteistieji miegojo miegamuosiuose, kurie nebuvo rakinami. Įstaigos bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas (buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), drabužių ir avalynės džiovykla, valgykla buvo aprūpinta baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Inventoriaus norma. Kiekviename aukšte buvo įrengta po du atskirus tualetus ir po dvi atskiras dušo kabinas nuteistųjų privatumui užtikrinti. Sekcijose buvo atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos.

7. Vilniaus paaiškino, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui ar apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, veikia karšto bei šalto vandens tiekimo sistema. Nurodė, kad Lukiškių TI-K yra užregistruotų ir išnagrinėtų pareiškėjo skundų dėl šiame skunde nurodytų kalinimo sąlygų.

8. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo, taip pat neįrodė, kad pareiškėjo skunde įvardijami įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovo įgaliotos institucijos manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes nepateikė įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę būklę, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame skunde patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindė aplinkybe, kad Lukiškių TI-K sekcijose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokiose patalpose esančiam asmeniui yra apribota galimybė laisvai judėti.

11. Teismas įvertino, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo sekcijose buvusių asmenų skaičių ir sekcijų plotus. Teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo paliktas atlikti ūkio darbus ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo uždarytas į sekciją (sekcijos – tai nėra kameros, o daugiau bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos. Jose yra paliekami nuteistieji atlikti ūkio darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 str.) Nr. 1, plotas – 105,14 kv. m (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. sausio 24 d.

– 2018 kovo 22 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. kovo 28 d. sekcija Nr. 1 (20 asmenų sekcijoje); 2018 m. kovo 29 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. kovo 30 d. sekcija Nr. 1 (20 asmenų sekcijoje); 2018 m. kovo 31 d. – 2018 m. balandžio 9 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. balandžio 10 d. – 2018 m. balandžio 25 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. balandžio 26 d. – 2018 m. gegužės 2 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. gegužės 9 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 10 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 11 d.

– 2018 m. gegužės 29 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 30 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. gegužės 31 d. – 2018 m. birželio 3 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 4 d. – 2018 m. birželio 5 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 6 d. – 2018 m. birželio 11 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 12 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 13 d. – 2018 m. birželio 15 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. birželio 16 d.

– 2018 m. liepos 4 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. liepos 5 d. – 2018 m. liepos 11 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. liepos 12 d. – 2018 m. liepos 24 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. liepos 25 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. liepos 26 d. – 2018 m. liepos 29 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 201, plotas – 5,40 105,14 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 31 d. kamera Nr. 201 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas į sekciją Nr. 1, plotas – 105,14 105,14 kv. m (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 2 d.

– 2018 m. rugpjūčio 10 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 11 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 12 d. – 2018 m. rugpjūčio 21 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 23 d. sekcija Nr. 1 (18 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 24 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 25 d. – 2018 m. rugpjūčio 27 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 28 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 29 d.

– 2018 m. rugpjūčio 30 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 223, plotas – 6,83 105,14 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 113, plotas – 6,43 105,14 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 2 d. – 2018 m. rugsėjo 5 d. kamera Nr. 113 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 6 d. perkeltas į sekciją Nr. 1, plotas – 105,14 kv. m (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 7 d. – 2018 m. rugsėjo 13 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 14 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 15 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 16 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 17 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2018 m. rugsėjo 21 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 218, plotas – 6,83 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugsėjo 22 d. perkeltas į sekciją Nr. 1, plotas – 105,14 kv. m (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. rugsėjo 23 d.

– 2018 m. spalio 1 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 2 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 3 d. – 2018 m. spalio 4 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 5 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 6 d. – 2018 m. spalio 9 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 10 d. – 2018 m. spalio 11 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 12 d. – 2018 m. spalio 13 d. sekcija Nr. 1 (19 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 14 d. – 2018 m. spalio 17 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 18 d.

– 2018 m. spalio 23 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 24 d. – 2018 m. spalio 28 d. sekcija Nr. 1 (14 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 29 d. – 2018 m. spalio 30 d. sekcija Nr. 1 (12 asmenų sekcijoje); 2018 m. spalio 31 d. sekcija Nr. 1 (11 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. lapkričio 9 d. sekcija Nr. 1 (12 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 10 d. – 2018 m. lapkričio 16 d. sekcija Nr. 1 (13 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 17 d. – 2018 m. lapkričio 22 d. sekcija Nr. 1 (14 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 23 d.

– 2018 m. lapkričio 24 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. lapkričio 25 d. – 2018 m. gruodžio 3 d. sekcija Nr. 1 (14 asmenų sekcijoje); 2018 m. gruodžio 4 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2018 m. gruodžio 5 d. – 2018 m. gruodžio 6 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2018 m. gruodžio 7 d. – 2018 m. gruodžio 13 d. sekcija Nr. 1 (17 asmenų sekcijoje); 2018 m. gruodžio 14 d. – 2019 m. sausio 10 d. sekcija Nr. 1 (16 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 11 d. – 2019 m. sausio 21 d. sekcija Nr. 1 (15 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 22 d.

– 2019 m. sausio 23 d. sekcija Nr. 1 (14 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 24 d. – 2019 m. sausio 25 d. sekcija Nr. 1 (13 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 26 d. – 2019 m. sausio 30 d. sekcija Nr. 1 (12 asmenų sekcijoje); 2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 2 d. sekcija Nr. 1 (13 asmenų sekcijoje). Taigi, iš atsakovo pateiktų duomenų apie sekcijas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas sekcijoje Nr. 1 nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad BVK 88 straipsnyje nustatyta, jog palikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamose kamerose. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji, kurie yra pasilikę atlikti ūkio darbus, gyvena atskirose patalpose nuo kitų nuteistųjų; gyvenamosios sekcijos yra erdvios, juose yra dviaukštės lovos, taburetės, drabužių spintos ir stalas; dienos metu gyvenamosios sekcijos yra atrakintos, tad dauguma nuteistųjų dirba, būna lauke ar dalyvauja socialinės reabilitacijos, psichokorekcinėse programose ir kitose pozityvaus užimtumo veiklose, taigi, dienos metu jos dažniausiai būna tuščios; nuteistieji į gyvenamąsias sekcijas grįžta pernakvoti.

Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61 patvirtintos Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dienotvarkės (toliau – Dienotvarkė) buvo matyti, kad darbas šiems nuteistiesiems prasideda nuo 8.30 val., o baigiasi ir į gyvenamąsias patalpas jie grįžta tik 16.45 val. Taigi, pareiškėjas sekcijų gyvenamosiose kamerose praleisdavo tik dalį kalinimo laiko. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sekcijų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotus bei kartu su juo buvusių asmenų skaičių, tai, kad pareiškėjas dienos metu galėjo judėti ir palikti sekcijų gyvenamąsias kameras, konstatavo, kad pažeidimas nebuvo intensyvus.

12. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad neigiamus išgyvenimus sukėlė tai, jog jis dirbo viršvalandžius, už kuriuos atlygis nebuvo mokamas, ir be išeiginių,.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. išreiškė norą pasilikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus bausmės atlikimo metu. Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. N-35 „Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ buvo paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir paskirtas dirbti į maisto dalintojo pareigas, nustatant atlyginimo per mėnesį koeficientą 0,48. Lukiškių TI-K direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. N-32, pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 13 d. išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo.

14. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis dirbo be išeiginių, dirbo viršvalandžius, už kuriuos jam nebuvo atlyginta, teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime nurodyta, jog nuteistiesiems visada buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Taip pat, pusryčių, pietų ir vakarienės laikas bendrai sudėjus užėmė ne daugiau kaip 3 valandas, valanda skiriama darbo vietos sutvarkymui, kitas laikas buvo užimamas Socialinei reabilitacijai, mokslams, pozityviam užimtumui vykdyti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsiliepime pateiktais duomenimis. Iš atsakovo pateiktos Dienotvarkės buvo matyti, kad maisto dalinimas pusryčių metu užima apie 30 min., pietūs apie 40 min. ir vakarienė apie 30 min. Iš pateiktos dienotvarkės taip pat buvo matyti, kad maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5–6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarienės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose; taikant suminę darbo laiko apskaitą likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Iš byloje pateiktų Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti darbo laiko apskaitos žiniaraščių, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų bei BVK normų, nustatančių darbo sąlygų darbo dienos trukmės, dviejų poilsio dienų per savaitę suteikimo bei poilsio suteikimo kitomis savaitės dienomis, kai pareiškėjas dirbo poilsio ar švenčių dienomis, aspektais nepažeidė.

15. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dirbo maisto dalintoju, o išeiginėmis dienomis tvarkė įstaigos teritoriją. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 73.6 punktas nustato pareigą nuteistiesiems tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

16. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam dirbant maisto dalintoju, jis nebuvo aprūpintas tokiam darbui atlikti reikiama apranga. Teismas nustatė, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog visiems pasilikusiems nuteistiesiems atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, o taip pat ir pareiškėjui buvo pravedamas saugaus darbo instruktažas, išduodami pagal darbo specifiką reikalingi drabužiai bei kitos reikalingos priemonės darbui atlikti. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

17. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, jog jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), dušo patalpomis nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas pabrėžė, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog įstaigos bendrabučio gyvenamosios patalpos Ūkio būrio tualetas (buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos), prausykla, dušas (buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamosios patalpos). Atsakovo pateiktos fotonuotraukos tik patvirtino, kad sanitariniai įrenginiai buvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, teismo vertinimu, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisės jokiais aspektais nebuvo pažeistos.

18. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių, nesivadovavo aktualia teismų praktika. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatoms, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įrodymų vertinimo taisykle.

21. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Vilniaus PN apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe, bei nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovo atstovas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Vilniaus PN pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN: 1) dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 2 d.; 2) dėl dušo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 22 d.; 3) tinkamų darbo sąlygų neužtikrinimo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 22 d.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nepriteistos žalos pinigine išraiška.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų papildomai nekartoja, o tik pasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus, galbūt, vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su minėtais pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu netinkamai įvertino argumentus dėl kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjui tenkantį plotą apskaičiavo teisingai ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas gyvendamas sekcijoje galėjo laisvai judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą. Jis turėjo teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nebuvo suvaržytas patalpos, kurioje miega, ribomis. Dienos metu galėjo išeiti į lauką.

31. Pažymėtina ir tai, kad kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų dušų patalpų ir sanitarinio mazgo įrengimo, bei privatumo juose neužtikrinimo, dėl netinkamų darbo sąlygų, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti ir išanalizuotos visos susijusios aplinkybės ir pateikti įrodymai, bei atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovo atstovo teismui pateikti duomenys minėtus pareiškėjo skundo teiginius paneigia. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

32. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka, kad Vilniaus PN jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu aspektu neatliko, todėl nesant vienos iš būtinos viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

34. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė