2019-02-13 Nr. AB-4102-3-61-3-01068-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3525-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl potvarkio panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja H. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ministerija) kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkį Nr. SP-84 „Dėl H. Š. atleidimo“; 2) grąžinti ją į karjeros valstybės tarnautojos A lygio 13 kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamente arba kitas lygiavertes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2018 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 5) priteisti jai iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja teigė, kad Finansų ministerijos Valstybės iždo departamente Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriuje dirbo A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos – vyriausiojo specialisto pareigose. Finansų ministerija 2017 m. spalio 31 d. pranešimu „Dėl pareigybės panaikinimo“ informavo ją, kad, siekiant optimizuoti ir efektyvinti Finansų ministerijos veiklą, finansų ministro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1K-3 87 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. kovo 1 d. yra naikinama jos užimama pareigybė. Finansų ministerijos kancleris 2018 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. SP-84 „Dėl H. Š. atleidimo“ atleido ją panaikinus pareigybę iš Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2018 m. vasario 28 d.

3. Pareiškėja akcentavo, kad per visą įspėjimo laikotarpį Finansų ministerija neteikė jai jokios informacijos apie struktūrinių pertvarkymų pobūdį, tikslus, nepasiūlė jai nei tokios pačios, nei žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Atleidžiama iš užimamų pareigų, ji buvo žodžiu informuota, kad Valstybės iždo departamente vietoje Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus (kuriame ji dirbo), Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus bei ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriaus bus steigiamas visiškai naujas Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrius, ir bus panaikintos visos pareigybės. Tačiau iš šiuo metu Finansų ministerijos tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriuje dirba trys valstybės tarnautojos iš panaikinto Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus. Taigi jos pareigybės panaikinimas galimai nėra realus, o jos darbo funkcijos nėra panaikintos. Pareiškėjai neaišku, kokių subjektyvių ar objektyvių atrankos kriterijų pagrindu buvo nuspręsta konkrečius valstybės tarnautojus perkelti į naujai sukurtą skyrių, o likusius valstybės tarnautojus atleisti iš pareigų. Be to, Finansų ministerijoje įspėjimo laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra ne viena pareigybė, kurią ji galėjo užimti, tačiau atsakovas neteikė jokių pasiūlymų, tokiu būdu pažeisdamas pareigą bendradarbiauti ir užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą.

4. Pareiškėja Finansų ministerijoje dirbo daugiau kaip 22 metus, neturėjo tarnybinių nuobaudų, visuomet buvo vertinama gerai arba labai gerai, turi motiną pensininkę su dideliais spec. poreikiais. Atleista iš užimamų karjeros valstybės tarnautojos pareigų pareiškėja patyrė didžiulį stresą ir iki šiol besitęsiančią nervinę įtampą, pablogėjo sveikata, teko kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti vaistus. Pareiškėja tikėjosi, kad jai bus sudarytos galimybės dirbti Finansų ministerijoje iki sueis senatvės pensijos amžius. Šiuo metu jos persikvalifikavimo galimybės yra ribotos, gali būti sudėtinga susirasti kitą darbą.

5. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad Valstybės iždo departamento struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti remiantis finansų ministro įsakymais, t. y. kompetentingo subjekto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pertvarkymai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kad atlikti struktūriniai pertvarkymai kaip nors prieštarauja Finansų ministerijos veiklos tikslams ir uždaviniams, dėl kurių ministerija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Iš finansų ministro įsakymų matyti, kad Valstybės iždo departamentas po atliktų struktūrinių pakeitimų realiai sumažėjo tiek struktūrinių padalinių skaičiumi (vietoj 6 skyrių liko 4), tiek ir valstybės tarnautojų pareigybių skaičiumi (vietoj 50 pareigybių liko 32). Šiais struktūriniais pertvarkymais buvo siekiama optimizuoti Valstybės iždo departamento veiklą, atsisakyti funkcijų tarp padalinių dubliavimosi bei efektyviau ir racionaliau panaudoti (paskirstyti) departamento žmogiškuosius išteklius.

7. Atsakovas nurodė, kad didžioji dalis Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriui nustatytų ir valstybės tarnautojams paskirstytų funkcijų yra susijusios su finansinių įsipareigojimų ir finansinio turto apskaita. Tik dviem skyriaus valstybės tarnautojams, tame tarpe ir pareiškėjai, nebuvo nustatytos funkcijos, susijusios su apskaitos tvarkymu. Atsižvelgus į tai, kad Valstybės iždo departamento struktūrinių pertvarkų tikslas buvo sukoncentruoti valstybės piniginių išteklių apskaitos tvarkymą į vieną struktūrinį padalinį – Valstybes iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrių, kuris būtų grįstas apskaitos tvarkymo kompetencijomis, buvo priimtas sprendimas naikinti tas Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus valstybės tarnautojų pareigybes, kurios nėra susijusios su apskaitos tvarkymu, o jų funkcijas perskirstyti kitiems Valstybės iždo departamento padaliniams ar valstybės tarnautojams.

8. Finansų ministerija, vykdydama struktūrinius pokyčius, buvo pakankamai aktyvi, įvairiomis priemonėmis teikė reikalingą informaciją. Struktūrinės pertvarkos vyko visoje ministerijoje (iš daugiau kaip 20 ministerijos administracijos padalinių, tik 6 administracijos padaliniai nebuvo susiję su struktūrinėmis pertvarkomis). Tiek Finansų ministerijos administracijos padalinių ir jų struktūrinių padalinių vadovai, tiek ir visi kiti ministerijos valstybės tarnautojai buvo periodiškai supažindinami su ministerijoje vykdomų struktūrinių pertvarkų eiga, buvo kviečiami į planuojamų pokyčių pristatymus, buvo viešai pristatyta planuojama ministerijos administracijos struktūra, skirtas laikas diskusijoms ir pasiūlymams dėl naujos struktūros, ministerijos vidiniame intraneto puslapyje buvo sukurta skiltis „Pokyčių dienoraštis“, skirta ministerijoje vykdomiems pokyčiams.

9. Finansų ministerija, įvertinusi pareiškėjos dalykines savybes, t. y. įgytą išsilavinimą, turimą kvalifikaciją, darbo patirtį, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, nepasiūlė jai užimti laisvų (steigiamų) to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybes tarnautojo pareigų, nes nebuvo tokių pareigų, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiktų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad Valstybės iždo departamentas po atliktų struktūrinių pakeitimų sumažėjo padalinių skaičiumi, t. y. vietoj 6 departamento skyrių liko 4, taip pat buvo sumažintas ir valstybės tarnautojų pareigybių skaičius, t. y. vietoj 50 pareigybių liko 32. Taigi Finansų ministerija Valstybės iždo departamento struktūriniais pertvarkymais realiai siekė optimizuoti departamento veiklą, atsisakyti funkcijų tarp padalinių dubliavimo bei efektyviau ir racionaliau panaudoti departamento žmogiškuosius išteklius.

12. Teismas nurodė, kad iki Valstybės iždo departamento struktūrinių pertvarkymų, valstybės piniginių išteklių, laikomų valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, ir valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo funkcijos buvo vykdomos net trijuose Valstybės iždo departamento struktūriniuose padaliniuose. Teismas, palyginęs iki struktūrinių pokyčių buvusias minėtų trijų skyrių veiklos sritis valstybės piniginių išteklių srityje ir naujo Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus veiklos tikslus, konstatavo, kad minėtų skyrių vykdomos funkcijos po struktūrinių pokyčių buvo sukoncentruotos į vieną Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyrių.

13. Iš Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus nuostatų teismas nustatė, kad šio skyriaus veiklos tikslas orientuotas išimtinai į valstybės piniginių išteklių apskaitos tvarkymą ir finansinę atskaitomybę, tuo tarpu Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus veiklos tikslai buvo finansinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės skola, vykdymas, jų apskaita ir statistinių duomenų rengimas. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, kurias ėjo pareiškėja, aprašyme buvo nurodyta, kad šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantuojamų paskolų priežiūrai vykdyti ir joms valdyti. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos – finansinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės skola, administravimo – srityje. Iš pareiškėjos funkcijų paskirstymo lentelės duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo paskirstytos Iždo apskaitos ir atskaitomybės ir Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrių darbuotojams: J. T., A. B., E. K., J. S.. Taigi, naujojoje struktūroje buvusių struktūrinių padalinių ir pareigybių funkcijos buvo perskirstytos tarp naujai steigiamų padalinių ir pareigybių, bendras pareigybių skaičius sumažėjo, t. y. įvyko realūs struktūriniai pokyčiai ir funkcijų perskirstymas, dėl ko buvo sumažintas pareigybių skaičius ir struktūriniame padalinyje, kuriame dirbo pareiškėja.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo, jog pareiškėjai nebuvo pasiūlytos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, nes ministerijoje tokių pareigų nebuvo. Aplinkybė, kad pareiškėja skunde nurodo pareigas, kurias, jos manymu, turėjo atsakovas jai pasiūlyti užimti, savaime negali būti laikoma VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu ar atsakovo neteisėtais veiksmais. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad L. J. užimta pareigybė nebuvo laisva. Teismas, įvertinęs pareigybės aprašymus, nurodė, jog pareiškėjos pareigos buvo susijusios su finansinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės skola, administravimu, tuo tarpu L. J. pareigos buvo susijusios su valstybės biudžeto piniginių išteklių apskaitos tvarkymu ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymu. Taigi abiejų pareigybių funkcijos nėra tapačios. Pareiškėja valstybės biudžeto piniginių išteklių apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo funkcijų nevykdė, todėl atsakovas pagrįstai šias funkcijas patikėjo jas vykdančiai L. J.. Teismas pažymėjo, kad atrankos kriterijai taikomi tada, kai tam tikras pareigas pretenduoja užimti lygiaverčiai asmenys.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentą, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie ministerijos administracijos struktūros pertvarkymą, pažymėjo, kad ministro įsakymai, ministerijos kanclerio potvarkiai yra registruojami ir saugomi ministerijos dokumentų valdymo padalinyje, taigi su šiais dokumentais pareiškėja galėjo susipažinti.

16. Teismas konstatavo, kad Finansų ministerija įgyvendino realią struktūros reformą, kurios metu pareiškėjos atliekamas funkcijas perskirstė naujai suformuotų skyrių darbuotojams, taip pat ministerija, atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, todėl ginčijamas Finansų ministerijos kanclerio 2018 m. vasario 27 d. potvarkis Nr. SP-84 „Dėl H. Š. atleidimo“ yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti, atitinkamai negali būti tenkinami išvestiniai pareiškėjos skundo reikalavimai ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nebuvo nustatyti jokie atsakovo neteisėti veiksmai.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, išskyrus reikalavimą dėl grąžinimo į karjeros valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamente arba kitas lygiavertes pareigas, t. y. prašė jos į minėtas pareigas negrąžinti.

18. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, susijusiu su L. J., o ne jos, perkėlimu į laisvas, naujai sukurtas A lygio 13 kategorijos pareigas. Šis perkėlimas buvo atliktas be jokios atrankos ir konkurso, nors pareiškėja turėjo pirmumo teisę užimti šias pareigas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. 3 d. 3 p.), o L. J. neatitiko visų laisvai pareigybei keliamų reikalavimų.

19. Pareiškėja teigia, kad pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.5 punktuose įtvirtinti specialieji reikalavimai negali būti laikomi realiais ir pagrįstais, nes L. J. į šias pareigas buvo paskirta, nors ir neatitiko minėtų reikalavimų. Atsakovas privalėjo įrodyti pareiškėjos atleidimo teisėtumą, taip pat ir L. J. paskyrimo pagrįstumą.

20. Tuo atveju, jei atsakovas laikė, jog pareiškėja neturi pirmenybės teisės užimti laisvas pareigas, turėjo į šias pareigas skirti asmenį, surengęs atranką pagal patvirtintus atrankos kriterijus.

21. Prieš tai nurodyti argumentai patvirtina, jog buvo pažeistas VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas. Atsakovas neinformavo pareiškėjos ir nepasiūlė jai naujai sukurtos ir L. J. be atrankos pasiūlytos pareigybės. Šis pažeidimas yra esminis.

22. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad L. J. iki perkėlimo į Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas ėjo Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Ši pareigybė buvo skirta tvarkyti valstybės biudžeto pajamų apskaitą. Konkrečiai šiai pareigybei buvo priskirta tvarkyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaitą ir sudaryti ataskaitas pagal VSAFAS. Tuo tarpu pagal naujai įsteigtos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, vienas iš specialiųjų reikalavimų yra reikalavimas turėti darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS. Šios pareigybės paskirtis yra atlikti funkcijas, susijusias su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymu bei valstybės iždo finansinių ataskaitų parengimu pagal VSAFAS; veiklos sritis – valstybės biudžeto piniginių išteklių apskaitos tvarkymas bei valstybės iždo finansinės atskaitomybės rengimas; funkcijos – tvarkyti valstybės biudžeto pajamų apskaitą (pareigybei priskirtos tos pačios institucijos, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija bei Muitinės departamentas). Taigi šios pareigybės turinys (pareigybės paskirtis, veiklos sritis, funkcijos) akivaizdžiai patvirtina, kad šiai pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas turėti darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS yra objektyviai pagrįstas pareigybės turiniu ir yra būtinas, siekiant, kad šiai pareigybei nustatytas funkcijas atliktų kvalifikuotas, apskaitos darbo įgūdžiu turintis valstybės tarnautojas.

24. L. J. atitiko visus Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, todėl ir buvo paskirta į šias pareigas. Pareiškėja, priešingai nei L. J., neturėjo darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS, todėl nebuvo ir negalėjo būti paskirta į Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę.

25. Darbo kodekse įtvirtinta darbuotojo pirmenybės teisė būti paskirtam į kitas pareigas nėra absoliuti. Atitinkamas valstybės tarnautojas konkuruoti dėl paskyrimo į laisvas valstybės tarnautojo pareigas gali tik su tais valstybės tarnautojais, kurių kvalifikaciją apibrėžiantys rodikliai yra tokie patys, kaip ir jo. Pareiškėjos pirmenybės teisė būti paskirtai į Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas nebuvo vertinama, nes ji neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjai nebuvo organizuojama ir atranka.

26. Be to, šios administracinės bylos dalykas yra ne L. J. paskyrimas į Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę, o pareiškėjos atleidimas iš pareigų, panaikinus pareigybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – valstybės tarnautojo atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę) teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Apeliantė teigia, kad ji turėjo pirmumo teisę prieš L. J. būti paskirta į jos pareigas. Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės, kurią šiuo metu užima L. J., aprašymo 6.4 ir 6.5 punktai numato reikalavimus išmanyti valstybės iždo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitos ypatumus, turėti darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS. Šių reikalavimų visa apimti neatitinka nei L. J., nei pareiškėja.

30. Kaip matyti iš šių argumentų, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus ir aukščiau paminėtas taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paminėtų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

31. Byloje įrodyta, kad L. J. iki perkėlimo į Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas ėjo Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (VI t., b. l. 183). Šiai pareigybei buvo priskirta tvarkyti Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento apskaitą (Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-001, VI t., b. l. 213–214). Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad L. J. tvarkė Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento apskaitą bei sudarinėjo ataskaitas pagal VSAFAS. Taigi akivaizdu, kad Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiosios specialistės L. J. darbo pobūdis buvo susijęs su valstybės biudžeto pajamų apskaita, o ji pati turėjo didelę darbo patirtį tvarkant viešojo sektoriaus subjektų (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento) apskaitą pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus. Teismo nuomone, L. J. atitiko visus Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, o apeliantė neatitiko.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra naikinamos atitinkamos valstybės tarnautojų pareigybės, sprendžiant klausimą dėl karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, paskyrimo į kitas laisvas valstybės tarnautojo pareigas, Darbo kodekse įtvirtinta nuostata dėl pirmenybės teisės taikytina tik tuomet, kai yra keli pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus atitinkantys pretendentai šias pareigas užimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-272/2013). Ši sąlyga šioje byloje neįrodyta, todėl teismas atmeta apeliantės argumentus, kad ji turėjo pirmumo teisę prieš L. J. būti paskirta į jos pareigas.

33. Apeliantė teigia, kad Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.5 punktuose nustatyti specialieji reikalavimai išmanyti valstybės iždo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitos ypatumus; turėti darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS negali būti laikomi realiais ir pagrįstais. Teismas pažymi, kad paminėtos pareigybės aprašyme yra nurodoma, kad pareigybės paskirtis yra atlikti funkcijas, susijusias su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių sudarymu bei valstybės iždo finansinių ataskaitų parengimu pagal VSAFAS; veiklos sritis – valstybės biudžeto piniginių išteklių apskaitos tvarkymas bei valstybės iždo finansinės atskaitomybės rengimas; funkcijos – tvarkyti valstybės biudžeto pajamų apskaitą (V t., b. l. 53–55). Iš šios pareigybės turinio (pareigybės paskirties, veiklos srities, funkcijų) seka, kad šiai pareigybei nustatyti specialūs reikalavimai išmanyti valstybės iždo, kaip viešojo sektoriaus subjekto, apskaitos ypatumus ir turėti darbo patirties tvarkant viešojo sektoriaus subjektų apskaitą pagal VSAFAS yra objektyviai pagrįsti ir būtini. Todėl teismas atmeta apeliantės argumentus, kad paminėti specialieji reikalavimai nebuvo būtini.

34. Apeliantė teigia, kad laisva Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė be atrankos buvo pasiūlyta L. J.. Atsakovas apie šią laisvą pareigybę pareiškėjos neinformavo, nors privalėjo. Šis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra esminis, leidžiantis daryti išvadą, kad pareiškėjos atleidimo iš pareigų procedūra buvo iš esmės neteisėta ir pažeidžianti imperatyvius įstatymo reikalavimus.

35. Dėl šių apeliantės argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį darbdavys, veikdamas sąžiningai ir įvertinęs turimą informaciją apie tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, išsilavinimą, kvalifikaciją, bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, pirmenybės teisę būti paliktam tarnauti bei kitas reikšmingas aplinkybes, turi pareigą tik teikti siūlymą užimti tokias laisvas (steigiamas) to paties lygio ir kategorijos (jų nesant – žemesnės kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurioms keliamus reikalavimus šis tarnautojas atitinka. Tačiau institucija neprivalo šiam valstybės tarnautojui teikti informacijos (supažindinti) apie visas, t. y. ir tas, į kurias jis objektyviai negali būti paskirtas, laisvas (steigiamas) karjeros valstybės tarnautojų pareigas, taip pat teikti kitus duomenis apie struktūrinius organizacinius pertvarkymus, kiek tai nėra tiesiogiai susiję su įstatyme numatytos garantijos būti perkeltam į kitas pareigas įgyvendinimu. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, ar valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, disponuoja tokia informacija, ar ne, niekaip nenulemia (ir negali lemti) VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos valstybės tarnautojo garantijos būti perkeltam į kitas pareigas bei darbdavio pareigos realiai užtikrinti šią garantiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑662‑272/2013).

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo akto pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos H. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius